Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai Lietuvoje
Po ilgo laiko Lietuvoje bus įgyvendinti esminiai Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimai. Šių metų lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pataisą, palengvinančią įmonių valdymą ir įvedančią liberalizuotą teisinį akcijų klasių reguliavimą. Dalis šių pataisų įsigaliojo iškart, o likusi dalis įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d.
Po neseniai pasaulį užgriuvusios pandemijos įmonių valdymas bus liberalizuojamas taikant nuotolinio sprendimų priėmimo ir balsavimo alternatyvą. Šiandienos Akcinių bendrovių įstatymo pataisos leidžia balsavimo nurodymus teikti elektroniniu būdu, visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame akcininkas turi ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Bendrovės įstatuose gali numatyti galimybę dalyvauti ir balsuoti tik elektroninėmis priemonėmis, tačiau išlieka reikalavimai, kad akcininkams nedelsiant būtų atsiųstas elektroninio balsavimo rezultatų patvirtinimas ir iki visuotinio susirinkimo turi būti nustatyta balsavusio asmens tapatybė. Taip pat neturėtų būti užmiršti ir Europos Sąjungos direktyvos reikalavimai, tokie kaip kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas, naudojant kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatą, atitinkantį direktyvos reikalavimus.
Kitas esminis pokytis yra susijęs su liberalesniu akcijų klasių išleidimo reguliavimu. Visų pirma, nauja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija panaikina anksčiau įstatyme nenumatytą draudimą išleisti akcijas, o naujasis reguliavimas dabar riboja tik bendrovių teisę išleisti akcijas, kurios galėtų būti konvertuojamos į obligacijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiais pakeitimais įmonėms suteikiama teisė išleisti skirtingų klasių konvertuojamas akcijas, laikantis įstatyme nustatytų apribojimų – privilegijuotosios akcijos be balso teisės negali sudaryti daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo bei tokių akcijų klasės ir jų suteikiamos teisės turi būti nustatytos bendrovės įstatuose. Pakeitimais taip pat suteikiama teisė vienos akcijų emisijos metu akcijas leisti skirtingomis akcijų emisijos kainomis.
Be to, Akcinių bendrovių įstatymas papildytas nauju straipsniu, reglamentuojančiu privačių ir akcinių bendrovių (t. y. ne tik biržoje listinguojamų bendrovių, kaip buvo iki šiol) akcijų išpirkimą ir pardavimą. Akcininkas vienas arba kartu su kitais asmenimis, visuotiniame akcininkų susirinkime turintis ne mažiau kaip 95 procentus balsų, gali reikalauti, kad likę smulkieji akcininkai parduotų jam turimą akcijų paketą už sąžiningą vertintojo nustatytą kainą („squeeze-out“). Šiame straipsnyje numatyta ir atvirkštinė teisė („sell-out“): smulkusis akcininkas turi teisę reikalauti, kad stambusis akcininkas vienas arba kartu su kitais akcininkais, turinčiais daugiau kaip 95 procentus akcijų, parduotų smulkiajam akcininkui priklausančias akcijas, suteikdamas teisę balsuoti bendrovėje, tokiu atveju smulkusis akcininkas privalo parduoti minėtas akcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio instituto įgyvendinimui yra įstatyme numatyti terminai: bendrovės akcijų išpirkimas gali būti pradėtas praėjus 3 mėnesiams po to, kai pagrindinis akcininkas įsigijo 95% akcijų, o pagrindinis akcininkas privalo apie pasiektą ribą pranešti bendrovei per 5 darbo dienas. Šis įstatymo papildymas turėtų efektyvinti įmonės valdymą, nes leidžia sprendimų priėmimą sutelkti didžiųjų akcininkų rankose, o smulkiesiems akcininkams – ginti savo interesus pasitraukiant iš bendrovės, kurioje dominuoja pagrindinis akcininkas.
Galiausiai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) įstatinio kapitalo reikalavimas sumažintas iki 1 000 eurų. Šis pakeitimas sudaro palankesnes sąlygas naujiems verslo startuoliams.
Apibendrinant, Akcinių bendrovių įstatymo pataisos, susijusios su UAB įstatinio kapitalo mažinimu, galimybe balsuoti nuotoliniu būdu visuotiniame akcininkų susirinkime, lanksčiu akcijų emisijų reglamentavimu bei patogesne akcijų išpirkimo teisės realizavimo galimybe visoms privačioms ir valstybinėms įmonėms (ne tik listinguojamoms biržoje). Būtent šie pakeitimai bendrovėms leis prisitaikyti prie šiuolaikinių verslo poreikių, priartėti prie liberalesnės praktikos, išvengti biurokratinių suvaržymų pradedantiesiems startuoliams bei atvers galimybę lanksčiau ir efektyviau organizuoti įmonės valdymą.
