Lietuvos vežėjams – palankus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas

Spalio 4 d. yra Lietuvai pergalinga diena – po keturis metus trukusio nagrinėjimo laimėtas ginčas prieš Europos Parlamentą ir Tarybą dėl vežėjų veiklos organizavimo ES.

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė ilgai lauktą sprendimą Lietuvos inicijuotoje Mobilumo paketo byloje, tapsiančioje reikšmingu laimėjimu Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) periferinių šalių vežėjams. ESTT pritarė generalinio advokato išvadai ir panaikino nuostatą, reikalavusią, kad vilkikai kas 8 savaites privalomai grįžtų į kilmės šalį. Procesas baigtas, o ši nuostata nuo šiol negali būti taikoma – Lietuvos vežėjai toliau savo veiką gali vykdyti be šios neproporcingos ir brangiai kainuojančios prievolės.

Mobilumo paketas ir Lietuvos ginčas su ES

Mobilumo paketas – tai 2020 m. priimtas ES taisyklių rinkinys, skirtas reguliuoti kelių transporto sektorių. Kai kurios naujos nuostatos, tarp jų ir vilkikų grąžinimo reikalavimas, sukėlė daug prieštaravimų periferinėse ES valstybėse, kaip Lietuva, Malta, Lenkija, Kipras, Bulgarija, Rumunija ir Vengrija, kadangi šios taisyklės joms kėlė neproporcingus iššūkius. Visos šios valstybės pareiškė ieškinius prieš Europos Parlamentą ir Tarybą.

Lietuvos Vyriausybę šioje byloje atstovavo jungtinė Teisingumo ministerijos ir advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ atstovų komanda.

Kaip nurodo „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Agnė Kisieliauskaitė, „pagal grąžinimo nuostatą vilkikai, vykdantys tarptautinius vežimus, turėjo kas 8 savaites grįžti į savo kilmės šalį. Nors ši nuostata oficialiai buvo įvardinta kaip skirta kovoti su vadinamųjų „pašto dėžučių“ įmonių praktika, ji ypač apsunkino periferinių valstybių vežėjus, kuriems dėl didelių atstumų tokios kelionės buvo brangios ir neracionalios. Vilkikai, vykdantys pervežimus Vakarų Europoje, turėjo kas 8 savaites, net neturint krovinių ir nesant techninės patikros poreikio, grįžti į Lietuvą. Kadangi taisyklė neįtvirtino jokio „atšalimo“ laikotarpio, t. y. kiek laiko vilkikas privalėjo išbūti Lietuvoje, praktikoje vilkikai net iš karto ar kitą dieną galėjo vėl išvykti į užsienį. Šios kelionės be jokio praktinio poreikio neproporcingai didino sąnaudas ir prieštaravo ES aplinkosaugos tikslams.“

Europos Komisijos skaičiavimais, šios nuostatos taikymas vien 2023 m. sukūrė iki 1,9 milijono papildomų kelionių, per kurias vilkikai papildomai nuvažiavo iki 2,5 milijardo kilometrų. Tai prisidėjo prie 2,9 milijono tonų papildomų CO2 išmetimo į atmosferą. Viešai skelbiamais Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso duomenimis, vilkiko grąžinimo reikalavimo įgyvendinimas Lietuvos vežėjams per metus kainuoja 620 milijonus EUR.

Todėl Lietuva pateikė ieškinį ESTT dar 2020 m., argumentuodama, kad grąžinimo reikalavimas buvo priimtas neatlikus poveikio vertinimo ir neatsižvelgus į tai, kad juo sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos periferinėms ES valstybėms narėms, kurių transporto įmonės dėl reikalavimo laikymosi patiria žymiai didesnes logistikos ir eksploatacijos sąnaudas, lyginant su ES centre esančiais vežėjais. Ši nuostata, Lietuvos teigimu, ne tik pakenkė verslo aplinkai, bet ir prieštaravo fundamentaliam proporcingumo principui ir ES aplinkosaugos tikslams mažinti anglies dioksido emisijas bei sukurti efektyvią transporto sistemą. Lietuvos reikalavimus palaikė ir kitos valstybės, tarp jų Latvija ir Estija, nereiškusios savarankiškų ieškinių.

„Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Gintarė Taluntytė akcentuoja, kad Mobilumo paketo bylos nagrinėjimas ESTT truko net ketverius metus, buvo pareikšta net 14 ieškinių, o tai rodo bylos kompleksiškumą.

„Byloje iškeltiems sudėtingiems klausimams nagrinėti buvo sudaryta Didžioji ESTT teisėjų kolegija, susidedanti iš 15 teisėjų. Tai pirmoji byla, kurioje Lietuva ginčijo Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros būdu priimtus reglamentus ir direktyvas, ir viena didžiausių bylų dėl ES teisės aktų panaikinimo visoje ESTT praktikoje. Ši byla ir atstovavimas joje pareikalavo išties didelių pastangų: tiek gilinantis į Mobilumo paketo problemas, tiek pristatant ESTT mūsų argumentus ir įrodymus, tiek koordinuojant Lietuvos poziciją su suinteresuotais asmenimis. Džiaugiamės, kad Teisingumo ministerijos ir mūsų bendromis pastangomis pavyko pasiekti Lietuvai palankų sprendimą panaikinant centrinių ES valstybių iniciatyva nustatytas protekcionistines priemones,“ – sako Gintarė Taluntytė.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad  atšauktas vilkikų grąžinimo reikalavimas – didelis laimėjimas.

„Iki bylos nagrinėjimo TTLA suinteresuotosioms šalims Briuselyje nuolat teikė argumentuotą, faktais ir objektyviais duomenimis paremtą informaciją. Džiaugiamės, kad mūsų įžvalgos dėl pasekmių ekonomikai ir aplinkosaugai buvo išgirstos, o dalį mūsų pateiktų argumentų Briuselis palaikė“, – sako P. Drižas.

Generalinio advokato išvada ir Teismo sprendimas

2023 m. lapkričio mėn. ESTT generalinis advokatas (kuris teikia nepriklausomą nuomonę, kaip ESTT turėtų išspręsti bylą) pateikė savo išvadą, kurioje pritarė Lietuvos ir kitų periferijos valstybių narių argumentams ir siūlė panaikinti vilkikų grąžinimo reikalavimą. Generalinis advokatas pažymėjo, kad Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami šią nuostatą, neįvertino jos poveikio transporto sektoriui ir aplinkai, todėl reikalavimas buvo laikomas neproporcingu ir neteisėtu.

Spalio 4 d. Teisingumo Teismo priimtu sprendimu visiškai pritariama generalinio advokato išvadai ir panaikinta minėta nuostata. Tai reiškia, kad vilkikų grąžinimo reikalavimas į kilmės šalį kas 8 savaites nebegalioja ir negali būti taikomas nuo šios nuostatos įsigaliojimo dienos. Šis sprendimas atveria naujas galimybes Lietuvos vežėjams veikti be nereikalingų administracinių apribojimų ir geriau konkuruoti ES transporto rinkoje.

Beje, jei vežėjai būtų gavę kokių nors nuobaudų už vilkikų negrąžinimą kitose valstybėse narėse, šis sprendimas taip pat sudarys pagrindą tokias vežėjų atžvilgiu priimtas sankcijas ginčyti.

Mobilumo paketo bylos reikšmė

Šis ESTT sprendimas yra didelis laimėjimas tiek Lietuvai, tiek ir Lietuvos vežėjams ir kitiems transporto sektoriaus dalyviams, nes jis panaikina vieną iš svarbiausių ir labiausiai kritikuotų Mobilumo paketo nuostatų. Šis sprendimas ne tik palengvina verslo sąlygas Lietuvos ir kitų periferinių šalių vežėjams, bet ir prisideda prie ES siekio mažinti anglies dioksido emisijas transporto sektoriuje, užkirsdamas kelią nereikalingoms kelionėms. Tai taip pat pabrėžia svarbą, kad ES teisės aktai būtų suderinti su proporcingumo principais, ypač kai kalbama apie specifinius nacionalinius interesus ir veiklos aplinkybes. Šis sprendimas taip pat taps ir istoriniu, parodančiu, kad tiek Lietuva, tiek ir kitos periferijoje esančios valstybės gali sėkmingai apginti savo interesus nuo didžiųjų ES valstybių inicijuotų taisyklių.