Tvarumo ataskaitos verslui: kaip pasiruošti, kad neužkluptų netikėtai?

Tvarumo tema tapo populiari visose pramonės šakose. Į tai daug dėmesio kreipia ir investuotojai, prieš priimdami sprendimus investuoti ir reikalaudami bendrovių šioms tinkamai pateikti aktualią informaciją, kaip laikomasi tvarumo reikalavimų.

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, pradėjo įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą (ES) 2022/2464, kurios siekis sureguliuoti įmonių informacijos apie tvarumą teikimą. Nuo kitų metų ši tema taps aktuali nemažam įmonių ratui. Jeigu įmonės turtas sudaro daugiau nei 25 mln. Eur arba pardavimo pajamos viršija 50 mln. Eur, arba įmonė turi daugiau nei 250 darbuotojų – atitinkant du iš trijų reikalavimų, reikės rengti ir teikti tvarumo ataskaitas. Apie tai daugiau pasakoja advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partnerė Rūta Armonė ir teisininkė Aušra Abraitytė-Gedminė.

Pagrindinės naujovės, kurias įnešė naujas reguliavimas

Bendrovėms atsiranda pareiga rengti tvarumo ataskaitas

Tam tikros apimties socialinės atsakomybės ataskaitas Lietuvoje įsteigtos ir Lietuvos ar užsienio vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės turėjo teikti jau pagal anksčiau galiojantį reguliavimą.

Vis dėlto jau už 2025 m. tvarumo ataskaitas privalės teikti ir nelistinguojamos įmonės, kurių turtas finansinių metų pabaigoje sudarys daugiau nei 25 mln. Eur arba pardavimo pajamos viršys 50 mln. Eur, arba darbuotojų skaičius perkops 250 darbuotojų – užtenka atitikti 2 iš minėtų kriterijų ir atsiranda pareiga rengti ir skelbti tvarumo ataskaitas.

Tvarumo ataskaitų teikimas kasmet įtrauks vis daugiau įmonių:

Informacija tvarumo klausimais turės apimti ne tik informaciją apie įmonės (įmonių grupės) veiklą, bet ir jos vertės grandinę, įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir netgi tiekimo grandinę.

Turint omenyje plačią tvarumo informacijos sampratą, jei įmonė neturės visos reikiamos pateikti informacijos apie savo vertės grandinę, ji pirmuosius 3 metus savo vadovybės ataskaitoje galės nurodyti, kad šios informacijos neturi ir paaiškinti, kokias pastangas deda siekdama gauti reikiamą informaciją, taip pat nurodyti priežastis, kodėl nebuvo gauta visa reikiama informacija, ir planus, kaip ateityje ketina tą informaciją gauti.

Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita, taip pat tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbtas įmonės interneto svetainėje.

Metinis pranešimas naikinamas, jį keičia vadovybės ataskaita

Iki šiol įmonėms gerai pažįstamas metinis pranešimas keičia savo pavadinimą ir nuo šiol yra vadinamas vadovybės ataskaita.

Vadovybės ataskaita, kaip ir anksčiau bus įmonės metinio finansinių ataskaitų rinkinio dalis, o ją sudarys ši informacija:

• bendrieji duomenys;
• Bendrovių valdysenos ataskaita;
• Atlygio ataskaita;
• Tvarumo ataskaita.

Žinoma, atskiri vadovybės ataskaitos elementai tampa privalomi ne visoms bendrovėms. Kaip ir anksčiau, teisės aktai numato kiek pakoreguotus kriterijus, pagal kuriuos reikėtų spręsti, kokio platumo vadovybės ataskaita yra būtina konkrečiai įmonei.

Įtaka verslui

Teigiama, kad teisės aktų pakeitimų paketu bandoma mažinti administracinę naštą, atsisakant perteklinių reikalavimų ir neaiškaus reglamentavimo. Tačiau įgyvendinant direktyvą nėra niekaip atsižvelgiama į pramonės sritis, kuriose veikia įmonės. Administracinė našta atsiranda visoms pramonės sritims, jei įmonė viršija keletą kriterijų. Nepaisant to, ar įmonė veikia gamybinės pramonės ar technologijų srityje, turės būti skiriami papildomi kaštai tvarumo informacijos rinkimui ir ataskaitos parengimui.

Taip pat įsigalioja ir nauja pareiga – tvarumo atskaitomybės užtikrinimas, kuris dar labiau padidins įmonių išlaidas tvarumo klausimams. Tvarumo informacija turės būti užtikrinama trečiosios, su įmone nesusijusios, šalies išvada. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslauga pirmiausia galės būti teikiama nepriklausomų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų, taip pat, kaip ir finansinio audito atveju, ją galės pasiūlyti auditoriai ir audito įmonės. Užtikrinimą atliksiantis asmuo ar įmonė turės būti tvirtinami akcininkų sprendimu.

Įvertinus šiuos aspektus, teisės aktuose nustatyti apyvartos ir kiti kriterijai galėjo būti ir didesni, orientuoti į tikrai dideles įmones ar jų grupes.

Pareigos rengti tvarumo ataskaitas ignoravimas – neša atsakomybę.

Kaip jau įprasta bendrovių teisės pažeidimams, už pareigos nesilaikymą įmonių vadovams yra numatyta administracinė atsakomybė. Ji gali siekti tarp 600–1 450 EUR, o pakartotinio pažeidimo atveju – 2 000–6 000 EUR.

Kaip pasiruošti, kad tvarumo pareiga neužkluptų netikėtai?

Įmonės vadovybė, ruošdamasi tvarumo ataskaitos rengimui, turėtų fokusuotis į šiuos klausimus:

• kas įmonėje yra / bus atsakingas už tvarumo klausimus;
• kokius tvarumo palaikymo projektus ir priemones turi / turės įmonė;
• kokias su tvarumu susijusias politikas, procesus ir procedūras įmonė jau turi, o kokių dar trūksta;
• ar turimų darbuotojų kompetencijos pakanka tvarumo pareigai įgyvendinti, o gal reikia išorės teisininkų / tvarumo srityje dirbančių patarėjų pagalbos;
• kaip bus kaupiama su tvarumu susijusi informacija ir kur bei kokia forma tai bus daroma;
• kas bus atsakingas už tvarumo ataskaitos parengimą ir kiek tai gali kainuoti įmonei.

O siekiant būti pilnai pasirengusiems su tvarumu susijusių pareigų įgyvendinimui, reikėtų nepamiršti, kad vertinant tvarumą turės būti taikomas dvejopo (dvigubo) reikšmingumo (angl. double materiality) modelis. Jis iš esmės reiškia, kad tvarumo kontekste turėsime vertinti ne tik, kokį poveikį aplinkai ir visuomenei daro įmonės veikla, bet ir kokias rizikas bei galimybes įmonei gali sukelti tvarumo iššūkiai (pvz., klimato pokyčiai).

Šiuo klausimu įmonės vadovybė turėtų planuoti pasitelkti išorės patarėjus, kurie, įvertinę įmonės veiklą iš šalies, padėtų nustatyti, kokios tvarumo sritys gali būti reikšmingos įmonei.