Antras mėnuo po Brexit: ką tikslinga žinoti verslui?

ES bendroji rinka ir laisvas kapitalo judėjimas suteikia dideles galimybes ES veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kurie su vienintele licencija, išduota kurioje nors iš ES valstybių narių, įgyja teisę laisvai teikti paslaugas visoje ES rinkoje.

Būtent šių galimybių dėka daugelis fintech rinkos žaidėjų galėjo teikti finansines paslaugas visoje ES būdami įsisteigę tik JK.

Deja, JK pasitraukimas iš ES nutraukė JK licencijuotų finansų rinkos dalyvių prieigą prie ES bendrosios rinkos, o JK ir ES pasirašytas PBS nedaug kuo palengvino JK įsikūrusių rinkos dalyvių galimybes patekti į rinką. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. visi JK licencijuoti finansų rinkos dalyviai prarado teisę teikti savo paslaugas ES klientams.

Šiuo metu abi PBS šalys yra susitarusios iki 2021 m. kovo pabaigos paskelbti Susitarimo memorandumą dėl  finansinių paslaugų reguliavimo, finansinio stabilumo ir lygiavertiškumo (angl., equivalence), kuris suteiks daugiau aiškumo dėl lygiavertiškumo taisyklių.

Lygiavertiškumas reiškia vienos valstybės sprendimą pripažinti kitos valstybės teisinius reikalavimus, reglamentuojančius prekes ar paslaugas. Iš esmės tai reiškia, kad finansų rinkos dalyviui tereikėtų atitikti vienos iš valstybių reikalavimus veiklai abejose šalyse ir jis galėtų veikti kitos valstybės rinkoje lygiavertiškumo sprendime numatyta apimtimis. Todėl ES priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo leistų JK išsaugoti tam tikras prieigos prie ES rinkos teises.

Šiame kontekste taip pat reikėtų pažymėti ir tai, kad visgi lygiavertiškumas nepakeičia paso teisių (angl., passporting rights), sukurtų išskirtinai ES finansų rinkos dalyviams.

Lygiavertiškumo sprendimo pagrindu galima teikti žymiai mažiau paslaugų ir jis apima žymiai mažiau sričių, todėl bet kokiu atveju tai neleis JK įsikūrusiems finansų rinkos dalyviams visapusiškai patekti į ES rinką.

Iki dabar Europos Komisija yra priėmusi tik riboto galiojimo lygiavertiškumo sprendimą, leidžiantį JK įsikūrusioms pagrindinėms sandorio šalims (angl. central counterparties; CCP) ir centriniams vertybinių popierių depozitoriumams veikti ES.

Atsižvelgdami į neapibrėžtumą dėl lygiavertiškumo sprendimo bei ribotą tokiu sprendimu suteikiamų teisių apimtį, JK įsikūrę finansų rinkos dalyviai, norintys toliau teikti finansines paslaugas ES, turėtų apsvarstyti kitas patekimo į ES rinką priemones, kaip:

• įsteigti filialą valstybėje narėje – tai suteiktų teisę teikti finansines paslaugas tik tos konkrečios valstybės narės rinkoje; arba
• licencijuoti dukterinę įmonę kurioje nors valstybėje varėje ir pasinaudoti paso teise teikti paslaugas visoje ES.

Mokesčiai ir muitai

Dar iki 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo priimti mokesčių teisės aktų pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad JK išstojus iš ES, pereinamuoju 2 metų laikotarpiu tęsiamas pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, rinkliavų ir labdaros ir paramos įstatymų nuostatų taikymas JK tokia pačia apimtimi, kaip ir ES valstybėms narėms. T. y. 2 metų laikotarpiu (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.) visos ES valstybėms narėms taikomos išimtys ir lengvatos galioja tokia pačia apimtimi ir JK įmonėms.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas tokio pereinamojo laikotarpio nenumato, todėl sandoriams su JK įmonėmis taikomos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos, taikytinos trečiosioms valstybėms. Reikia pažymėti, kad iki 2021 m. vasario 28 d. JK įmonė, Lietuvoje įsiregistravusi PVM mokėtoja, neprivalo Lietuvoje turėti fiskalinio agento. Jeigu ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas bus patvirtintas pilnai, pareiga Lietuvoje turėti fiskalinį agentą neatsiras. Priešingu atveju, VMI informuos atitinkamas įmones apie atsiradusią pareigą turėti fiskalinį agentą.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. gabenant prekes iš Lietuvos į JK ar iš jos taikomos importo / eksporto procedūros. Svarbiausia, Lietuvos importuotojams, prašantiems taikyti lengvatinį režimą (netaikyti importo muitų), būtina užsitikrinti, kad JK eksportuotojai galėtų įrodyti, jog prekės atitinka lengvatinės kilmės reikalavimus (t. y. importuotojui reikalinga turėti eksportuotojo išduotą pareiškimą apie prekių kilmę).

Brexit pereinamasis laikotarpis baigėsi, o naujos JK duomenų apsaugos taisyklės įsigaliojo prieš pat 2020 m. gruodžio 31 d. vidurnaktį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustojo būti tiesiogiai taikomas JK, tačiau su tam tikrais pakeitimais faktiškai tapo JK vidaus teisės dalimi.

Ši pataisyta ES BDAR versija šiuo metu yra vadinama „JK BDAR“. Joje įtvirtintos sąlygos ir reikalavimai yra panašūs į ES BDAR, tačiau yra JK vidaus teisės dalis. Lygiagrečiai su JK BDAR sukūrimu, taip pat buvo atlikti tam tikri JK duomenų apsaugos įstatymo pakeitimai. Šis naujas JK duomenų apsaugos režimas kartu su JK išstojimu iš ES reikalauja, kad JK, ES ir tarptautiniai verslai imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, jog jie ir toliau atitiktų galiojančius du atskirus duomenų apsaugos režimus: ES BDAR ir JK BDAR.

Iš esmės, organizacijos, vykdančios europinę veiklą, greičiausiai turės laikytis dviejų atskirų, tačiau panašių teisinių režimų. Dėl to kyla dvigubų skirtingų režimų (ES duomenų apsaugos institucijų ES ir JK ICO) patikrinimų ir nuobaudų skyrimo rizika bet kokio pažeidimo atveju. Tai taip pat reiškia, kad organizacijos turi gerai apsvarstyti, ar jos priklauso tik vienam, ar abiem režimams, ir imtis atitinkamų veiksmų. Šiuo metu JK ir ES veikiantis verslas turi apsvarstyti keletą klausimų, įskaitant duomenų perdavimą tarp ES ir JK, tinkamų tvarkymo įrašų, sutarčių, politikų ir procedūrų turėjimą bei reikalavimų skirti ES duomenų apsaugos atstovus atitiktį.