Ar Chat-GPT ir kitą dirbtinį intelektą galime vadinti kūrėju (autoriumi)?

Kvietimai į dirbtinio intelekto technologijomis sukurtų meno kūrinių parodas tampa realybe. Kaip ir tai, kad Chat-GPT (GPT-4) paprašius sukurti eilėraštį anglų kalba škotų dialektu, dirbtinio intelekto botas tai gali nedelsiant padaryti.

Ar galite įsivaizduoti – sukurti ORIGINALŲ eilėraštį tokia kalba ir dialektu! Turime ir pirmąją AI robotę menininkę – AI-DA – kuri, sukurta tik 2019 metais, jau yra turėjusi daugiau parodų nei ne vienas gyvas menininkas. Ar galime sakyti, kad toks dirbtinis intelektas, atrodo, iš nieko sukūręs naują meno kūrinį (eilėraštį, paveikslą ar instaliaciją), yra kūrėjas ir autorius?

Dirbtinio intelekto sukurtų kūrinių originalumas

Žvelgiant į patį AI-DA ar GPT-4 sukurtą kūrinį iškart matyti, kad šie kūriniai yra neabejotinai originalūs. Pagrindinė AI-DĄ pristatanti nuotrauka Vikipedijoje vaizduoja AI-DĄ šalia savo autoportreto, kuriame AI-DA save pavaizdavo violetine spalva žaliame fone. Nuo pačios AI-DA‘os silueto atvaizduotas tam tikras bangavimas – lyg nuo AI-DA‘os sklistų kokios nors vibracijos. Lygiai kaip ir žmogus, kuris mokosi iš vaizdų, kuriuos pamato parodose ar draugų menininkų studijose (pavyzdžiui, Edvardas Munkas nemažai išmoko iš Van Gogho ar Gauguin‘o lankydamasis Paryžiuje), AI-DA ir kiti dirbtinio intelekto botai išmoksta „meno“ per jiems mokymuisi pateikiamą informaciją (input‘ą).

Išanalizavusi šią mokymuisi pateiktą informaciją, AI-DA ją apdoroja ir, galiausiai, suformuoja savo savitą stilių, kurio pagrindu sukuria atitinkamą kūrinį – savo autoportretą, kuris dar ir yra pakankamai asmeninis kūrinys. Tačiau galimas ir skirtingas kūrinio sukūrimo modelis naudojant botą. Dirbtinis intelektas gali apdoroti daug informacijos, ją suklasifikuoti ir išsifiltruoti pagal atitinkamus požymius. Dėl to, dirbtinis intelektas, turėdamas daugiau (nei žmogus) kompiliavimo galios ir didesnius tikslumo sugebėjimus, gali atpažinti konkrečių menininkų kūrinius. Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio technologija gali būti panaudota skirtingų menininkų stiliaus kopijavimui naujiems objektams kurti. Šiuo atveju, stilius nebūtų originalus, tačiau būtų originalus objektas, kurį toks dirbtinio intelekto botas pasirinktų tapymui.

Tiesa, toks dirbtinio intelekto mokymasis jau sukėlė tam tikrų teisinių problemų dirbtinį intelektą vystančioms bendrovėms. Pirma, kyla klausimas, iš kur gaunama informacija, kuri naudojama dirbtiniam intelektui mokyti. Jeigu ji gaunama pažeidžiant tokios informacijos naudojimo sąlygas, draudžiančias tokius paveikslėlius naudoti, tai toks panaudojimas galimai yra turtinių teisių pažeidimas (nesenas atvejis JAV byloje Getty Images vs Stability). Antra, reikėtų nepamiršti ir menininkų teisių, jeigu jų stilius yra kopijuojamas dirbtinio intelekto technologijų pagalba be tokių menininkų leidimo. Tokiu atveju, taip pat yra svarbu kalbėti apie tai, iš kur buvo gauta medžiaga mokymuisi. Tačiau medžiaga mokymuisi gali būti gauta teisėtai per trečiuosius asmenis ir tuomet menininkui apsiginti gali būti sudėtingiau. Todėl šioje vietoje autorių teisė galimai turi spragą, kurią tikėtinai reikėtų pildyti.

Nepaisant aukščiau nurodytų teisinių problemų, galima teigti, kad dirbtinio intelekto sukurti kūriniai yra originalūs – įgyvendinus tam tikras sąlygas (pavyzdžiui, teisėtai gavus medžiagą mokymui) galima suorganizuoti teisėtą dirbtinio intelekto sukurtą originalų kūrinį. Būtent originalūs kūrybinės veiklos rezultatai, kurie yra išreikšti tam tikra forma (ant popieriaus ar virtualiai), yra saugomi kaip kūriniai pagal Lietuvos teisę. Tai reiškia, kad į tokius sukurtus objektus, teoriškai, kažkam gali atsirasti turtinės teisės.

Nors kūriniai originalūs – AI-DA‘i trūksta subjektiškumo, todėl ji nėra kūrinio autorė

Prieš kelis metus Australijos teismai sprendė, kad dirbtinis intelektas gali būti nurodomas tarp išradėjų patento paraiškoje. Nepaisant tokio pozityvaus Australijos teismo požiūrio į dirbtinį intelektą, bent dabartiniu technikos lygiu, abejotina, kad AI-DA ar bet koks kitas botas būtų laikytini kūrinio autoriais ar technologijų išradėjais.

Tai, ar tam tikras subjektas/objektas gali būti laikomas kūrinio autoriumi, iš esmės reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisė. Intelektinės nuosavybės teisės įstatymai Lietuvoje nurodo, kad „Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.“ Galima būtų imtis formalaus aiškinimo ir sakyti, kad dirbtinis intelektas nėra fizinis asmuo, todėl jam teisės į kūrinį ir neatsiranda. Tačiau (nors ir labai trumpai) imkimės sudėtingesnės užduoties.

Kalbant apie intelektinės nuosavybės teisę bendrai (t. y., keliant klausimą – o kam mums jos reikia?) atsiskleidžia kelios motyvacijos. Pirma, intelektinės nuosavybės teisė įprastai laikoma būdu kompensuoti autoriams už tai, kad jie investavo savo laiką į kūrybą. Antra, intelektinės nuosavybės teisė yra būdas skatinti techninį ir kūrybinį progresą bei konkurenciją. Trečia, intelektinės nuosavybės teise yra saugoma autoriaus asmenybės išraiška, kuri yra išreikšta tam tikra forma.

Būtent šio trečiojo požymio ir neturi dirbtinis intelektas – jis neturi asmenybės. Asmenys įprastai turi tam tikrus tikslus, jausmus, charakterį ar projektus, kuriuos siekia įgyvendinti ilgajame gyvenimo periode. Tuo tarpu, dirbtinis intelektas to neturi. Pažiūrėkime į GPT-4 – juk šios sistemos tikslai priklauso nuo jai užduodamų klausimų tam tikru momentu, ji juos labai greitai galėtų pakeisti priklausomai nuo užduodamų klausimų. Juolab, galima būtų teigti, kad tuo metu, kai vykdoma klausimų/atsakymų sesija, dirbtinis intelektas elgiasi taip, lyg išreikštų savo asmenybę, turėtų kažkokius tikslus ar projektą, tačiau tai yra tik regimybė. Iš tikrųjų, bent jau dabartiniu technikos lygiu, šis intelektas veikiau yra botas, kuris iš tikrųjų tuo momentu tokio tikslo neturi, o jį išreiškia tik todėl, kad mokymosi metu išmoko, jog atitinkamas atsakymas į jūsų užduotą klausimą pagal aplinkybes yra tinkamiausias. Kitaip tariant, GPT-4, atsakydamas į kiekvieną klausimų grandinę, mus šiek tiek apgaudinėja.

Iliustruojant šią mintį, galima prisiminti neseną animacinio filmuko Pietų parkas (South Park) seriją, kurioje vienas iš veikėjų Stan‘as bendravimui telefonu su savo drauge Wendy ima naudoti Chat-GPT. Pradėjus naudoti Chat-GPT Stan‘o ir Wendy santykiai pagerėja, nes Chat-GPT pasirodo žymiai geresnis pašnekovas nei Stan‘as. Tai reiškia, kad Wendy išties žinutėmis bendrauja su kalbos generatoriumi. Įsivaizduokite, jeigu jūsų mylimas žmogus jums imtų atrašinėti vien tik naudodamas Chat-GPT – ar galėtumėte laikyti, kad tokie iš mylimojo jums atsiųsti pranešimai yra nuoširdūs ir atspindi jo asmenybę?

Jeigu jūsų atsakymas į aukščiau užduotą klausimą yra neigiamas, tai jūs supratote, kodėl GPT-4 ar AI-DA kol kas dar nelaikytini kūrinių autoriais.