Ar gali ES sustabdyti sankcijas blokuojančią valstybę?

Nors Europos Sąjunga (ES) pratęsė galiojančių sankcijų Baltarusijai ir Rusijai terminą, sprendimai dėl naujo, jau 20-ojo, sankcijų paketo Rusijai stringa – jam nepritaria Vengrija. Vienos valstybės pozicija stabdo viso paketo tvirtinimą, nes dauguma klausimų dėl sankcijų užsienio politikos srityje ES priimami vienbalsiai.

Kaskart, kai ES ima strigti sprendimai dėl sankcijų ar paramos, viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, gal galima atimti balsavimo teisę iš valstybės narės, blokuojančios sprendimą? Gal net įmanoma ją apskritai pašalinti iš ES?

Teisinis atsakymas paprastesnis nei politinis – tokio pašalinimo mechanizmo ES sutartyse nėra, bet įmanoma suspenduoti tam tikras narės teises, įskaitant balsavimą ES vardu sprendimus priimančioje Taryboje. Tačiau praktikoje tai – itin sudėtingas ir politiškai jautrus procesas.

Pasitraukti galima, pašalinti – ne

ES sutartys nenumato mechanizmo, leidžiančio „išmesti“ valstybę narę prieš jos valią. ES sutarties 50 straipsnis leidžia šaliai pasitraukti pačiai (kaip tai vyksta, parodė nesenas „Brexit“ atvejis, kai iš ES po beveik penkių dešimtmečių pasitraukė Jungtinė Karalystė).

ES yra savanoriška politinė ir teisinė sąjunga, priverstinio pašalinimo procedūros nėra.  Narystė joje grindžiama valstybių sutikimu, todėl prievartinis išmetimas būtų esminis integracijos filosofijos lūžis. Taigi pasitraukimas įmanomas vieninteliu atveju, pačios narės pasirinkimu.

7 straipsnis ir balsavimo teisių suspendavimas 

Tačiau egzistuoja ES sutarties 7 straipsnis, kuris leidžia konstatuoti, kad valstybė sistemingai pažeidžia ES vertybes (žmogaus teises, teisinės valstybės principą, demokratiją) ir tuo pagrindu suspenduoti tam tikras jos teises.

Teoriškai tai apima ir balsavimo teisių ES Taryboje sustabdymą. Tačiau praktikoje tokia procedūra yra itin sudėtinga ir politiškai sunkiai pasiekiama. Pagal ES sutartyse nustatytą tvarką, siekiant oficialiai konstatuoti, kad valstybė narė vykdo rimtą ir nuolatinį ES vertybių pažeidimą, būtinas vienbalsis visų ES narių sprendimas. Maža to, toks pažeidimo konstatavimas pats savaime nesuponuoja iš ES sutarčių kylančių teisių sustabdymo – tam yra būtinas atskiras balsavimas, kuriame sprendimas priimamas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma.

Tiesa, mechanizmas, leidžiantis suspenduoti valstybės balsavimo teises, dar niekada nebuvo panaudotas. Iki šiol pagal šį straipsnį buvo taikoma švelnesnė procedūra prieš valstybę narę, galimai pažeidžiančią ES vertybes. Tokios procedūros, pavyzdžiui, buvo pradėtos prieš Lenkiją ir Vengriją. Šiam sprendimui reikia 4/5 balsų daugumos Taryboje ir Europos Parlamento pritarimo.

Vis dėlto net ir teoriškai svarstant tokį žingsnį išlieka esminis klausimas: ar balsavimo teisių sustabdymas iš tiesų padidintų ES sprendimų efektyvumą, ar, priešingai, dar labiau pagilintų politinę krizę viduje.

Realesnė priemonė – finansiniai svertai?

Pastaraisiais metais ES aktyviau naudoja kitą mechanizmą – finansinių išmokų susiejimą su teisės viršenybės laikymusi. Tai leidžia įšaldyti dalį struktūrinių ar atkūrimo fondo lėšų. Ši priemonė nereikalauja vienbalsiškumo, todėl yra lanksčiau pritaikoma nei 7 straipsnis. Ekonominis spaudimo instrumentas veikia, tačiau tai nėra momentinio efekto sprendimas, poveikis laipsniškas.

Ar reikalingos struktūrinės ES reformos?

Diskusijos apie balsavimo teisių suspendavimą iš esmės rodo kitą problemą: dabartinė sprendimų priėmimo sistema sunkiai prisitaiko prie geopolitinių krizių tempo. Todėl vis dažniau kalbama ne apie valstybių „baudimą“, o apie sisteminį pokytį – vienbalsiškumo atsisakymą kai kuriose srityse. Jei sprendimai dėl sankcijų ar užsienio politikos būtų priimami kvalifikuota dauguma, veto klausimas prarastų aktualumą. Tačiau tam reikėtų keisti ES sutartis, o tai gali būti atlikta – vėlgi – tik vienbalsiai.

Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Agnė Kisieliauskaitė