Stalai, komodos, kėdės: ar taikoma autorinė apsauga? Europos teismas pateikė atsakymą 

Tai, kad baldai – stalai, kėdės, komodos, sofos ir kt. – gali būti apsaugoti įregistruojant dizainą, nėra naujiena. Pagaminote stalą, šiek tiek įmantriau išlenkėte jo kojas ir galite teikti paraišką dizainui registruoti. Susimokėjote mokestį, įregistravote – įgyjate monopolį šio dizaino atžvilgiu bent 5 metams. Žinoma, dizainas turi būti naujas ir turėti individualių savybių, tačiau neprivalo pasižymėti jokiais meniniais ypatumais, neturi būti originalus.

Visai kitas klausimas, ar jūsų stalas su įmantriai išlenktomis kojomis gali būti saugomas kaip autorinis kūrinys. Tai yra svarbu, nes autorių teisių apsauga suteikia monopolį visai autoriaus gyvenimo trukmei ir 70 metų po mirties. Tokia stipri ilgalaikė apsauga taikoma be jokios formalios procedūros, t. y. nereikia nieko registruoti ir už tai susimokėti.

Tačiau iki šiol tiek gamintojams, tiek interjero specialistams ir baldų pardavėjams trūko aiškaus atsakymo, kada baldas gali būti laikomas autoriniu kūriniu, o kada – tik registruotinu dizainu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) pagaliau šį mėnesį pateikė išaiškinimą byloje, kurioje nagrinėti Švedijos ir Vokietijos teismų užduoti klausimai dėl autorių teisių pažeidimų vertinimo bylose prieš baldų pardavėjus „Mio“ (Švedija) ir „Konektra“ (Vokietija).

Pramoniniai objektai kaip autoriniai kūriniai

ESTT jau daugelį metų laikosi praktikos, kad originalumas yra pagrindinis kriterijus objektą pripažįstant autoriniu kūriniu. Tai reiškia, kad kūrinys turi atspindėti autoriaus asmenybę ir išreikšti jo laisvus ir kūrybiškus sprendimus. ESTT ne kartą yra pasisakęs, kad pramoniniai, kasdienio naudojimo objektai gali būti originalūs lygiai taip kaip ir dailės, literatūros ar architektūros kūriniai. Originalu, vadinasi, saugoma, neoriginalu – nesaugoma.

Skamba paprastai, tačiau praktikoje kyla klausimų: ar baldų dizainas išvis gali būti originalus, jei didelę sprendimo dalį nulemia naudojimo paskirtis – aukštis, stabilumas, ergonomika. Kai baldo išvaizdą nulemia vien jo funkcija (neretu atveju taip ir yra), toks baldas negalėtų būti laikomas autoriniu kūriniu. Jei baldas visgi turi tam tikrų meninių elementų, kur yra riba, kai jau galėtume teigti, kad tai – autorinis kūrinys? Ar tikrai užtenka tik įmantriau išlenkti stalo koją, ypač jei panašių yra daugybė?

Naujausia ESTT praktika: aukštesnių reikalavimų pramoninio pobūdžio kūriniams nėra, tačiau estetinis poveikis savaime nelemia autorystės

Šių metų gruodžio 4 d. priimtame sprendime „Mio / Konektra“ byloje ESTT išnagrinėjo klausimą dėl taikomosios dailės kūrinių apsaugos, konkrečiai – baldų autorinės apsaugos. Išaiškinta, kad siekiant pripažinti pramoninį gaminį autoriniu kūriniu, originalumo vertinimui neturėtų būti taikomi jokie aukštesni standartai (pvz. estetikos) nei kitų rūšių kūriniams. Svarbiausia, kad būtų atlikti laisvi ir kūrybiški sprendimai, atspindintys autoriaus asmenybę.

Visgi, atliekant šį vertinimą būtina atsižvelgti į atitinkamo kūrinio rūšies savybes, baldų atveju – kad jie pirmiausia yra utilitariniai objektai, dažnu atveju gaminami masiškai. Todėl teismas, nagrinėjantis vartojimo prekės originalumo klausimą, turi ieškoti ir identifikuoti kūrybinius sprendimus, esančius to objekto formoje, kad galėtų paskelbti jį saugomu autorių teisių.

Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad meniniai bei estetiniai sumetimai visada yra kūrybinės veiklos dalis ir, kuriant baldo dizainą, visada bus aktualūs (pvz., spalvų, medžiagiškumo parinkimas). Šiuo atžvilgiu ESTT pabrėžė, kad vien modelio estetiškumas dar neleidžia spręsti, kad tai yra intelektinės veiklos rezultatas, atspindintis autoriaus pasirinkimo laisvę ir asmenybę. Net jei objekto kūrėjas priėmė sprendimus, kurių nenulėmė techniniai ar kiti apribojimai, šių sprendimų kūrybiškumas negali būti preziumuojamas autorių teisių tikslais.

Industrijoje nusistovėjusių formų naudojimas savaime neeliminuoja originalumo

ESTT nurodė, kad baldas, pagamintas tik iš rinkoje jau nusistovėjusių formų, gali būti originalus. Tačiau, vėlgi, būtina įvertinti, ar per tas nusistovėjusias formas, jų išdėstymą, jame galima įžvelgti autoriaus laisvus ir kūrybiškus pasirinkimus.

Viena vertus, jei rinkoje jau yra panašių dizainų, tai gali indikuoti, jog turime silpną ar net neegzistuojantį objekto originalumo lygį. Kita vertus, ESTT į rinkoje esamų dizainų panašumą žiūri atsargiai bei pabrėžia, kad negalima visiškai atmesti galimybės, kad du autoriai savarankiškai priima panašius ar net tapačius kūrybinius sprendimus pramoninio objekto atžvilgiu – tokiu atveju abu subjektai galėtų būti laikomi (savarankiškais) savo sukurtų modelių, net jei jie ir panašūs, autoriais.

Ką ESTT sprendimas reiškia verslui

Dizaino industrijos dalyviams – baldų gamintojams, interjero studijoms, mažmenininkams – šis ESTT sprendimas yra itin reikšmingas. Jis rodo, kad originalūs dizaino sprendimai gali būti saugomi autorių teisėmis net ir tuomet, kai objektas turi aiškią funkciją.

Tai turi dvi praktines pasekmes. Pirma, originalių baldų kūrėjai gali veiksmingiau kovoti su kopijuotojais ir pigesnėmis imitacijomis. Kopijuoti originalų baldą reikštų autorių teisių pažeidimą. Žinoma, originalumą neišvengiamai reikės įrodyti teisme, todėl, pagaminus naują baldą, geriausia strategija yra pirmiau siekti dizaino registracijos, o tik tada – esant poreikiui – įrodinėti, kad baldas yra originalus, atspindintis laisvus ir kūrybiškus autoriaus pasirinkimus.

Antra, verslams, kurie importuoja, gamina ar prekiauja baldais, svarbu įsitikinti, kad prekių dizainas nepažeidžia kito kūrėjo teisių. Net jei baldas atrodo paprastas, funkcionalus, tai nereiškia, kad jo dizainas nesaugomas. Vien pasitikrinti viešas dizaino registracijų duomenų bazes, panašu, nepakaks. Tačiau yra ir žinių, dėl kurių galima jaustis ramiau: vien tai, jog konkurento gaminys gražus ar sulaukė rinkos sėkmės, dar nereiškia, kad visos panašios estetikos prekės automatiškai bus laikomos pažeidimu. Bendras panašus stilius, atliepiantis tą pačią tendenciją ar dizaino kryptį, dar nėra autorių teisių pažeidimas, jei nekopijuojami konkretūs kūrybiniai sprendimai.

Komentaro autorius: asocijuotasis teisininkas, advokatas Vilius Norvaišas