Bankrotų banga neatėjo. Gal tai – tyla prieš audrą?

Naujausi duomenys skelbia, kad per šių metų I-ą ketvirtį Lietuvoje buvo pradėti tik 157 įmonių bankroto procesai. Palyginus šį skaičių su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, bankroto proceso skaičius smuko beveik 50%. Šie Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys COVID-19 pandemijos kontekste galėtų kelti nuostabą. Tačiau svarbu paminėti, kad ne teismo tvarka vykdomų procesų skaičius išaugo beveik 70%. Panagrinėkime, kokia tikroji šių skaičių reikšmė.

Kodėl mažėjo bendras procesų skaičius?

Bankroto procesų nuosmukio priežastys gali būti kelios. Pirma, turbūt pagrįsta būtų teigti, kad valstybės suteikiamos mokestinės pagalbos priemonės ir lengvatos nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui išties padeda palaikyti jo gyvybingumą. Antra, verslo subjektai galimai dar vengia spręsti mokumo problemas. Svarbu paminėti, kad bankroto procesų nuosmukis buvo stebimas ir prieš 2008 m. ekonominę krizę. Trečia, 2020 metais, prieš pandemiją įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), reformavo nemokumo procesą Lietuvoje ir sudarė palankesnes galimybes verslo dialogui su kreditoriais.

Procesų ne teismo tvarka skaičius – augo

Nors bendras bankrotų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sumažėjo, įdomi tendencija, jog ne teismo tvarka vykdomų procesų skaičius išaugo beveik 70%.

Bankroto procesai ne teismo tvarka dažnai pasirenkami dėl to, kad kreditorių susirinkimas turi kompetenciją spręsti dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo. Kreditorių susirinkimas taip pat sprendžia visus klausimus, kuriuos vykstant bankroto procesui teismo tvarka, sprendžia teismas.

Taigi tokia teismo alternatyva dažnai verslui atrodo patrauklesnė. Atitinkamai, išaugęs bankroto procesų ne teismo tvarka skaičius iš dalies paaiškina, kodėl dažniausi bankroto procesų iniciatoriai buvo būtent įmonių vadovai.

Restruktūrizavimo potencialas neatskleistas

Vienas iš pagrindinių JANĮ tikslų yra skatinti verslo restruktūrizavimą, kol verslas dar yra gyvybingas, o ne iškart rinktis bankroto kelią. Vis tik, statistika rodo, kad per šių metų I ketvirtį buvo pradėti vos 4 restruktūrizavimo procesai, t. y. 63,6% mažiau nei atitinkamu 2020 m. laikotarpiu (11 procesų).

Restruktūrizavimo nepopuliarumą gali sąlygoti bent dvi priežastys. Pirma, jau minėtos valstybės suteikiamos mokestinės pagalbos priemonės ir lengvatos, padedančios palaikyti įmonių gyvybingumą ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Antra, galimai nepakankamas JANĮ veiksmingumas ir/ar patrauklumas restruktūrizavimo apimtyje.

Jeigu tai yra pastarosios priežastys, vertėtų atkreipti dėmesį, kad 2020 m. įsigaliojęs JANĮ netrukus bus keičiamas. To tikslas – įgyvendinti ES Restruktūrizavimo direktyvą ir sukurti dar daugiau prielaidų restruktūrizavimo procesų skatinimui bei sėkmingam įgyvendinimui.

Kodėl visgi verta atkreipti dėmesį į JANĮ?

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime esančiame JANĮ projekte siūloma:

1. Įtvirtinti esminių sutarčių institutą, kurių nutraukimas restruktūrizavimo proceso atveju būtų ribojamas. Taip siekiama, kad restruktūrizavimo kelią pasirinkęs verslas nebūtų diskriminuojamas, o sutarčių tęstinumas sudarytų sąlygas išsaugoti verslo gyvybingumą;
2. Stiprinti papildomą finansavimą restruktūrizuojamam verslui suteikusių kreditorių sutarčių apsaugą nuo potencialaus tokio finansavimo ginčijimo, skatinant verslo dalyvių savitarpio pagalbą ir bendradarbiavimą;
3. Suteikti teismui daugiau teisių restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape – suteikiant teisę patvirtinti restruktūrizavimo planą net ir nepritariant kreditorių arba juridinio asmens dalyviams.

Artimiausio laikotarpio nemokumo procesų tendencijas anksti prognozuoti tiek dėl besikeičiančios ekonominės aplinkos (verslo sugrįžimo į įprastą veiklą, valstybės suteikiamų mokestinės pagalbos priemonių ir lengvatų pabaigos ir pan.), tiek ir dėl numatomų JANĮ pakeitimų.

Vis tik, nepaisant vyraujančių tendencijų, susidūrus su sunkumais kiekvieno verslo subjekto situacija turėtų būti vertinama individualiai ir kritiškai. Finansiniai verslo iššūkiai turėtų būti sprendžiami pasirenkant tam verslo subjektui labiausiai tinkantį, ir ypač svarbu – savalaikį, mokumo problemų sprendimo kelią.