Brexit grimasos: ką dar reikia žinoti keliaujantiems, prekiaujantiems ir turintiems teisinių bėdų?

Kas pasikeitė teisėje? Nuo šių metų ES teisė Jungtinėje Karalystėje (JK) nebetaikoma, o šalių tarpusavio santykius reglamentuoja po ilgų derybų pasiektas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS). Dėl plačios ES teisės taikymo apimties, Brexit įtaką pajautė visų sektorių įmonės, turinčios verslo santykių JK ir šiuo metu turinčios prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo ir naujų taisyklių, įtvirtintų PBS ir JK bei ES valstybių narių nacionalinėje teisėje.

Kviečiame susipažinti su pokyčiais, kurie įvyko vartotojų apsaugos, darbuotojų judėjimo, prekių ženklų apsaugos ir ginčų sprendimo srityse.

Vartotojų apsauga

Nuo š. m. sausio 1 d. vartotojų apsauga yra dvi skirtingos ES ir JK teisinės sistemos. Tiesa, JK vartotojų apsaugos sistema yra visiškai harmonizuota su ES vartotojų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl verslas, siūlydamas prekes ar paslaugas JK rinkai, gali būti ramus, kad JK keliamus vartotojų apsaugos reikalavimus atitiks.

Vis dėlto, reikėtų nepamiršti dviejų aspektų. Pirma, JK vartotojai jau nebelaikomi ES vartotojais, nepaisant to, kad jiems taikoma apsauga šiuo metu yra analogiška kaip ir ES vartotojams. Antra, reikėtų žinoti, kad, laikui bėgant, JK vartotojų apsaugai keliami reikalavimai tikriausiai kis – todėl rekomenduotina išlikti budriems ir sekti pasikeitimus.

Galiausiai, žvelgiant iš Lietuvos vartotojo perspektyvos – vartotojas, įsigyjantis prekes ar paslaugas iš JK, turės tik tą apsaugą, kokia garantuojama JK vartotojams (su tam tikromis išimtimis – jei, pavyzdžiui, vartotojas kaip keleivis pirks skrydį iš JK į ES su Sąjungoje įsisteigusiu vežėju, tokiam keleiviui bus taikomos ES keleivių teisės. Visgi, jei skrydį iš JK į ES vykdys vežėjas įsisteigęs JK, ES keleivių apsaugos teisės jau nebebus taikomos (bet bus taikomos JK keleivių teisės)).

Darbuotojų judėjimas

Bendrai tariant, iki 2020 m. gruodžio 31 d. į JK išvykusių ES piliečių arba į Lietuvą atvykusių JK piliečių padėtis nesikeičia – tokie asmenys gali toliau gyventi ir dirbti JK arba Lietuvoje be papildomų apribojimų. Tačiau asmenys, kurie išvyko dirbti į JK iki 2020 m. gruodžio 31 d., turi kreiptis dėl įsikūrimo statuso patvirtinimo (angl. Settlement Scheme) iki š. m. birželio 30 d. Būtent šis statusas įrodys teisę dirbti JK pagal iki pereinamojo laikotarpio pabaigos taikytus reikalavimus. Nuo š. m. pradžios siekiant įsidarbinti JK jau taikoma balų sistema, t. y. bus vertinama, ar JK siekiantis įsidarbinti asmuo atitinka JK keliamus darbuotojo imigracijos reikalavimus (pavyzdžiui, turės būti gaunama kvalifikuoto darbuotojo viza, pasaulinio talento viza ar kitos vizos).

Kalbant apie JK piliečių darbą Lietuvoje – JK piliečiai, po š. m. sausio 1 d. atvykę į Lietuvą ir siekiantys čia įsidarbinti, turės gauti leidimą gyventi, tačiau leidimas dirbti (kitaip nei kitiems trečiųjų šalių piliečiams) jiems nebus taikomas. Komandiruojant darbuotojus iš JK įmonės į Lietuvą, leidžiama dirbti Lietuvoje bevizio režimo laikotarpiu (90 dienų per 180 dienų laikotarpį), o norint dirbti ilgiau – reikės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi (tačiau leidimas dirbti vėlgi nebus taikomas).

Vienas svarbiausių pasikeitimų, su kuriuo teks susidurti konkrečių profesijų atstovams – nuo š. m. sausio 1 d. nebeliko profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Tad asmuo (pvz. gydytojas, slaugytojas, architektas ir kt.), siekdamas įsidarbinti JK ar Lietuvoje, prieš įsidarbindamas dar turės papildomai pripažinti savo profesinę kvalifikaciją.

Kalbant apie keliavimą verslo tikslais į JK ir iš jos, leidžiamas bevizis ir neturint leidimo dirbti keliavimas 90-čiai dienų per 180-ties dienų laikotarpį šiais tikslais: siekiant dalyvauti susitikimuose, atliekant rinkos tyrimą, dalyvaujant seminaruose ir mugėse, perkant prekes ir paslaugas, priimant užsakymus ir kt. Tačiau prieš keliaujant turi būti patikrinama, ar dėl konkretaus kelionės tikslo galima keliauti supaprastinta tvarka. Pavyzdžiui, jei kelionės tikslas susijęs su tiesioginiu prekių ar paslaugų siūlymu – tokiai kelionei jau būtų reikalinga darbo viza.

Prekių ženklų apsauga

Pasibaigus Junginės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pereinamajam laikotarpiui, Europos Sąjungos prekių ženklams toliau nebėra suteikiama prekių ženklų teisinė apsauga Jungtinėje Karalystėje. Visiems galiojantiems ES prekių ženklams JK Intelektinės Nuosavybės Tarnyba suteiks JK prekių ženklų atitikmenis, kurie turės savarankišką teisinį statusą ir bus registruojami JK prekių ženklų registre, tačiau išlaikys atitinkamų ES prekių ženklų paraiškų pateikimo datas. Jokie papildomi registracijos mokesčiai už galiojančių ES prekių ženklų atitikmenų sukūrimą JK neturėtų būti mokami.

ES prekių ženklai, kurių paraiškos buvo pateiktos iki 2021 m. sausio 1 d., tačiau kurie nebuvo įregistruoti, iki 2021 m. rugsėjo 30 d. taip pat galės būti registruojami JK išlaikant jų pirminę ES prekių ženklo paraiškos pateikimo datą. Šie prekių ženklai JK registruojami įprastine registracijos tvarka.

Ginčų sprendimas

Iki Brexit ir perinamuoju laikotarpiu ginčai, turintys JK-ES elementą, buvo sprendžiami taikant ES teisinius instrumentus, numatančius vienodas taikytinos teisės, teismingumo nustatymo, sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir pan. taisyklės. Nuo sausio 1 d. šios taisyklės nebetaikomos, o JK-ES ginčų sprendimą reglamentuoja tarptautinės sutartys, nacionalinė teisė ir, kur aktualu, Išstojimo susitarimo nuostatos.

Dėl teisminių ginčų specifikos, pasikeitusio reglamentavimo pasekmės dideliu mastu dar nespėjo išryškėti. Tačiau neabejotina, kad ateityje naujas JK-ES elementą turinčių ginčų rėžimas palies įvairių sektorių įmones, turinčias verslo santykių su JK.

Jau dabar pastebimi pavieniai atvejai, kuomet norėdami inicijuoti teisminę bylą JK arba ES valstybių narių teismuose ieškovai susiduria su naujomis ir tikrai ne visada aiškiomis jurisdikcijos taisyklėmis. Iki sausio 1 d. šiuos klausimus reglamentavo bendrai visoje ES, įskaitant JK, taikytas Briuselis I-bis reglamentas. Gausi jo pagrindu suformuota praktika ir vieningos teismingumo nustatymo taisyklės palengvindavo ginčų inicijavimą. Tačiau nuo šių metų tarptautinį teismingumą pradėjus nustatinėti pagal nacionalines taisykles, kyla klausimų tiek dėl pačių taisyklių turinio, tiek dėl ir dėl jų specifikos.

Kita pastebima tendencija – padidėjęs klausimų, susijusių su sutarčių nuostatomis dėl taikytinos Anglijos teisės ir ginčų teismingumo Anglijos teismams, kiekis. Nuo sausio 1 d. Briuselis I-bis, numatęs aiškų sutartinės jurisdikcijos reglamentavimą, susitarimams dėl JK teismų jurisdikcijos nebetaikomas. Vietoje to, sutarimus dėl jurisdikcijos pradėjo reglamentuoti 2005 m. Hagos konvencija dėl susitarimų dėl teismingumo. Vis dėlto Hagos konvencijos taikymo sritis yra siauresnė nei Briuselis I-bis reglamento. Be to, JK ir ES nesutaria, ar konvencija turi būti taikoma susitarimams, sudarytiems po 2015 m. spalio 1 d. (JK pozicija), ar po 2021 m. sausio 1 d. (ES pozicija). Kalbant apie susitarimus dėl Anglijos teisės taikymo, pats reglamentavimas iš esmės nepakito – ES reglamentus JK persikėlė į nacionalinę teisę. Vis dėlto, net ir tariantis dėl Anglijos teisės, reikėtų nepamiršti įvertinti platesnio konteksto, pvz., susitarimo dėl taikytinos Anglijos teisės, kaip pagrindo Anglijos teismų jurisdikcijai, vertinimo pagal bendrosios teisės (common law) taisykles.

Galiausiai, kyla klausimų ir dėl kitų bendrosios teisės (common law) taisyklių, kadangi jos pasižymi specifiškumu ir žymiai skiriasi tiek nuo ES teisėje, tiek ir nuo nacionalinėje valstybių narių teisėje įtvirtintų taisyklių. Pavyzdžiui, dėl forum non conveniens doktrina, pagal kurią Anglijos teismas gali atsisakyti nagrinėti ieškinį nepaisant to, kad jis turi jurisdikciją, arba dėl taip vadinamųjų anti-suit injunctions – Anglijos teismo išduodamų draudimų asmenims pareikšti ieškinį kitoje valstybėje.