Elektroninėje erdvėje palikti įrodymai netrukus bus pasiekiami visos Europos Sąjungos teisėsaugai

Skaitmeniniame amžiuje nusikaltėliai planuodami ir vykdydami nusikaltimus vis dažniau naudojasi skaitmeninių technologijų paslaugomis ir priemonėmis. Todėl elektroniniai įrodymai tampa itin svarbūs kovojant su nusikalstamumu: Europos Sąjungos Tarybos duomenimis, šiuo metu 85 % nusikaltimų tyrimų yra susiję su skaitmeniniais duomenimis.

Jau netrukus ES ribose baudžiamojon atsakomybėn patrauktus interneto vartotojus atskleisti turės būtent skaitmeninius duomenys kaupiančios telepaslaugų, el. parduotuvių, daiktų mainų ar kitos platformos. Nuo 2026 metų ES įsigalios reglamentas, kuriuo el. paslaugų teikėjai privalės vykdyti kitų ES valstybių institucijų nurodymus dėl elektroninių įrodymų saugojimo bei pateikimo.

Kas yra skaitmeniniai duomenys?

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Agnė Kisieliauskaitė teigia, kad ES turima statistika patvirtina, kad daugiau kaip 50% visų nusikalstamų veikų tyrimuose pateikiamas tarpvalstybinis prašymas gauti e. įrodymus. Visgi iki šiol gauti laiku ar apskritai gauti tokius įrodymus nebuvo lengva dėl netvaraus tarpvalstybinio bendradarbiavimo. 2026-aisiasis, įsigaliojus minėtam reglamentui, turėtų įvykti reikšmingas kokybinis lūžis.

Elektroniniai įrodymai – tai skaitmeniniai duomenys, kurie naudojami tiriant nusikalstamas veikas ir patraukiant už jas baudžiamojon atsakomybėn. Jie apima el. laiškus, tekstines žinutes arba pranešimų siuntimo programėlių turinį, audiovizualinį turinį, informaciją apie vartotojo interneto paskyrą ir kt. duomenis, kuriuos skaitmeninėje erdvėje palieka vartotojai.

Tokie duomenys gali būti naudojami siekiant nustatyti asmens tapatybę arba gauti daugiau informacijos apie jo veiklą. „Valdžios institucijoms gauti prieigą prie e. įrodymų yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes jie dažnai saugomi kitoje šalyje. Internetinių paslaugų teikėjai saugo naudotojų duomenis serveriuose, kurie gali būti keliose šalyse, tiek ES, tiek už jos ribų. Dėl to teisminėms institucijoms daug sunkiau surinkti e. įrodymus, nes jos turi įvykdyti ilgas ir sudėtingas procedūras, kad gautų prieigą prie jų. Dažnu atveju tyrimai dėl to ir tapdavo neveiksmingi, jų tyrimas lėtas“, – akcentuoja teisininkė A. Kisieliauskaitė.

Kam bus taikomas reglamentas?

Reglamentas sukuria privalomą bendradarbiavimo tarp ES valstybių narių ir paslaugas teikiančių subjektų schemą.

Dokumentas bus taikomas plataus masto paslaugų teikėjų ratui, kurie vienaip ar kitaip dirba su skaitmeniniais duomenimis, pvz., IP telefonijos, online pokalbių ir e. pašto paslaugų teikėjams, elektroninėms prekyvietėms, suteikiančioms vartotojams ir įmonėms galimybę tarpusavyje palaikyti ryšius bei hostingo paslaugoms, įskaitant paslaugų teikimą per debesijos kompiuteriją, taip pat internetinių žaidimų platformoms ir internetinių lošimų platformoms, domenų vardų registrams ir registruotojams ir pan.

„Ellex Valiunas“ jaunesnioji teisininkė Miglė Mackevičiūtė priduria, kad paslaugų teikėjams šis e. įrodymų rinkimą apibrėžiantis reglamentas nėra paprastas ir pareikalaus nemažai papildomo darbo ir sąnaudų. Taigi, pasiruošimas reglamento įsigaliojimui turėtų vykti jau dabar.  Šiuo metu kuriama speciali decentralizuota IT sistema duomenų (e. įrodymų) teikimui, kuria įsigaliojus reglamentui naudosis visos ES šalys narės, išskyrus Daniją. Prie jos įmonės turės prisijungti savo kaštais, o už informacijos neteikimą ar procedūrų nepaisymą grės didelės baudos (iki 2 proc. pasaulines apyvartos).

Duomenims pateikti – ir vos 8 val.

„Paslaugų teikėjams reglamentas bus iššūkis, mat reikės paskirti atsakingus subjektus, kuriems turės būti siunčiami orderiai. Tiekėjai tam turės tik 10 dienų arba skubiais atvejais – tik 8 valandas, per kurias turės sureaguoti į orderį ir pateiki prašomus el. įrodymus. Taip pat jie turės išmanyti reglamentą, kad prireikus žinotų galimybes atsisakyti teikti reikalaujamus įrodymus“, – akcentuoja jaunesnioji teisininkė Rosita Lukševičiūtė.

Greičiausiai elektroninių paslaugų teikėjams reikės specialistų, kurie įvertintų atsisakymo pagrindų egzistavimą (pvz., ar galima remtis imunitetu tam tikru atveju ir neteikti informacijos) bei kokios procedūros toliau lauktų, jei bus atsisakoma šią informaciją teikti. „Be kita ko, įmonės iki 2026-ųjų turės įsigilinti, kaip bendradarbiauti ir bendrauti su valstybinėmis institucijomis“, – primena R. Lukševičiūtė.

Šiuo metu kuriama speciali decentralizuota IT sistema duomenų (e. įrodymų) teikimui, kuria įsigaliojus reglamentui naudosis visos ES šalys narės. Prie jos įmonės turės prisijungti savo kaštais, o už informacijos neteikimą ar procedūrų nepaisymą grės didelės baudos (iki 2 proc. pasaulines apyvartos).

Daugiau informacijos apie reglamento reikalavimus el. paslaugų teikėjams rasite čia.