„Ellex Valiunas“ prisidėjo prie reikšmingo precedento sukūrimo listinguojamoms įmonėms bei jų auditoriams

Ar vertybinių popierių emitentas turi atlyginti nuostolius investuotojams dėl emitento pareigos skelbti teisingą informaciją apie jų finansinę būklę nevykdymo ar netinkamo vykdymo? Ar emitento finansinių ataskaitų auditą atlikusioms audito įmonėms kyla civilinė atsakomybė prieš investuotojus? Jei taip, ką turi įrodyti investuotojas, siekdamas prisiteisti nuostolius iš emitento ir/ar audito bendrovės?

Į visus šiuos klausimus pirmą kartą teismų praktikoje Lietuvos Aukščiausiais Teismas (LAT) atsakė šių metų lapkričio 19 d. nutartyje, suformuluodamas svarbias listinguojamų įmonių bei jų auditorių profesinės civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis taisykles. Kasacinės instancijos teismas sutiko su visa eile „Ellex Valiunas“, atstovavusios emitento finansinį auditą atlikusią bendrovę, argumentų ir pateikė svarbius teisės aktų išaiškinimus, žinotinus kiekvienam asmeniui, įsigyjančiam listinguojamų bendrovių akcijų. Be to, nuo šiol tiek emitentai, tiek jų finansinių ataskaitų auditus atliekančios audito bendrovės galės aiškiau įsivertinti aplinkybes, turinčias reikšmės jų civilinei atsakomybei prieš investuotojus kilti.

Nagrinėtas bankrutavusio AB „Ūkio banko“ atvejis

LAT kasacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal bankrutavusio AB „Ūkio bankas“ investuotojų ieškinį dėl tariamos žalos atlyginimo iš emitento ir jo metinių finansinių ataskaitų auditą atlikusios audito įmonės.

Byloje ieškovai – banko akcijas įsigiję asmenys – siekė įrodyti, kad jų investiciniai sprendimai įsigyti ir/ar laikyti ir neperleisti emitento, kuris vėliau bankrutavo, akcijų, buvo nulemti neva neteisingos banko finansinės ataskaitos bei audito išvados. LAT tokius investuotojų argumentus atmetė kaip neįrodytus ir konstatavo, kad reikalaujant žalos atlyginimo iš emitento būtent investuotojui tenka pareiga įrodyti emitento civilinės atsakomybės sąlygas, šiuo konkrečiu atveju, kad (i) paskutinė BAB „Ūkio bankas“ finansinė ataskaita buvo klaidinga (neteisėtus veiksmus); (ii) ši klaidinga informacija lėmė ar bent pakankamu laipsniu prisidėjo prie investuotojų investicinio sprendimų priėmimo (priežastinį ryšį); ir (iii) kad atitinkami investuotojų investiciniai sprendimai buvo nuostolingi, lėmę reikalaujamą priteisti žalą (žalos faktą ir dydį). Tik investuotojui įrodžius minėtas sąlygas, emitentui kiltų pareiga paneigti jo kaltės prezumpciją. LAT nekonkretizavo, kaip investuotojai galėtų įrodyti emitento paskelbtos finansinės atsakautos neteisingumą, tačiau pažymėjo, kad šioje byloje investuotojai nepasinaudojo teise skirti ekspertizę.

Priežastinio ryšio įrodinėjimui – kiek žemesnis standartas

Priežastinio ryšio įrodinėjimui nustatytas kiek žemesnis standartas. LAT nurodė, kad investuotojams taikytinas priežastinio ryšio įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Bylose pagal investuotojų reikalavimus dėl žalos, padarytos pažeidus informacijos skleidimo pareigą, atlyginimo ne visais atvejais yra įmanoma įrodyti, kad kiekvienas reikalavimą pareiškęs investuotojas buvo susipažinęs su informacija, vėliau pripažinta neatitikusia tikrovės, ir kad vadovaudamasis išimtinai šia informacija jis priėmė nuostolingus investicinius sprendimus. Tokiose bylose nustatant priežastinį ryšį galėtų būti vadovaujamasi veiksmingos rinkos teorija, kuri paremta prielaida, kad bendrovės akcijų kaina vertybinių popierių rinkoje atitinka visą žinomai reikšmingą informaciją apie bendrovę. Tačiau toks netiesioginio priežastinio ryšio įrodinėjimo testas tinkamas tik tuo atveju, jei investuotojas neįrodinėja, kad priimant sprendimą pirkti akcijas jis asmeniškai vadovavosi paskelbta tariamai klaidinga finansine ataskaita. Kita vertus, priežastinis ryšys neturėtų būti konstatuojamas tais atvejais, kai nustatoma, jog investuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie paskelbtos informacijos neteisingumą, tačiau šią aplinkybę ignoravo priimdami investicinius sprendimus.

Išaiškintos emitento civilinės atsakomybės ribos

LAT atkreipė dėmesį, kad investavimas į finansines priemones neišvengiamai susijęs su tam tikra konkrečia finansine rizika, įskaitant akcijų kainų svyravimą ar emitento nemokumą investicijų į akcijas atveju. Todėl emitento civilinės atsakomybę reglamentuojančios nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kad ši rizika būtų perkeliama emitentui. Sprendimas neparduoti turimų akcijų gali būti nulemtas įvairių aplinkybių, tokių kaip investuotojo abejingumas, nesidomėjimas rinkos pokyčiais, turimų akcijų paklausos nebuvimas ir pan. Taigi, investuotojas, siekdamas prisiteisti iš emitento patirtus nuostolius dėl jo dispozicijoje išlikusių bankrutavusio emitento akcijų, turi ne tik įrodyti, kad emitentas paskelbė klaidingą finansinę ataskaitą, bet ir tai, kad jam paskelbus kitokią finansinę ataskaitą investuotojo turėtos akcijos galėjo būti sėkmingai parduotos, išvengiant atitinkamų jo nuostolių atsiradimo.

Drausminė nuobauda auditoriui neįrodo jo neteisėtų veiksmų

LAT pasisakė ir dėl auditorių profesinės civilinės atsakomybei prieš trečiuosius asmenis kilti įrodinėtinų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad auditorių civilinė atsakomybė investuotojams galėtų kilti tik įrodžius, kad (i) audito išvada dėl emitento finansinės atskaitomybės buvo klaidinga; ir (ii) kad būtent tai padarė įtaką investuotojui priimant nuostolingus investicinius sprendimus. Siekiant įrodyti audito išvados neteisingumą, be kita ko, turi būti pirmiausiai įrodytas emitento finansinės ataskaitos neteisingumas.

Itin svarbu tai, kad LAT šioje byloje priimta nutartimi pabaigė kelerius metus vykusį ginčą dėl sąsajų tarp drausminės ir civilinės auditoriaus atsakomybės. Atsižvelgęs į advokatų argumentus, teismas pabrėžė, kad drausminės nuobaudos audito įmonei (auditoriui) paskyrimas neįrodo neteisėtų audito įmonės veiksmų jos civilinei atsakomybei kilti.

Nors šioje byloje auditorių atsakomybes ribojimo klausimas nebuvo kilęs, kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad auditorių ir audito įmonių, įskaitant grupės auditorius, atliekančių listinguojamų įmonių auditą, atsakomybė turėtų būti ribojama. Lietuvos teisės aktai nenumato konkrečių tokios auditorių atsakomybės ribojimo metodų, tačiau LAT pabrėžė, kad sprendžiant auditorių atsakomybės ribojimo klausimus galėtų būt vadovaujamasi Europos Komisijos 2008 m. birelio 6 d. rekomendacijomis dėl teisės aktų, nustatančių auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių civilinės atsakomybės ribojimo. Listinguojamų bendrovių auditorių atsakomybės investuotojams ribojimas yra svarbus tiek investuotojams, tiek ir auditoriams, todėl belieka tikėtis, kad ši LAT nutartis paskatins teisės aktuose aiškiai apibrėžti auditorių atsakomybės prieš trečiuosius asmenis ribas.

Plačiau skaitykite LAT 2020-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020.