ES valstybės narės rengiasi svarbiems pinigų plovimo prevencijos reguliavimo pokyčiams

Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tris dešimtmečius išlieka vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) politinių prioritetų. Naujausiu pokyčių etapu, kurį ES valstybės narės turės įgyvendinti iki kitų metų liepos 10 d., siekiama suvienodinti pinigų plovimo prevencijos taisykles visoje Europoje. Planuojami pokyčiai yra beprecedenčiai tiek savo apimtimi, tiek turiniu. Jie turėtų pagerinti teisėsaugos institucijoms teikiamos informacijos kokybę ir efektyviau užkirsti kelią įtartiniems sandoriams.

Pagrindiniai pokyčiai apims klientų tapatybės nustatymo ir klientų tikrinimo procesus, naudos gavėjų tikrinimą, vidaus kontrolės priemones. Didesnis dėmesys bus skiriamas vienkartinių sandorių kontrolei, bus harmonizuojamas įtartinų sandorių pranešimų procesas, išplečiamas įpareigotų subjektų ratas. Nauji rinkos dalyviai bus įtraukti į sąrašą asmenų, privalėsiančių laikytis griežtų pinigų plovimo prevencijos taisyklių.

Kai kuriems rinkos žaidėjams pokyčiai reikš papildomų atitikties reikalavimų naštą, kitiems – privalomą įsitraukimą į griežtai reglamentuotą veiklos sritį be jokios ankstesnės patirties ar mokymų. Taigi žaidimo sąlygos iš esmės skirsis tarp tų, kurie turėjo dešimtmečius prisitaikyti prie pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, ir tų, kurie tik dabar priversti žengti į šią teisinių reikalavimų žaidimų aikštelę ir mokytis „žaidimo eigoje“.

Nauja ES pinigų plovimo prevencijos architektūra

Naują veiksmų planą pertvarkyti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politiką Europos Komisija (EK) pristatė 2020 metais. 2024 m. planas tapo aiškiais veiksmais – pinigų plovimo prevencijos direktyvas (angl. Anti-Money Laundering Directive, AMLD) pakeitė tiesiogiai taikomas, finansų įstaigoms privalomas reglamentas (Anti-Money Laundering Regulation, AMLR), bendrinius rizikos vertinimo principus – išsamesni, visiems vienodai privalomi standartai. AMLR įtvirtintas vieningas ES pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos taisyklių rinkinys (angl. Single Rulebook), taikomas įpareigotiesiems subjektams.

Naujo standarto laikymąsi užtikrina 2024-aisiais įkurta nauja Europos pinigų plovimo priežiūros institucija – AMLA (angl. Anti-Money Laundering Authority). Ji teikia vieningą taisyklių aiškinimą ir siekia vieningo standarto įgyvendinimo visoje ES tokiu būdu mažinant nacionalinių teisinių interpretacijų riziką. Direktyvos lygiu (AMLD6) liko apibrėžtos priežiūros institucijų pareigos, finansų žvalgybos padalinių funkcijos, bendradarbiavimo sąlygos, kt.

Rengdama naują taisyklių paketą EK daugiausia dėmesio skyrė didelių tarptautinių finansinių grupių kaštų vertinimui. Mažiau atsižvelgta į tai, kokią naštą nauji reikalavimai gali sukelti mažesnėms, nišinėms finansų įstaigoms, reguliacinių technologijų (RegTech) plėtrai ir bendram finansų sistemos konkurencingumo skatinimui Europoje, nekalbant apie kaštus, kuriuos patirs nauji įpareigotieji subjektai.

Nuotolinio tapatybės nustatymo apribojimai

Lietuvos finansų rinkai reikšmingi pokyčiai, numatomi reglamento lygiu, yra aiškūs jau šiandien: rinkoje paplitusių nuotolinio tapatybės nustatymo galimybių apribojimai, kliento deramo pažinimo duomenų išplėtimas ir supaprastinto tapatybės nustatymo sąvokos panaikinimas. Šiems pakeitimams finansų įstaigos turėtų pradėti ruoštis jau dabar.

Finansų įstaigos, kurios šiuo metu naudojasi LR Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme įtvirtinta galimybe taikyti supaprastintą tapatybės nustatymą, nuo 2027 m. liepos tokios galimybės nebeturės. AMLR šios sąvokos išvis nenumato – vietoje jos įvedamas supaprastinto deramo kliento patikrinimo mechanizmas. Jis leidžia atidėti kliento tapatybės patikrinimo priemonių taikymą, tačiau tapatybės patvirtinimas privalo būti atliktas visais atvejais užmezgus su klientu dalykinius santykius.

Finansų įstaigoms, kurios šiuo metu naudoja nuotolinio kliento tapatybės nustatymo priemones, vertėtų susipažinti su reglamento nuostatomis, kurios nuo 2027 m. liepos 10 d. numato vienintelę nuotolinio tapatybės nustatymo galimybę. Bus leidžiama naudoti tik tas el. atpažinties priemones, kurios atitiks reglamento reikalavimus dėl pakankamo arba aukšto saugumo užtikrinimo lygio.

Įstaigos jau dabar turėtų kreiptis į savo technologinių sprendimų tiekėjus ir pasitikslinti, ar šie turi reikiamą eIDAS akreditaciją ir teikiamos atpažinties priemonės yra pakankamo patikimumo lygio. Paslaugų teikimo sutartys dažnai sudaromos keleriems metams, todėl būtina užtikrinti tiekėjų atitiktį reglamento reikalavimams arba įtraukti į sutartis įsipareigojimus atitiktį pasiekti. Jeigu dabartinis tiekėjas artimiausiu metu neplanuoja siekti kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statuso, racionalu jau dabar pradėti naujo partnerio paieškas – tiekėjų vertinimas, kainodaros derinimas ir, tikėtina, sutarties tvirtinimas (dėl paslaugų trečiosioms šalims perdavimo) Lietuvos banke užtruks.

Tikrieji naudos gavėjai, įpareigotieji subjektai

Reglamentas ne tik išplečia duomenų apimtį, kurią reikės rinkti apie klientų – juridinių asmenų – tikruosius naudos gavėjus, bet ir nustato aiškų metodą, kaip naudos gavėjai turėtų būti nustatomi. Papildomi reikalavimai rinkti duomenis – įskaitant asmens tapatybės dokumento numerį, naudos teisių pobūdį ir mastą, datą, nuo kada tos teisės taikomos. Jeigu nuosavybės ir kontrolės struktūra apima daugiau nei vieną teisės subjektą, būtina pateikti visos struktūros aprašymą – nurodyti visus joje dalyvaujančius subjektus ar struktūras, jų pavadinimus, identifikavimo numerius, tarpusavio santykius, turimų akcijų dalį.

Kad pasiruoštų rinkti privalomą papildomą informaciją, finansų įstaigos turės įsivertinti, ar tinkamai (pagal reglamento nuostatas) identifikuoja naudos gavėją, peržiūrėti savo klientų duomenų bazę, įvertinti duomenų struktūrą ir, tikėtina, pasiruošti papildomos informacijos surinkimui iš klientų, taip pat – papildomą tokios informacijos verifikaciją centriniuose registruose.

Juridiniai asmenys, nuo 2027 m. liepos tapsiantys naujaisiais įpareigotaisiais subjektais laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, turės iš esmės peržiūrėti visus savo procesus, kad atitiktų naujuosius reikalavimus. Lietuvoje naujų įpareigotų subjektų sąrašas plečiamas santūriau nei daugelyje ES valstybių, nes dalis sektorių (pvz. sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai) jau anksčiau buvo įtraukti pagal griežtą pinigų plovimo prevencijos politiką.

Lietuvoje nuo 2027 m. liepos naujas reguliavimas apims ne tik nekilnojamojo turto agentus ir tarpininkus, bet visus nekilnojamojo turto veiklos vykdytojus, įskaitant nekilnojamojo turto vystytojus, kurie tarpininkauja perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą. Papildomai įvardinami, kokie didelės vertės prekių (aukštos vertės laikrodžių, juvelyrinių dirbinių, motorinių transporto priemonių ir pan.) prekybininkai privalės ir kada privalės laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Ilgesnis pereinamasis laikotarpis taikomas tik labai siauram ratui – profesionaliems futbolo klubams.

Ką dabar privalo planuotis finansų įstaigos

Europos politikos formuotojų lūkestis aiškus – finansų įstaigos turi būti pasirengusios pokyčiams jau nuo 2027 m. liepos 10 dienos. Ar tai reiškia, kad finansų įstaigos jau dabar gali pradėti vertinti ir planuoti būsimo reguliavimo pokyčių pritaikymą – vertindamos tiek procesų pertvarkymo, tiek technologijų pritaikymo išlaidas? Atsakymas nėra vienareikšmis.

Nors AMLR reglamentas jau paskelbtas, vis dar nemažai klausimų, susijusių su detalizuojančiais teisės aktais. Kol kas paskelbti tik keli galutiniai reguliaciniai techniniai standartai ir keli projektai rinkos konsultacijoms iš daugiau nei 60 planuojamų. Be to, sudėtingas jau paskelbtų teisės aktų derinimo procesas tarp europinių institucijų ir rinkos, apimantis kelių lygių konsultacijas, leidžia manyti, kad papildomų pokyčių gali būti nemažai ir jie šiandien dar nėra aiškūs.

Trūksta aiškumo ir dėl minėto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ateities. Nors ES šalių narių laisvė pačioms taikyti griežtesnius reikalavimus gerokai apribota, ji nėra visiškai panaikinama. Pavyzdžiui, Lietuva gali griežtinti sustiprinto deramo kliento pažinimo priemones, taikyti išimtis tam tikroms elektroninių pinigų priemonėms (iki 150 Eur), plėsti politikoje dalyvaujančių asmenų sąvoką ir pan. Šiuo metu nėra aišku, kokia bus nacionalinė teisėkūros kryptis.

Nepaisant to, kai kuriuos pokyčius finansų įtaigos gali pradėti planuoti jau dabar – IT sistemų atnaujinimą, sandorių su reguliacinių technologijų sprendimų tiekėjais peržiūrą, duomenų struktūros peržiūrą, klientų duomenų, susijusių su naujais deramo kliento pažinimo reikalavimais, atnaujinimą.

Komentaro autorė: „Ellex Valiunas“ pinigų plovimo prevencijos specialistė Eglė Kontautaitė