ESG ir tvarios verslo bendruomenės – daugiau galimybių ar atsakomybių?

Vasarį paskelbta nauja Europos Komisijos (EK) direktyva reikalaus iš verslo imtis dar daugiau atsakomybės: siekti savo ir tiekimo grandinės partnerių veiklos tvarumo ir žmogaus teisių užtikrinimo. Ką tai reiškia ir kaip pasiruošti naujiems reikalavimams?

EK, siekdama, kad įmonės geriau valdytų su tvarumu ir žmogaus teisių apsauga susijusius klausimus savo veikloje ir tiekimo grandinėse, paskelbė teisėkūros iniciatyvą – Direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo pasiūlymą, ir pradėjo viešąsias konsultacijas.

EK siekia, kad įmonės atliktų išsamius patikrinimus apie faktinį ar galimą neigiamą jų veiklos poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, įtrauktų šias patikras į vidaus politiką ir stebėtų jų veiksmingumą. Iš įmonių taip pat bus reikalaujama nustatyti skundų pateikimo procedūrą, informuoti visuomenę apie patikrinimus. Reikalavimais siekiama užkirsti neigiamą verslo veiklos poveikį aplinkai ir žmogaus teisėms. Iš esmės įmonės turės atitikti aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) kriterijus.

Valstybėms narėms nustatomas reikalavimas nustatyti taisykles dėl įmonės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl to, kad ji konkrečiomis sąlygomis nesilaikė išsamaus patikrinimo prievolių.

Direktyvoje išaiškinama direktorių rūpestingumo pareiga tvarumo kontekste. Direktorius bus atsakingas už išsamius patikrinimus ir jų įgyvendinimo kontrolę bei ESG kriterijų įtraukimą į įmonės strategiją. Tuo tarpu valstybės narės turės užtikrinti atsakomybę, jei ši pareiga nebus vykdoma.

Be to, įmonės turės parengti strategiją, užtikrinančią, kad jų verslo planai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus, o kai kuriais atvejais į planus turės būti įtraukti ir išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai.

Kurioms įmonėms bus taikoma?

Direktyva būtų taikoma 13 000 Europos Sąjungos ir 4 000 trečiųjų šalių įmonių. Nuostatas siūloma taikyti šioms bendrovėms:

• ES įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų ir kurių pasaulinė grynoji apyvarta per praėjusius finansinius metus viršija 150 mln. Eur.
• ES įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų ir kurių pasaulinė grynoji apyvarta per praėjusius finansinius metus viršija 40 mln. Eur šiuose sektoriuose:
• tekstilės, odos ir susijusių gaminių (įskaitant avalynę) gamybos ir tekstilės, drabužių ir avalynės didmeninės prekybos;
• žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto produktų gamybos ir didmeninės prekybos žemės ūkio žaliavomis, gyvais gyvūnais, mediena, maistu ir gėrimais; ir
• mineralinių išteklių gavybos, neatsižvelgiant į tai, kur išgaunama, įskaitant žalią naftą, dujas, anglį, metalus ir metalų rūdas, pagrindinių metalo gaminių, kitų nemetalinių mineralinių gaminių ir metalo gaminių gamybą ir didmeninę prekybą mineraliniai ištekliai ir pagrindiniai bei tarpiniai mineraliniai produktai, įskaitant metalus ir metalų rūdas, statybines medžiagas, kurą ir chemines medžiagas.
• ne ES įmonės, kurios veikia ES ir kurių apyvarta ES viršija aukščiau minėtas ribas.

Smulkioms ir vidutinėms įmonėms direktyva tiesiogiai netaikoma, tačiau joms gali būti daromas poveikis, jei jos veikia į taikymo sritį patenkančių įmonių tiekimo grandinėse.

Kada direktyvos pasiūlymas bus priimtas?

EK pateiktas direktyvos pasiūlymas tėra pirmasis žingsnis, nes direktyvos pasiūlymui dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Taryba. Planuojama, kad direktyva turėtų būti priimta 2023 m. antroje pusėje. Tada direktyvą per dvejus metus į nacionalinę teisę turės perkelti valstybės narės ir nuostatos bus taikomos pirmosios grupės arba didžiausioms įmonėms, o papildomas dviejų metų pereinamasis laikotarpis bus numatytas antrosios grupės įmonėms.

Kaip tinkamai pasiruošti?

Pirmasis žingsnis – diegti veikloje JT Verslo ir žmogaus teisių principų ir EBPO Gairių daugiašalėms įmonėms rekomendacijas, kuriais EK rėmėsi rengdama direktyvos pasiūlymą. Taip pat taikyti įmonės veikloje ESG kriterijus, siekiant atitikti reikalavimus tvarumo ir žmogaus teisių apsaugos srityse. Tai padės greičiau atitikti direktyvos pasiūlyme keliamus reikalavimus.

Antrasis žingsnis – įtraukti įmonės valdybą į tvarumo ir žmogaus teisių apsaugos klausimus, kurie yra svarbūs jų verslui, svarstymą ir atnaujinti įmonės tvarumo strategiją. Tai aktualu, nes priėmus direktyvą, į įmonių strategijas reikės integruoti rizikos valdymo ir mažinimo procesus dėl rizikos ir poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai.

Trečiasis žingsnis – pagalvoti apie veiksmus, kaip įmonėje galėtų būti įgyvendinami direktyvos pasiūlyme nurodomi reikalavimai, susiję su išsamiu patikrinimu.. Tai leis įvertinti, kur yra spragų, ką reikia tobulinti ir tinkamai pasiruošti naujiems reikalavimams, išvengiant rizikų ar galimo bylinėjimo ateityje.