Europos Komisija atsikando „Apple“

Ar manote, kad mobiliųjų programėlių pasirinkimas išmaniems įrenginiams yra konkurencingas? Kaip konkurencijos teisės specialistas galiu atsakyti iškart – deja, pasirinkimas ribotas, tačiau tai turėtų pasikeisti, nes pasirinkimas – būtina sąlyga konkurencingai rinkai.

Kodėl dabar?

Kasmet birželio pradžioje „Apple“ rengia programuotojų konferenciją, kurioje pristatoma kokie programinės įrangos atnaujinimai laukia „Apple“ įrenginių ir kartais pristatomi nauji produktai.

Tikėtina, kad šiais metais „Apple“ pristatys išskirtinę naujieną skirtą tik Europai, savo pagrindiniam produktui – iPhone. Su iOS 17 ketinama suteikti galimybę vartotojams esantiems Europoje įsirašyti programėles iš šalies arba iš alternatyvių programėlių parduotuvių. Kodėl tam prireikė daugiau nei 15 metų?

Europos Komisija, šių metų pradžioje pateikė patikslintą prieštaravimo pareiškimą dėl tyrimo dėl „Apple“ vykdomos App Store mokėjimų sistemos, kuri privaloma kiekvienai App Store programėlei, kurią draudžiama apeiti, nurodant, kad mokėjimą galima atlikti kitur, pvz., internetinėje naršyklėje. Prieštaravimo pareiškime patikslinta, kad tyrime fokusuojamasi tik į ribojimą pranešti apie galimybę perkelti mokėjimus į kitas sistemas ir „Apple“ App Store monopolistinį vaidmenį. Nors tyrimas apima konkrečiai tik muzikos kategoriją, vienodos sąlygos galioja visoje platformoje.

Jei Europos Komisija padaro išvadą, kad yra pakankamai pažeidimo įrodymų, ji gali priimti sprendimą uždrausti veiksmus ir skirti iki 10 proc. įmonės metinės pasaulinės apyvartos siekiančią baudą, kurios 2022 m. buvo apie 394,3 mlrd. USD.

Kam to reikia?

Atliekant pirkimus programėlėse per „Apple“ įrenginius Apple gauna 30 proc. sumokėtos sumos – vadinamą Apple Tax.

Pvz., jeigu naudojiesi „Netflix“ ar „Spotify“ tipo programėlėmis per mobiliuosius įrenginius ir pasirenki sumokėti už pasiekiamą turinį per savo iPhone, „Apple“ gauna 30 proc. sumokėtos sumos. „Apple“ verčia naudotis jų mokėjimo sistema bei draudžia nurodyti vartotojams, kad galima nukreipti apmokėjimą į šalį, apeinant „Apple“ mokėjimo sistemą.

Kadangi „Apple“ neturi sau mokėti 30 proc. mokesčio tai atsispindi ir paslaugų kainose – todėl palyginimui galima matyti, kad jeigu prie Apple siūlomų paslaugų kainos būtų pridėtas 30 proc. mokestis, kainos būtų beveik vienodos palyginus su „Spotify“:

Pats mokėjimas atrodo pagrįstas, nes „Apple“ sukūrė ir išpopuliarino įrenginius, kuriuose sudaroma galimybė įsirašyti trečiųjų asmenų programas, palaiko parsisiuntimų ekosistemas, apdoroja mokėjimus. Nors žinoma „Apple“ vis dar dalyvauja ginče su „Epic Games“ dėl šio mokesčio dydžio.

Europos Komisijos vertinimu konkurencijos teisės problemų kelia ribojimas pranešti apie alternatyvius mokėjimo metodus. Tokie ribojimai vadinami „anti-steering obligations“.

„Apple“ sudarydami sąlygas įsirašyti programėles iš šalies tenkintų Europos Komisijos keliamus reikalavimus, nes iki šiol taikyti ribojimai nėra būtini App Store veikimui ir iškreipia konkurenciją atitinkamoje rinkoje.

Kokie galimi trūkumai?

Programos parsisiųstos (ar įsigytos) iš „Apple“ App Store turi atitikti „Apple“ keliamus reikalavimus – tiek iš dalies funkcionalumo, tiek (tam tikra apimtimi) išvaizdos. Prieš programėlėms tampant pasiekiamoms „Apple“ atlieka peržiūros funkciją, kad nebūtų akivaizdžių kenkėjiškų elementų programose, kad būtų kiek įmanoma laikomasi privatumo taisyklių.

Suteikiant galimybę įsirašyti programas iš bet kokių šaltinių, gali pasitaikyti atvejų, kada programose yra šnipinėjimo ar kitokių duomenų nutekinimo mechanizmų. Tai reiškia, kad vartotojai, norėdami įsirašyti programas iš šalies, turi arba naudotis patikimais šaltiniais arba pasikliauti, kad įsirašomoje programoje nėra nieko kenkėjiško.

Ko tikėtis?

Programų įsirašymas iš šalies nėra kažkas naujo – kompiuteriai turėjo šias funkcijas nuo seno ir programų parsisiuntimas iš patikimų šaltinių yra įprasta praktika – pvz., „Spotify“ programos parsisiuntimas iš oficialaus puslapio.

Ar vartotojai naudosis įprastu App Store ar rinksis kitus parsisiuntimo šaltinius – čia jų pasirinkimas, tačiau tai ir yra vertybė. Sukuriamas pasirinkimas yra sveikintinas žingsnis į teisingą pusę, tik gaila, kad tokie vartotojams naudingi sprendimai paprastai priimami tik su nurodymu iš šalies.

Ar tai reiškia, kad vartotojai galės mokėti mažiau? Mažai tikėtina. Bent jau populiariausios programos kaip „Netflix“ ar „Spotify“ vargu ar sumažins savo paslaugų kainą, bet tikėtina, kad tai turės teigiamą poveikį rinkai, sudarant sąlygas naujoms ir inovatyvioms programėlėms patekti į rinką.