Galutiniai naudos gavėjai – kodėl kai kam juos atskleisti neįmanoma?

Iki rugpjūčio 1 d. visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurių vienintelė dalyvė yra valstybė ar savivaldybė), patikos struktūros ir kolektyvinio investavimo subjektai privalomai turi būti sukaupę ir atskleidę tikslią informaciją apie galutinius naudos gavėjus. Ši informacija teikiama Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) naudos gavėjų posistemyje (JANGIS).

Pagal VĮ Registrų centro viešoje erdvėje paskelbtus duomenis, šią pareigą yra atlikę vos 10 proc. visų tai padaryti privalančių subjektų. Nors gali pasirodyti, kad verslas gyvena atostogų režimu ir duomenis pateikti delsia, situacija išties turi ir kitą pusę – VĮ Registrų centre prašoma pateikti duomenis, kuriuos drąsiai galima vadinti pertekliniais, o ir pati elektroninė sistema turi spragų. Tai didina naštą užsienio grupėms priklausančioms įmonėms duomenų rinkimo kontekste. Kai kam informaciją surinkti sunku, o kai kam – išvis neįmanoma.

JANGIS problemos labiausiai aktualios užsienio subjektams, kurie turi dukterines įmones Lietuvoje. Didžiausias ir beveik vieningai iš visų verslo subjektų girdimas atsiliepimas apie JANGIS sistemą yra tai, jog reikalaujama pateikti informacija yra perteklinė, nesuderinama su direktyvų bei įstatymų nuostatomis ir, kai kurias atvejais, net klaidinanti.

Toks perteklinis informacijos reikalavimas kelia didelę riziką, jog nuo rugpjūčio 1 d. bankai ir kiti įpareigotieji subjektai (pvz., notarai, antstoliai, buhalterinės įmonės ir pan.) atsisakys teikti paslaugas juridiniams asmenims, kadangi jų turima informacija apie galutinius naudos gavėjus (GNG) neatitiks JANGIS pateiktos klaidinančios informacijos.

Identifikuotos problemos. LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įgyvendinama 4-oji Pinigų plovimo prevencijos direktyva, numato visiems Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenimis (JA) pareigą (a) gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus ir (b) šią informaciją pateikti JADIS tvarkytojui. Taip pat Įstatyme yra pateikiamas išsamus sąrašas informacijos, kurią JA turi gauti, saugoti ir pateikti (žr. Įstatymo 25 str. 1 d.).

Kaip tai vertina „Ellex Valiunas“ teisininkai? JADIS nuostatai, kuriais perdėtai išplečiamas informacijos apie GNG sąrašas bei reikalaujamas pateikti išsamus JA grupės struktūros sąrašas, neatitinka Įstatymo reikalavimo dėl šių punktų:

• Netiesioginis savininkas. Esant netiesioginiam JA savininkui, JANGIS privaloma nurodyti ne tik GNG, bet ir visą įmonių grupės struktūrą iki GNG. Papildomai JA turi pateikti tinkamai legalizuotus užsienio valstybių registrų išrašus išverstus į lietuvių kalbą apie kiekvieną tarpinę bendrovę.

Toks reikalavimas nėra numatytas Įstatyme, kuriame numatoma pareiga tik rinkti ir pateikti duomenis apie GNG, bet ne tarpines bendroves. Papildomai toks reikalavimas sukelia didžiulę administracinę naštą JA, kurie priversti savo lėšomis rinkti informaciją iš užsienio valstybių registrų ir organizuoti tokios informacijos vertimus į lietuvių kalbą.

Užsienio valstybių praktikoje, atskleidžiant JA GNG, esant netiesioginiam JA savininkui, nėra reikalaujama atskleisti visos JA grupės struktūros ir nėra reikalaujama pateikti legalizuotų ir išverstų į nacionalinę kalbą užsienio valstybių registrų išrašų apie kiekvieną tarpinę bendrovę. Pavyzdžiui, Liuksemburgo ir Estijos GNG registrui yra pateikiami duomenys tik apie identifikuotą GNG fizinį asmenį, o visos grupės struktūros iki GNG fizinio asmens nėra reikalaujama atskleisti ir registruoti. Kita vertus, Švedijoje bei Airijoje nors ir yra reikalaujama atskleisti tarpinius juridinius asmenis, tačiau duomenys apie šiuos asmenis apsiriboja tik tarpinių juridinių asmenų: (1) pavadinimais, (2) kodais, (3) adresais korespondencijai bei (4) el. pašto adresais (jei taikoma).

Atitinkamai, manome, jog teikiant informaciją JANGIS būtų pakankama nurodyti tik tarpinių bendrovių pavadinimą, kodą bei adresą. Taip ženkliai sumažėtų administracinė našta JA ir būtų išvengta JADIS nuostatų nesuderinamumo su Įstatymu.

• Tarpinių bendrovių vyresnieji vadovai. JADIS nuostatų pagrindu būtina identifikuoti JA bei kiekvienos iš tarpinių bendrovių vyresniuosius vadovus (Tarpiniai vadovai), pateikti jų duomenis (tokia pačia apimtimi kaip ir GNG) bei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Šis reikalavimas yra taikomas net ir tuomet, kai galima identifikuoti JA GNG. Kitu atveju sistema neleidžia pateikti GNG sąrašo ir nurodo esant klaidą. Siekiant įgyvendinti sistemos reikalavimus ir pateikiant duomenis apie Tarpinius vadovus, tokie Tarpiniai vadovai sistemoje yra klaidingai nurodomi kaip GNG, nors pagal Įstatymo formuluotę jų tokiais laikyti neturime pagrindo.

Įstatymo interpretacija, kai Tarpiniai vadovai JANGIS yra nurodomi kaip GNG, savaime reiškia, kad įpareigotųjų subjektų surinkta informacija apie klientų GNG skirsis nuo tos, kurią JA pateiks JANGIS. Tad ateityje bankams/finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams pateikta informacija nesutaps su JANGIS informacija, o tai sukels sunkumus klientams pradedant/tęsiant dalykinius santykius su šiais subjektais.

Šis reikalavimas taipogi sukelia neproporcingą administracinę naštą JA ne tik dėl to, kad turi būti teikiama informacija apie asmenis, apie kuriuos Įstatymas informacijos teikti nereikalauja, bet ir sukuria JA papildomą pareigą vėliau sekti ir kas kartą atnaujinti informaciją JANGIS, kai bet kurioje iš JA grupės struktūroje esančioje tarpinėje bendrovėje pasikeičia Tarpinis vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad daugumos užsienio investuotojų JA virš savęs turi ne po kelias, o dešimtis tarpinių bendrovių, tokios pareigos įgyvendinimo užtikrinimas yra praktiškai neįmanomas.

Atlikus užsienio valstybių praktikos analizę dėl GNG registravimo, nei vienoje analizuotoje valstybėje nebuvo įtvirtinto reikalavimo atskleisti bei registruoti tarpinių bendrovių vyresniuosius vadovus. Antai, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, Vokietijoje, Danijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Estijoje ir Latvijoje nėra reikalaujama registruoti tarpinių juridinių asmenų vyresniųjų vadovų, kadangi jie nėra laikomi to JA, kuriuo GNG yra registruojami, GNG. GNG yra pripažįstami tik tų subjektų vyresnieji vadovai, kurie yra įpareigoti atskleisti ir registruoti GNG.

Susiklosčiusi situacija rodo, kad reikalingų surinkti ir teikiamų į JANGIS duomenų apimtys lietuviško kapitalo bendrovėms ir užsienio kontroliuojamoms bendrovėms praktikoje kardinaliai skiriasi: vienoms informacijos surinkimas nekelia rūpesčių, kai tuo tarpu kitos yra priverstos surinkti begalę legalizuotų dokumentų iš skirtingų jurisdikcijų ir atliepti tarpinių bendrovių ir vadovų informacijos poreikį. Toks netolygumas, jau dabar, akivaizdu, kad lems tai, jog lietuviškos bendrovės, esančios didelių užsienio grupių dalimi, bus tarp subjektų, kuriems nepavyks iki rugpjūčio 1 d. tinkamai pateikti duomenų į JANGIS.

O ypač tuo atveju, jeigu būtų pradėtos taikyti sankcijos – ribojimai sudaryti sandorius, naudotis piniginėmis lėšomis bankuose – didžiausia tikėtina žala kiltų būtent į Lietuvos rinką atėjusiems ir savo investicijomis darbo vietas čia kuriantiems užsienio investuotojams. Tai didelis smūgis Lietuvos reputacijai, kadangi tam tikri reikalavimai yra orientuoti į biurokratinį ir perteklinį dokumentų bei informacijos surinkimą iš užsienio subjektų, o ne direktyvomis ir Įstatymu siekiamą skaidrumą GNG kontekste.