Interesų konfliktai versle – kodėl reikia juos valdyti?

Interesų konfliktas nėra naujas terminas verslo pasaulyje, tačiau jo reikšmė pastaruoju metu stipriai išaugo dėl standartu tapusios griežtesnės verslo etikos praktikos bei priežiūros institucijų reikalavimų.

Kas yra interesų konfliktas?

Interesų konfliktas kyla, kai asmens asmeniniai ar profesiniai interesai kertasi su įmonės, kurioje jis užima pareigas, arba jos klientų interesais. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad kažkas gali teikti pirmenybę savo interesams, o ne įmonės ar jos klientų interesams.

Konfliktai gali būti įvairių formų, jie gali kilti tarp įvairių suinteresuotų šalių, tokių kaip įmonės vadovų, akcininkų, darbuotojų, klientų ir tiekėjų. Jie gali atsirasti tokiais atvejais, kaip:

• siūlant paslaugas klientams (pvz., darbuotojas yra suinteresuotas parduoti finansinę paslaugą klientui dėl komisinių ar premijų, susijusių su pardavimu, gavimo);
• renkantis tiekėjus (pvz., teikiant pirmenybę tiekėjui, susijusiam su vadovu ar darbuotoju);
• finansuojant susijusias įmones (pvz., veikti kaip įmonių grupės kaštų ir mokėjimų akumuliavimo centras);
• įsidarbinant (pvz., dirbant konkurentui ar svarbiam tiekėjui).

Norėdami įsivertinti, ar turite interesų konfliktą, galite naudoti vadinamąjį „Anties testą“: jei situacija atrodo kaip konfliktas, kelia konflikto pojūtį arba aplinkiniai ją suvokia kaip konfliktą, greičiausiai tai ir yra konfliktas.

Kirčiai – vadovams ir reputacijai

Efektyvus interesų konfliktų valdymas yra itin svarbus siekiant užtikrinti verslo skaidrumą, reputaciją ir sprendimų kokybę.

Įmonės vadovai, priimantys svarbius sprendimus, turi būti lojalūs, veikti tik geriausiais įmonės interesais ir priimti sprendimus savarankiškai. Visi darbuotojai taip pat turi pareigas – jie yra atsakingi už sąžiningą elgesį, vidaus taisyklių laikymąsi ir jautrios informacijos konfidencialumo užtikrinimą.

Šių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės gali būti didžiulės, pakenkti įmonei ir jos klientams finansiškai, sugadinti reputaciją, sutrikdyti veiklą ir kt. Keletas aktualių pavyzdžių:

Permokėjimas už paslaugas:

Įsivaizduokite scenarijų, kai įmonė perka paslaugas iš tiekėjo, kuris yra glaudžiai susijęs su organizacijos vadovu. Jei šis tiekėjas perkainuoja už savo paslaugas, o vadovas yra suinteresuotas, kad tiekėjas už paslaugas uždirbtų daugiau, įmonė gali patirti nereikalingų išlaidų, o tai gali sukelti finansinę įtampą ir potencialiai susilpninti jos partnerių, klientų ir kitų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą.

Neprižiūrima paslaugų kokybė:

Kitu atveju, dėl egzistuojančio vadovo interesų konflikto, tokio susijusio paslaugų teikėjo veiklos kokybė gali būti netinkamai prižiūrima – nesekami kokybės rodikliai, nesiimama veiksmų dėl netinkamai suteiktų paslaugų ir pan. Dėl tokios priežiūros stokos gali sutrikti pačios įmonės operacijos, nukentėti jos teikiamų paslaugų kokybė, gali kilti netgi teisinių ar atitikties problemų.

Skolinimas susijusioms įmonėms:

Skolinimas su įmonės vadovu susijusiai ar kitai grupės įmonei nesiimant veiksmų tinkamai įvertinti skolinimo perspektyvas ir jo įtaką įmonės finansams, gali turėti skaudžių finansinių pasekmių. Jie gali ne tik sukelti finansinių nuostolių, bet ir sukurti aplinką, kurioje asmeniniai interesai nustelbia bendrą įmonės gerovę.

Labai svarbu nuodugniai apsvarstyti visas galimas konfliktines situacijas ir nustatyti jų valdymo taisykles, užtikrinant geriausius įmonės interesus.

Konfliktų valdymas

Kaip tai įgyvendinti? Visų pirma, be abejo, stenkitės vengti situacijų, kuriose gali kilti konfliktų. Tai gali apimti atsisakymą užimti poziciją arba vengti konkrečių sandorių.

Kai konfliktinės situacijos išvengti neįmanoma, konfliktai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes. Įprasti konfliktų valdymo metodai yra: nusišalinimas nuo sprendimų priėmimo „kinų sienos“ principo diegimas, pareigų atskyrimas tarp komandų / darbuotojų, nepriklausomų narių, užtikrinančių sprendimų balansą ir nepriklausomumą, paskyrimas į valdymo organus, ir pan.

Auksinė taisyklė – skaidrumas. Visada atskleiskite galimus ar esamus interesų konfliktus kitoms suinteresuotosioms šalims.