Interneto egzaminas Lietuvai: nuo ryšio – prie turinio
2017-11-20
Internetą Lietuvos gyventojai gavo dovanų nepriklausomybės atgavimo proga, tačiau, ką su juo daryti ir kaip panaudoti, suprato ir išmoko gerokai vėliau. Kokias galimybes internetas atvėrė verslui pirmaisiais jo atsiradimo metais ir ką siūlo šiandien, kai šviesolaidinio tinklo skvarba Lietuvoje – viena didžiausių pasaulyje?
Lietuviško interneto gimimo diena laikoma 1991 m. spalio 10-oji, kuomet ant Seimo buvo įrengta norvegų padovanota palydovinio ryšio įranga, kuri leido mūsų šaliai savarankiškai prisijungti prie pasaulinio tinklo. Tais pačiais metais buvo įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Pirmieji prie šio tinklo prisijungė Matematikos ir Informatikos Institutas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas.
Pirmosios interneto svetainės – tarsi aukso gysla
Nepaisant nedidelio greičio ir trūkinėjančio ryšio, jau apie 1995 m. verslas pradėjo domėtis interneto svetainėmis. Kaip tik tuo metu, baigęs vidurinę mokyklą JAV, į Lietuvą grįžo vienas garsiausių šių dienų mūsų šalies verslininkų ir investuotojų Ilja Laursas. Studijuodamas Vilniaus universitete jis pradėjo kurti pirmąsias interneto svetaines – iš pradžių viešbučiams ir restoranams, vėliau ir kitoms įmonėms.
„Susidomėjimas buvo didžiulis. Visi jau kažką girdėję apie internetą, visiems labai smalsu ir įdomu, be ką konkrečiai su tuo internetu daryti, niekas nežinojo. Toks fonas susitikimams su potencialiais klientais buvo labai palankus, – prisimena p. Laursas. – Aš ateidavau su „laptopu“, juos visam Vilniuje turėjo gal 100 žmonių, parodydavau darbus, ką kiti turi, kaip yra užsienyje. Laimėti užsakymą buvo gana paprasta“.
Kadangi kuriančių interneto svetaines specialistų tuo metu Vilniuje buvo labai mažai, p. Laursas iš tokios veiklos gerai užsidirbdavo: „Palyginimui, dėstydamas anglų kalbą aš per valandą gaudavau 10 litų. Ir tai jau buvo labai daug. Dirbdami kasininkais bankuose mano kolegos uždirbdavo 300 litų per mėnesį. O už interneto svetainę, kurią padarydavau per vakarą, galėjau uždirbti 1,5 tūkst. litų“.
Iš pradžių užsakovai savo interneto svetaines išnaudojo paprastai informacijai skelbti – ten nuguldavo įmonės istorija, produktai ar paslaugos ir jų kainoraštis.
„Tik atsiradus internetui, žmonės iš karto neįžvelgė interaktyvumo faktoriaus, nesuprato, kad internetu galima tvarkyti sandorius, pirkti ir parduoti. Internetas buvo tapatinamas su leidiniais, laikraščiais: aš dedu skelbimą, o kažkas man paskui vis tiek skambina ar ateina ir perka“, – pasakoja p. Laursas. Jo teigimu, tik po 2000-ųjų Lietuvoje pradėtos kurti pirmosios viešbučių rezervavimo sistemos, įmonės pradėjo priimti mokėjimus, atsirado turinio kūrėjai, tinklaraštininkai. Dar vėliau kilo pramogų banga – internetas tapo žaidimų aikštele, atsirado forumai, prasidėjo bendravimas.
Sujungia paslaugas ir investuoja į turinį
Iš pradžių internetas Lietuvoje buvo nemokamas ir buvo laikomas vienu iš daugeliu duomenų perdavimo tinklų. Pirmieji privatūs telekomunikacijos paslaugų rinkos žaidėjai prieš 20-25 metus idėjų sėmėsi iš Vakarų šalių.
1995 metais bendrovė „Omnitel“ savo klientams siūlė įsigyti duomenų perdavimo paslaugą, kurios pagrindą sudarė elektroninis paštas, paremtas ne internetu, o „SprintNet“ – X.25/X.28 tinklo protokolais. Vėliau vienas po kito atsirado alternatyvūs sprendimai, į kuriuos tyliai smelkėsi TCP/IP interneto protokolas, paplitęs, suveikus masto ekonomijos principui.
„Kas pirmiausia pajuto technologijų pokyčius? Verslas, kurių gyvenimas tapo neįsivaizduojamas be fakso aparato, vėliau – be interneto, dar vėliau – be mobiliojo ryšio spartos ar debesų kompiuterijos, – pastebi Kęstutis Šliužas, bendrovės „Telia Lietuva“ vadovas, – Šiandien Lietuva neabejotinai yra viena įdomiausių telekomunikacijos paslaugų rinkų visame pasaulyje – technologiškai itin pažengusi ir konkurencinga. Kitas etapas, į kurį ateiname vieni pirmųjų pasaulyje yra technologijų jungimas ir jų naudojimo paprastumas. Esame daugiausiai telekomunikacijų, IT ir TV paslaugų iš vienų rankų teikianti bendrovė Lietuvoje, o su vienu vardu veikiančių integruotų telekomunikacijų įmonių Baltijos jūros regione yra tik Vokietijoje ir Estijoje“.
„Telia Lietuva“ vadovo teigimu, kitas pokytis ir galimybė būti pirmiems – čia pat už kampo. „Netolimos ateities 5G mobiliojo ryšys ir daiktų interneto galimybės Lietuvoje jau matosi ir šiandien: penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose įrengėme naujausios mobiliojo ryšio technologijos „4.5G / LTE Advanced Pro“ bazines stotis. Jos vartotojams leidžia naudotis iki 500 Mb/s siekiančia duomenų atsisiuntimo ryšio sparta“, – dėsto p. Šliužas. Pernai „Telia“ (tuomet „Omnitel“) Vilniuje pirmoji Baltijos šalyse ir viena pirmųjų pasaulyje įdiegė naujausią mobiliojo ryšio technologiją, kuri realiai veikiančiame tinkle leido pasiekti 750 Mb/s siekianti spartą.
„Tai, ką šiandien siūlome privatiems ir verslo klientams, atspindi įspūdingą viso sektoriaus pažangą, įvykusią per gana trumpą laiką. Ryšys, duomenys, turinys – štai iš ko sudarytas „Telia“ DNR – visa ko tinklas, išreiškiantis šiuolaikinį požiūrį į telekomunikacijų rinką“, – teigia p. Šliužas.
Pirmiesiems interneto vartotojams verslo atstovai aiškino, kaip veikia naršyklė, elektroninis paštas ar internetinė parduotuvė. Bendrovė „Omnitel“ net sukūrė interneto laikraštį „Omni.LT“, kad vartotojų dėmesį patrauktų įdomiu turiniu. Tuomet tai atrodė kaip bandymas ir drąsus eksperimentas, o šiandien turinys – svarbi sektoriaus bendrovių strateginė kryptis. Tai įrodo ir kitas pavyzdys: bendrovė „Bitė Lietuva“ šiemet įsigijo Švedijos žiniasklaidos koncerno „Modern Times Group“ (MTG) verslus Baltijos šalyse: televizijos kanalus TV3, TV6, TV8, 3+, radijo stotis, interneto portalus, mokamą televiziją „Viasat” ir vaizdo transliacijų internetu platformą „Viaplay”.
Specializacijos svarba
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Marius Juonys teigia, kad elektroninių ryšių sektorius yra viena iš dinamiškiausių ekonominės veiklos sričių. Todėl dirbant su technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų (TMT) rinkos dalyviais geriausių rezultatų pasiekia ne pavieniai specialistai, o tinkamai suformuotos patyrusių profesionalų komandos.
Būtent kompetentingų verslo teisės ekspertų komandos yra išskirtinė didžiausios Baltijos šalyse advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ jėga, užtikrinanti poziciją informacinių technologijų ir ryšių rinkos priešakyje. 25 metus veikiančią advokatų kontorą renkasi TMT rinkos lyderiai, sudarydami svarbiausius sandorius. „Ellex Valiunas“ yra Informacinių technologijų teisės asociacijos (angl. International Technology Law Association) narė, taip pat Lietuvos technologijų verslo inkubatoriaus „Saulėtekio slėnis“ teisinė partnerė, todėl kontoros partneriai vienodai gerai prisimena ir kaip teko rengti pirmąsias elektronines sutartis, ir kaip Lietuvos teisinę aplinką pakeitė Europos Sąjungos direktyvos.
Tomas Kamblevičius, „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris, pastebi, kad Lietuvai rengiantis tapti ES nare, valstybės institucijoms į teisinę sistemą teko perkelti daug taisyklių, kurios vėliau, jau po 2004 metų, dar ne kartą keitėsi. „Narystė ES į Lietuvą atnešė reguliavimo reformą. Verslui teko prisitaikyti prie permainų. Su TMT sektoriaus reguliavimu susiję pokyčiai yra labai dinamiški, atskleidžiantys teisininkų specializacijos svarbą. Juk šiandien informacinės technologijos persismelkia daugybę verslo sektorių – su IT susijusių sprendimų įtaka įmonių veiklai yra vis didesnė“, – pastebi p. Kamblevičius. Teisininko kolega p. Juonys priduria, kad kasmet auga teisinių sprendimų ir IT sprendimų derinių paklausa.
Reguliavimo iššūkiai
„Ellex Valiunas“ partneris p. Juonys pažymi, kad Europos Sąjungoje yra susiformavusi norma, kad elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimas yra grindžiamas technologinio neutralumo principu: jokiai konkrečiai technologijai neturi būti suteikiama pirmenybė. „Sprendimas, kas turėtų prigyti, o kas ne, priklauso rinkai. Todėl dabar yra nusistovėjusi tvarka: pirmiausia turi būti atliktas rinkos tyrimas ir nustatyta, kad rinkoje egzistuoja konkurencijos problema, o po to priimamas sprendimas reguliuoti. Kitaip tariant, reguliavimas tapo grindžiamas ekonomine analize, o ne iš anksto nustatytais kriterijais“, – pažymi p. Juonys.
Teisės ekspertas prisimena diskusijas, vykusias dėl konkurentų laisvės naudotis interneto tinklo infrastruktūra, kurią atitinkamu metu Lietuvoje sukūrė tuo metu dar „Lietuvos telekomu“ besivadinusi „Telia“. „Panašiais atvejais dažnai kyla klausimas: ar konkurentams gavus prieigą prie „svetimo gėrio“ nedings rinkos novatorių ryžtas bei noras investuoti. Juk inovacijos telekomunikacijų srityje yra labai brangios – kompanijas visada persekioja dilema: ar rizikuoti – investuoti dabar, ar palaukti, kol technologija atpigs“, – dėsto p. Juonys.
Pasak teisininko, technologijų raida verslui atveria vis naujas galimybes, tiek kalbant apie naujas paslaugas ir įrangą, tiek – apie sprendimus, grįstus didžiaisiais duomenimis. „Jeigu lygintume dabartinę situaciją su praeitimi, prieš 15 metų pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į naudojimosi tinklo infrastruktūra reguliavimą. Trumpai tariant, valstybės institucijoms teko spręsti klausimus, kaip užtikrinti konkurencinę aplinką, kad prieigą prie esminio ištekliaus infrastruktūros be savininkų turėtų ir konkurentai. Dabar šių klausimų reguliavimas jau nusistovėjęs, o didžiausias dėmesys tenka turiniui“, – įžvalga pasidalija p. Juonys, pridurdamas, kad skaitmenizacijos eroje naujasis bendrovių išteklius yra duomenys.
Naujos galimybės
Nenutrūkstamas duomenų srautas ir vis pažangesni duomenų analizės ir panaudojimo platformos verslui suteikia galimybes įgyvendinti daugybę įvairių sprendimų, optimizuoti sąnaudas, paspartinti procesus. Šiuolaikinėse įmonėse dirba tokių profesijų profesionalai, kokių dar prieš 15 metų nė nebuvo. Pavyzdžiui, didžiųjų duomenų analitikai ar skaitmeninės rinkodaros specialistai.
Pastarieji ilgą laiką tyrė klientų demografinius rodiklius, norėdami aiškiai suprasti jų amžių, lytį, pajamas ir gyvenamą vietą. Vėliau buvo pasitelkta psichologinė informacija, kuri leido atsižvelgti į klientų interesus, vertybes ir požiūrį. Skaitmeninės rinkodaros specialistas Domas Vyšniauskas teigia, kad kiekvienas interneto vartotojo pasirinkimas, naršymo istorija, kelionės maršrutas ar net informacijos vartojimo trukmė pildo naujo tipo duomenų krepšelį – sociografiją. Ponas Vyšniauskas paaiškina, kad šis terminas apibrėžia vartotojo požiūrį, charakteristikas, elgesio motyvus internete. „Auditorijos sociografijos supratimas tampa konkurenciniu pranašumu, leidžiančiu rinkodaros specialistams kurti interneto rinkodaros strategijas, kurios pritraukia ir išlaiko klientus įvairiose internetinėse svetainėse“, – aiškina p. Vyšniauskas. Jo teigimu, verslas įgyja vis geresnes priemones suskaidyti auditoriją į skirtingas grupes, pažinti ir suprasti kiekvienos iš jų poreikius.
