Ką turėtų žinoti poros, pasinaudojusios pagalbinio apvaisinimo paslaugomis iki liepos 1 d.?

Vien 2021 m. pagalbinio apvaisinimo paslaugos buvo suteiktos 1598 moterų ir 1317 vyrų (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys). Tuo tarpu nuo 2017 m. (kai buvo pradėta kompensuoti pagalbinio apvaisinimo paslauga) tokiomis paslaugomis pasinaudojo 4684 moterys ir 4466 vyrai. Tačiau šiemet įvyko reikšmingas pokytis, susijęs su embrionų saugojimu, dėl kurio suklusti turi daugelis šia paslauga pasinaudojusių porų.

Nuo liepos 1 d. įteisinamas pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų naikinimas

Iki šių metų liepos 1 d. pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai būdavo saugomi neterminuotai, o naikinti tokius embrionus buvo draudžiama. Tačiau šią vasarą įsigaliojo daug diskusijų Seime sukėlęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimas, kuriuo iš esmės keičiamas iki šiol galiojęs embrionų apsaugos režimas, o taip pat įteisinama pasyvi embrionų donorystė.

Naujuoju reguliavimu yra atsisakoma neterminuoto embrionų saugojimo ir yra nustatomos sąlygos, kada tokie embrionai gali būti sunaikinti.

Naujuoju reglamentavimu iš esmės yra numatyta, jog dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios embrionai yra privalomai saugomi lytinių ląstelių banke, o embrionų saugojimo išlaidos yra dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Pasibaigus dviejų metų laikotarpiui, sutuoktiniai (partneriai) gali išreikšti valią dėl ilgesnio nei dviejų metų laikotarpio embrionų saugojimo, tačiau tokiu atveju embrionų saugojimo išlaidos turi būti dengiamos iš sutuoktinių (partnerių) asmeninių lėšų.

Pasibaigus sutuoktinių (partnerių) pasirinktam embrionų saugojimo terminui (ir nepareiškus valios dėl tokio termino pratęsimo ar embrionų donavimo), pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai yra sunaikinami.

Naujajame reguliavime taip pat numatyti ir kiti pagrindai, kada pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai yra sunaikinami – (i) kai miršta vienas iš sutuoktinių (partnerių) ar (ii) pasibaigia santuoka (partnerystė) ir nėra duotas sutikimas embrionų donavimui, (iii) taip pat tais atvejais, jei buvo duotas sutikimas embrionų donorystei, tačiau embrionai nebuvo panaudoti šiam tikslui per 10 metų nuo jų donavimo.

Embrionų donorystės skatinimas

Žmogaus embriono donorystė – in vitro (ne moters kūne) esančio embriono perkėlimas į moters organizmą, kai perkeliamam embrionui sukurti nebuvo naudojamos tos moters lytinės ląstelės.

Naujuoju reguliavimu būtent ir yra skatinama donuoti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtus ir užšaldytus embrionus numatant, jog sutuoktiniams (partneriams) sutikus donuoti nepanaudotus pagalbinio apvaisinimo metu sukurtus embrionus, tokie embrionai būtų saugomi dešimt metų nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir toks saugojimas yra atliekamas valstybės biudžeto lėšomis. Paprastai tariant, sutuoktiniams (partneriams) yra suteikiama galimybė nemokamai (valstybės lėšomis) saugoti embrionus iki 10 metų, su sąlyga, jog jie sutinka, kad nepanaudoti embrionai būtų donuojami kitoms poroms.

Įteisinta pasyvi embrionų donorystė

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitime taip pat yra numatyta nuostata, kuria yra įtvirtinama pasyvi embrionų donorystė. Konkrečiai, jeigu asmenys, kurie pagalbinio apvaisinimo paslaugomis yra pasinaudoję iki šių metų liepos 1 d. nepareikš savo valios dėl embrionų donorystės iki šių metų gruodžio 31 d. – bus laikomi nutylėjimu davę sutikimą embriono donorystei ir tokie embrionai bus panaudoti kitų porų pagalbiniam apvaisinimui. Pažymėtina, jog embrionų donorystė yra neatšaukiama, t. y., poroms praleidus nustatytą terminą išreikšti savo valią, bus laikoma, kad poros sutiko su embrionų donavimu ir tokios poros automatiškai praras visas savo teises į šiuos embrionus.

Nepaisant to, jog nurodyta pasyvios donorystės nuostata jau yra įsigaliojusi, ji kelia ganėtinai daug teisinių klausimų, o konkrečiai, ar įteisinta pasyvi donorystė yra suderinama su žmogaus autonomijos principu bei informuoto paciento sutikimo koncepcija. Pažymėtina, jog remiantis žmogaus autonomijos principu bei informuoto paciento sutikimo koncepcija visi sprendimai susiję su asmens gydymu (o taip pat ir donoryste) turi būti priimamai laisva valia ir visais atvejais grindžiami išsamia informacija, kuri yra suteikiama asmeniui.

Taip pat remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais lytinių ląstelių bei embrionų donorystę, lytinių ląstelių ir embrionų donorai turi būti aiškiai ir suprantamai informuojami apie žmogaus lytinių ląstelių (įskaitant embrionus) donorystės tikslą, sąlygas bei padarinius, o sutikimas donuoti embrionus visais atvejais turi būti aiškus ir išreikštas raštu.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikusios sveikatos priežiūros įstaigos iki šių metų rugpjūčio 1 d. turėjo raštu susisiekti su poromis (pasinaudojusiomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis iki šių metų liepos 1 d.), kad pastarosios pareikštų valią dėl embrionų saugojimo bei donavimo. Nepaisant to, natūralu, kad atsiras porų, kurios dėl techninių priežasčių negaus rašytinio pranešimo ir nebus susipažinusios su pasikeitusiu reglamentavimu arba nespės pareikšti savo tikrosios valios dėl embrionų donavimo iki šių metų pabaigos. Vadinasi, tokiu nutylėjimo būdu  šios poros sutiks, kad embrionai būtų panaudoti donorystei ir suteikti kitoms, nevaisingoms poroms, nesuteikiant galimybės vėliau atšaukti pasyviais veiksmais suteikto sutikimo. Dėl šių priežasčių, kyla abejonė, ar įteisinta pasyvi donorystė yra suderinama su nurodytais principais bei šiuo metu galiojančiu teisiniu donorystės režimu.

Įvertinus nurodytas nuostatas bei pasyviosios donorystės padarinius, poros, kurios yra pasinaudojusios pagalbinio apvaisinimo paslaugomis iki šių metų liepos 1 d., turėtų suskubti ir iki šių metų pabaigos susisiekti su savo sveikatos priežiūros įstaigomis (kurios teikė pagalbinio apvaisinimo paslaugas) ir išreikšti savo valią dėl tolimesnio embrionų saugojimo ir jų donavimo.