Keičiamas maisto produktų ženklinimas

Ar yra tekę susidurti su situacija, kai ant maisto produkto pakuotės pamatę pasibaigusią „geriausia iki“ datą, produktą išmetate, nors kokybė dar gera? O kaip ilgai ant maisto pakuotės ieškote produktų kilmės vietos ar maistingumo rodiklių?

Europos Komisija (toliau – Komisija) iki kovo 7 d. vykdo viešą konsultaciją, kurios metu visi suinteresuoti asmenys gali pateikti pastabas dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo siekiama peržiūrėti ir pakeisti ES taisykles dėl vartotojams pateikiamos informacijos ant maisto produktų. Komisijos iniciatyva siekiama peržiūrėti šiuo metu galiojantį Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (toliau – Reglamentas Nr. 1169/2011).

Komisijos pasiūlymu siekiama tobulinti ženklinimo informaciją, taip padedant vartotojams padaryti sveikesnius ir tvaresnius pasirinkimus įsigyjant maisto produktus bei prisidėti prie kovos su maisto švaistymu. Konkrečiai, pasiūlymu siekiama:

– įvesti privalomą standartizuotą maistingumo ženklinimą pakuotės priekyje;

– išplėsti privalomą informaciją apie tam tikrų produktų kilmę arba kilmės vietą;

– peržiūrėti datos („tinka vartoti iki” ir „geriausias iki”) žymėjimo taisykles.

Pirma, pasiūlymu siekiama įvesti harmonizuotą pakuotės priekio ženklinimą, taip pagerinant vartotojų supratimą apie maisto produktų maistingumą. Siekiama išvengti situacijos, kai maistingumo ir sveikatingumo teiginiai užgožia tikrąją konkretaus maisto produkto maistingumo vertę, kas trukdo vartotojams daryti sveikesnius pasirinkimus apsiperkant. Iniciatyva taip pat būtų siekiama prisidėti prie maisto produktų sudėties performulavimo į sveikesnius ingredientus. Šiam tikslui įgyvendinti Komisija yra numačiusi penkias alternatyvas.

Pavyzdžiui, viena iš jų yra pakuotės priekyje pateikti informaciją apie keturių maistinių medžiagų (riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, druskos) kiekį ir energinę vertę, taip pat apie tai, kiek produkto porcija sudaro suvartojamos paros normos procentų. Kita alternatyva – nurodyti bendrą produkto maistingumo vertę per „graduotą rodiklį“ šviesoforo principu (pvz., nurodant, kokiai A-E maistingumo kategorijai produktas priskiriamas).

Antra, iniciatyva siekiama sudaryti sąlygas vartotojams lengviau suprasti prekių kilmę ir rinktis tvaresnius maisto produktus. Komisijos turimais duomenimis, vartotojai yra labiausiai suinteresuoti žinoti toliau nurodomų produktų kilmę: pieno, kaip ingrediento kituose produktuose naudojamos mėsos, triušienos ir žvėrienos, ryžių, makaronų gamybai naudojamų kietųjų kviečių, bulvių ir pomidorų, naudojamų kai kuriuose iš pomidorų pagamintuose produktuose. Šiam tikslui įgyvendinti taip pat įmanomos įvairios alternatyvos – pagal griežčiausią iš jų būtų privaloma nurodyti skirtingas produkto gamybos proceso vietas (pvz., pieno produktams reikėtų nurodyti pieno gavimo, perdirbimo ir pakavimo vietas).

Trečia, Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad tik mažiau nei 50 proc. vartotojų supranta žymėjimo „tinka vartoti iki“ ir „geriausias iki“ skirtumus (ženklinimas „tinka vartoti iki“ reiškia, kad pasibaigus nurodytam terminui produktai gali tapti nesaugūs, todėl tokių produktų po termino vartoti nerekomenduojama. „Geriausias iki…“ žymėjimas įprastai nurodomas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių. Suėjus šiam terminui, produktai yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė kai kuriais aspektais, pvz. aromato, jau gali būti pablogėjusi).

Nurodyto žymėjimo skirtumų nesupratimas atsiliepia maisto švaistymui, nes vartotojai nepagrįstai išmeta kai kuriuos produktus – suėjus „geriausias iki“ datai išmetami dar tinkami vartoti maisto produktai. Todėl Komisijos pasiūlymu siekiama tobulinti maisto produktų tinkamumo naudoti ženklinimą, jį padarant suprantamesnį vartotojams ir taip mažinti be reikalo išmetamus maisto produktus. Produktų galiojimo datos žymėjimui taip pat numatytos įvairios alternatyvos, pavyzdžiui, peržiūrint maisto produktus ir kai kuriems ilgo galiojimo maisto produktams (pvz., ryžiams, kavai) panaikinant „geriausias iki“ ženklinimą arba iš viso panaikina „geriausias iki“ ženklinimą.

Šie klausimai būtų įtvirtinti reglamento lygiu, kuris būtų taikomas tiesiogiai visoje ES, įskaitant ir Lietuvą. Tai reiškia, kad valstybės narės neturės jokios diskrecijos adaptuoti ar keisti priimto reglamento nuostatas. Todėl visiems suinteresuotiems subjektams (nuo gamintojų iki vartotojų) savo įžvalgas yra svarbu pateikti dabar, nes būtent šiuo metu galima daryti įtaką numatomų taisyklių turiniui. Nuo pateiktų nuomonių priklausys ir siūlomos alternatyvos, kurias pasirinks Komisija. Todėl suinteresuoti asmenys yra kviečiami ne tik kritikuoti, bet ir siūlyti, jų nuomone, tinkamesnes alternatyvas. Savo nuomonę yra pateikę jau beveik 500 subjektų, tačiau tik 2 iš jų yra iš Lietuvos.

Komisija savo galutinį pasiūlymą, atsižvelgusi ir į konsultacijų rezultatus, ketina priimti 2022 m. pabaigoje. Parengtas pasiūlymas bus teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai, kurie ir priims galutinę teisės akto versiją.