Kokie iššūkiai laukia verslo atsiradus atstovaujamiesiems ieškiniams?

2022 m. rudenį Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Vartotojų teisių apsaugos įstatymą ir įteisino naują ieškinių rūšį – atstovaujamuosius ieškinius. Šiuo įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkelta dar 2020 m. lapkričio 25 d. priimta Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus.

Minėti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai įsigalioja šių metų birželio 25 d. Tai reiškia, kad po šios datos jau bus galima reikšti atstovaujamuosius ieškinius, siekiant apginti vartotojų kolektyvinius interesus.

Kas yra atstovaujamasis ieškinys ir kokios rizikos kyla verslui atsiradus šiam institutui?

Skirtingai nuo grupės ieškinio, kurį gali pareikšti tik ne mažesnė kaip 20 asmenų grupė, atstovaujamąjį ieškinį reiškia vienas asmuo ir vartotojai, kurių interesai ginami tokiu ieškiniu, nėra laikomi bylos šalimi. Antra, grupės ieškinys skirtas apginti bet kokius kolektyvinius interesus. Pavyzdžiui, grupės ieškinį gali pareikšti ir verslininkų grupė, patyrusi žalos dėl kitų verslininkų draudžiamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Tuo tarpu atstovaujamieji ieškiniai skirti išimtinai ginti tik kolektyvinius vartotojų interesus, todėl juos galės reikšti tik įstatyme numatyti subjektai.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnis numato, kad teisę pareikšti atstovaujamąjį ieškinį dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, kuriuo prašoma nutraukti verslininko veiksmus ar neveikimą ar juos uždrausti, turi  Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įgaliotoji vartotojų asociacija, vartotojų interesams atstovaujanti organizacija, valstybės valdžios institucija ar kitas viešasis subjektas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtas ieškiniams pareikšti pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 ir Europos Komisijos nurodytas pagal šią direktyvą paskelbtame kompetentingų subjektų sąraše, taip pat kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti subjektai.

Kai atstovaujamuoju ieškiniu prašoma taikyti kitas vartotojų teisių gynimo priemones, pavyzdžiui, nutraukti sutartis, priteisti žalos atlyginimą, sumažinti kainas ir t.t., teisę reikšti tokius ieškinius turi įgaliotoji vartotojų asociacija arba vartotojų interesams atstovaujanti organizacija, valstybės valdžios institucija ar kitas viešasis subjektas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtas ieškiniams pareikšti pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 ir Europos Komisijos nurodytas pagal šią direktyvą paskelbtame kompetentingų subjektų sąraše, arba kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti subjektai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 įgaliotosios vartotojų asociacijos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba iki 2023 m. birželio 24 d. turi patikrinti, ar šios asociacijos atitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus ir ar jos atitinkamai turės teisę reikšti atstovaujamuosius ieškinius. Tikėtina, kad ateityje, didėjant vartotojų aktyvumui, Lietuvoje turėsime ir daugiau tokių įgaliotųjų vartotojų asociacijų, gal atsiras ir specializuotų asociacijų, kurios specializuosis ginti kolektyvinius vartotojų interesus tik tam tikruose ekonomikos sektoriuose.  Pažymėtina, kad Direktyva numato ir įgaliotųjų vartotojų asociacijų finansavimo trečiųjų asmenų lėšomis  galimybę, tiesa, su tam tikrais ribojimais (Direktyvos 10 str.).

Kokiose verslo srityse labiausiai tikėtini atstovaujamieji kolektyviniai ieškiniai?

Svarbu pažymėti, kad minėta Direktyva išplėtė vartotojų teisių gynimo būdų skaičiaus taikymo galimybes. Jeigu anksčiau kolektyviniai vartotojų interesai paprastai buvo ginami taikant vieną gynimo būdą – įpareigojimą nutraukti ar uždrausti veiksmus, darančius žalą vartotojams, tai dabar atstovaujamajame ieškinyje galima prašyti taikyti praktiškai visus gynimo būdus, kuriuos numato nacionalinė teisė. Pavyzdžiui, atstovaujamuoju ieškiniu galima prašyti, pavyzdžiui, sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, sumažinti kainą, nutraukti sutartį, pakeisti prekę, grąžinti sumokėtą kainą ir t.t. Vadinasi, tokių ieškinių gali susilaukti praktiškai visos įmonės. Tačiau labiausiai tikėtina, kad tokie ieškiniai bus reiškiami prekybos, turizmo, telekomunikacinių paslaugų, draudimo, elektros ir dujų tiekimo, farmacijos, vartojimo kredito, transporto paslaugų, reklamos paslaugų įmonėms, taip pat įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis.

Minėta Direktyva griežtina verslo kontrolę ir atsakomybę bei nustato papildomus įpareigojimus verslo įmonėms. Pavyzdžiui, Direktyvos 8 straipsnis numato, kad uždraudimą, kaip gynimo būdą, galima taikyti nepriklausomai nuo verslo subjekto kaltės formos (tyčios ar neatsargumo), taip pat nepriklausomai nuo to, ar dėl uždraudžiamų veiksmų vartotojai yra patyrę žalos. Direktyvos 13(3) straipsnis numato, kad teismas gali įpareigoti verslininką savo sąskaita per konkretų terminą informuoti vartotojus, suinteresuotus atstovaujamuoju ieškiniu, apie galutinius teismo sprendimus ar taikius susitarimus. Direktyvos 18 straipsnis, atsižvelgdamas į verslo įmonių ir vartotojų santykiams būdingą informacijos asimetriją, suteikia teismui teisę taikyti ieškovui pagalbą renkant įrodymus tokiose bylose, todėl teismas gali įpareigoti verslo subjektą atskleisti su byla susijusius jo turimus įrodymus. Direktyvos 19 straipsnis numato, kad verslo subjektams, nevykdantiems teismų sprendimų tokiose bylose, būtų taikomos adekvačios sankcijos, įskaitant baudas. Atstovaujamieji ieškiniai, nepriklausomai nuo bylos baigties, neabejotinai turės reikšmės ir verslo subjekto dalykinei reputacijai. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 34 straipsnis įpareigoja Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą savo interneto svetainėje skelbti informaciją apie pareikštus atstovaujamuosius ieškinius bei tokių bylų nagrinėjimo eigą ir jų bylų rezultatus. Atitinkamą informaciją savo interneto svetainėse turi skelbti ir ieškovai, turintys teisę reikšti atstovaujamuosius ieškinius. Taigi jau vien tokio ieškinio pareiškimo faktas konkrečiai įmonei taps visuotinai žinomu. Neatmetama tikimybė, kad atstovaujamieji ieškiniai  bus naudojami ne pagal paskirtį, jais bus piktnaudžiaujama. Pavyzdžiui, įmonės konkurentai gali bandyti slapta finansuoti bylinėjimąsi ir tokiu būdu siekti pakenkti konkurentui. Ir, be abejo, atstovaujamasis ieškinys įmonei visad reikš papildomas laiko ir finansines sąnaudas, nes net ir laimėjus bylą, visos bylinėjimosi išlaidos, deja, ne visada atlyginamos.

Ką įmonės galėtų prevenciškai padaryti, siekdamos sumažinti tokių ieškinių pareiškimo joms galimybę?

Pirma, būtų galima atlikti įmonių parengtų standartinių vartojimo sutarčių sąlygų ekspertizę siekiant įsitikinti, ar jose nėra nesąžiningų vartotojams sąlygų. Antra, ypatingą dėmesį atkreipti vartotojų asmens duomenų apsaugai. Trečia, peržiūrėti įmonėje veikiančias kainodaros, prekių ženklinimo, kokybės kontrolės sistemas, kad jos atitiktų nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Ketvirta, turėti įmonėje veikiančią operatyvaus  reagavimo į vartotojų skundus sistemą. Dėmesys vartotojui, operatyvus reagavimas į jo pretenzijas sumažins tikimybę, kad nepatenkintas vartotojas kreipsis į instituciją, turinčią teisę reikšti atstovaujamąjį ieškinį. Penkta, turėti patyrusių derybininkų komandą, kuri leistų konfliktą su vartotojais išspręsti taikiai ir atitinkamai išvengianti atstovaujamojo ieškinio arba, jeigu jis ir būtų pareikštas, baigti bylą sudarant taikos sutartį.