Kokius principus taikančios bendrovės yra investuotojų taikinyje?

Šiandienos pasaulyje, kai visuomenės vertybės keičiasi tvarumo link, investuotojai ieško būdų, kaip tvariai panaudoti savo kapitalą, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad būtų išvengta žalos žmonėms ir planetai bei sukurta ilgalaikė vertė per socialiai pageidaujamą veiklą.

Vis daugiau empirinių įrodymų rodo, kad tvarių investicijų tikslai gali būti suderinti su finansiniais tikslais ir net gali padėti juos pasiekti. Kai bendrovė tinkamai įgyvendina aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir gerosios valdysenos (ESG) principus, tai dažnai gali būti rodikliu, rodančiu, kad ji apskritai yra gerai valdoma, pasirengusi valdyti nepastovumą ir tikėtina, jog laikui bėgant jos finansiniai rodikliai bus patrauklesni. Taigi, ESG principai vis dažniau naudojami vertinant bendrovių finansinį patikimumą, taip pat vertinant, ar šios bendrovės yra pasirengusios ir atsparios ilgalaikiams iššūkiams.

ESG investavimas apima investavimo principus, kuriais siekiama didesnės finansinės grąžos, tuo pačiu sukuriant ar išlaikant teigiamą poveikį aplinkai, visuomenei ir valdymui. Bendrovės taikančios ESG principus investuoja daugiausia į taršos prevenciją, kovą su klimato kaita ir tvarios energijos kūrimą, lyčių lygybės principų užtikrinimą, o tai didina prekės ženklo žinomumą, darbuotojų našumą ir klientų lojalumą.

Tarptautiniame M&A rinkos žvalgybos leidinyje „Mergermarket“ atliktame tyrime nustatyta, jog 60 procentų investuotojų nusprendė atsisakyti suteikti kapitalą bendrovei nustačius, jog bendrovė neįgyvendina ESG principų. Sandoriai, kurie kadaise būtų buvę vykdomi remiantis komerciniais ir finansiniais įsigijimo privalumais, dabar atmetami dėl ESG principų netaikymo priežasčių.

Artėjama prie vieno visuotinio ESG ataskaitų teikimo standarto

Pandemijos pradžioje buvo tikėtasi, jog ekonominiai sunkumai reikš, kad ESG klausimai bus išstumti iš prioritetų, tačiau COVID-19 dabar jau galime vadinti „ESG akceleratoriumi“, ypač pabrėžusiu socialinę įmonių socialinės atsakomybės dalį.

Kol pasaulyje (nei nacionaliniu, nei tarptautiniu mastu) vis dar nėra vieningų standartų, įtvirtinančių, kokiomis metodikomis galima vertinti tvarumą, 2020 m. išsiskyrė tuo, kad šioje srityje buvo paskelbti keli itin svarbūs pranešimai. Didysis ketvertas apskaitos bendrovių išleido naują ESG ataskaitų teikimo standartų rinkinį, o penki pagrindiniai ESG standartai – „Sustainability Accounting Standards Board” (SASB), „Global Reporting Initiative“ (GRI), „International Integrated Reporting Council“ (IIRC), „Climate Disclosure Standards Board“ (CDSB) ir „Climate Disclosure Project” (CDP) – paskelbė ketinantys bendradarbiauti siekdami visapusiško įmonių atskaitomybės standartų vieningumo.

ES taip pat svarsto galimybę sukurti savo ESG ataskaitų teikimo standartą, kaip dalį nefinansinės atskaitomybės ataskaitos.

„Nasdaq“ birža dar 2019 m. sudarė tvarumo informacijos rinkinį „Nasdaq ESG reporting quide for Nordic and Baltic markets“, kuris apima aukščiau išvardintus tarptautinius tvarumo standartų rinkinius, kuriuose  tvarus įmonių valdymas yra vertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: lyčių darbo užmokesčio santykis, valdybos nepriklausomumas, nediskriminavimas, kolektyvinės sutartys, etika ir antikorupcija, energijos suvartojimas, emisijos intensyvumas, vandens naudojimas, duomenų apsauga ir kita.

Skirtingi reguliavimai gali sukelti sunkumų tarptautiniu mastu veikiančioms bendrovėms, ypač steigiančioms patronuojamąsias bendroves ar vykdančioms susijungimų ir įsigijimų sandorius. Kadangi yra toks skirtingas reglamentavimas, susijęs su bendrovių socialinės atsakomybės ir ESG principais, labiausiai dėl to nukenčia palyginamumas, t. y. lyginant skirtingas metrikas sunku nuspręsti, kuri įmonė labiau laikosi tvarumo reikalavimų.

Lietuvoje vienintelis teisės aktas, kuris tiesiogiai numato bendrovių socialinę atsakomybę yra Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, pagal kurį didelės viešojo intereso bendrovės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, privalo į metinį pranešimą įtraukti socialinės atsakomybės ataskaitą.

ESG principų taip pat galime rasti ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris numato, jog darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai; kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Taip pat darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.

Tarp Lietuvos investuotojų, kurie siekia kapitalą skirti tvarumą skatinančioms bendrovėms yra ir Baltijos šalių didieji investicijų valdytojai: „BaltCap“, Lords LB Asset Management“, „Invalda INVL“, ir kiti.

Didėjantis startuolių susidomėjimas ESG principais

Dauguma ESG investicijų sistemų buvo sukurtos įvertinti didelėms, listinguojamoms bendrovėms, turinčioms didelę darbuotojų bazę, plačias fizines operacijas ir tiekimo grandines bei oficialias valdymo struktūras – ne startuoliams, kuriuose nėra išvystytos valdymo struktūros. JAV akceleratioriaus „500 Startups“ atliktoje apklausoje nustatyta, kad netolerancija dėl lyčių ir rasinės diskriminacijos, privatumo apsaugos ir anglies dvideginio išmetimo mažinimo tikslai yra svarbiausios ESG priemonės startuoliams. Nustatyta, kad 62% apklaustų startuolių taiko ESG politiką, o 43% iš jų teigė, kad tai pagerino jų investicijų pritraukimo galimybes.

Nors ESG klausimai tampa teisinio patikrinimo objektu, vis dėlto, dalis startuolių ir mažos bei vidutinės įmonės (SMEs), netaiko ESG principų, nes mano, kad išlaidos siekiant įgyvendinti bei stebėti šių principų įgyvendinimą bus pernelyg didelės – tačiau atidėjus ESG įgyvendinimą, jie rizikuoja būti tarp tų, kurių nepastebės investuotojai. Kitaip tariant, startuoliai, kurie nepakankamai rimtai vertina bendrovės santykius su aplinka ar savo bendruomene, vėliau gali kovoti su reguliavimo, teisiniais ar reputacijos klausimais.

Tikėtina, jog apsisprendus dėl vieno visuotinio ESG ataskaitų teikimo standarto bendrovėms bus aiškiau, kaip ESG principus taikyti savo veikloje bei kokie rodikliai turės atsispindėti tvarumo ataskaitose, tačiau abejojama, ar tokio aiškumo atsiradimas padės bendrovėms, kurios iki tol netaikė ESG principų, pritraukti kapitalo.

Socialiai atsakingos ir tvarios įmonės tema svarbi tiek didelėms grupėms, tiek jaunoms sparčiai augančioms įmonėms. Tai atskleidžia bent keletas priežasčių – įmonės padidina savo patrauklumą investuotojams, principų besilaikančios įmonės lengviau pritraukia darbuotojų, nes tvarumas veikia kaip pasitikėjimo bei pagarbos rodiklis. Galiausiai, į klientų poreikius orientuotoms įmonėms tampa akivaizdu, klientai, vis dažniau renkasi prekių ženklus, kurie gerbia socialines ir aplinkosaugos problemas.

Ekspertai

Person Item Background

Brigita Ruibytė

Jaunesnioji teisininkė / Lietuva
Person Item Background

Rūta Armonė

Asocijuotoji partnerė / Lietuva