Kovos dėl kriptovaliutų ir NFT: ar tai laikoma bendru sutuoktinių turtu?

Statistikos, kiek Lietuvos piliečių yra ar kada nors buvo įsigiję virtualios valiutos ar NFT, nėra, tačiau tai, kad šis skaičius kasmet auga jau ir tarp lietuvių, galima numanyti iš pasaulinių tendencijų. Pavyzdžiui, pasak Insiderintelligence, 2022 m. pabaigoje JAV suaugusių asmenų, kurie turėjo bent vieną virtualią valiutą, skaičius padidėjo net 19%, iki 33,7 mln.

Tiek virtuali valiuta, tiek ir NFT yra laikoma turtu. O kaip gi kitaip – juk kažkas sumokėjo apie 450.000 USD, kad įsigytų virtualius namus reperio Snoop Dogg „virtualioje kaimynystėje“.

Vis daugiau žmonių įsigyja skaitmeninius/„metaverse“ dalykus, kolekcionuoja skaitmeninį meną, žetonus ir „paveikslėlius“ „Crypto Kitties, „CryptoPunks“ ar „Bored Apes“. Pavyzdžiui, spaudoje skelbiama, kad už pastarąją „nuobodžią beždžionę“ JAV dainininkas Justinas Bieberis prieš metus sumokėjo net 500 ETH (tuo metu – apie 1,3 mln. USD), o kriptokatinėlis „Dragon“ buvo įsigytas už beveik 400.000 USD.

Nenuostabu, kad toks turtas taip pat vis dažniau tampa turto dalybų ginčo objektu tarp sutuoktinių. Tokia tendencija stebima Vakarų šalių teismų praktikoje. Ir nors klausimų dėl NFT ir virtualios valiutos radybų ir dalybų kyla nemažai, neabejotina, kad tokio turto dalybų tendenciją netrukus pradėsime stebėti ir Lietuvos teismuose.

Pasekmės tokį turtą nuslėpus nuo kito sutuoktinio

Virtualus turtas yra puiki priemonė bandant paslėpti bendrą ir dalintiną turtą nuo tuoj jau buvusio sutuoktinio. Ir nors neginčytina, kad kriptovaliutos ir NFT paieškos procesas yra labai sudėtingas, šiuo metu vis daugėja ir priemonių, pasitelkiamų tokiam turtui santuokos nutraukimo byloje atrasti, t. y. nuo sutuoktinio surinktų įrodymų, reikalavimų išsaugoti egzistuojančio turto įrodymus, liudytojų apklausos, duomenų apie kriptovaliutos piniginių adresus išreikalavimo teisme iki kriptovaliutų ekspertų ir specialių tyrimų, padedančių identifikuoti, atsekti ir įvertinti sudėtingas ir „permaišytas“ operacijas.

Remiantis Lietuvos teisės aktų reikalavimais, pradedant skyrybų procesą, sutuoktiniai turi teismui pateikti visus duomenis apie įgytą bendrą sutuoktinių turtą. Vienai iš šalių to nepadarius ir dalį turto nuslėpus (ir vėliau šiam faktui paaiškėjus), rizikuojama ne tik nukrypimu nuo lygių dalių principo, kai tokio sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinta, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (o gal ir kitų teisėsaugos institucijų) susidomėjimu.

Be to, teisės doktrina pripažįsta ir contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

Panašiai atsitiko ir Kalifornijos teismo nagrinėtoje p. DeSouza skyrybų byloje, kai teismas, atmetęs sutuoktinio argumentus, jog žmona santuokos metu niekada nesidomėjo ir nesirūpino finansinėmis operacijomis ir juo labiau – virtualia valiuta, pripažino, kad sutuoktinis skyrybų procese vis dėlto neatskleidė esminės informacijos apie jo įsigytą virtualią valiutą ir, galiausiai, priteisė, be kita ko, beveik 250.000 bitkoinų sutuoktinei.

Kaip dalintinas skaitmeninis turtas?

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Pagal Lietuvos civilinio kodekso nuostatas, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje – nutraukus santuoką.

Tačiau kriptovaliutų vertė yra ypatingai nepastovi – per vieną dieną gali nukristi arba pakilti net ir 30%, dėl ko tokio virtualaus turto vertė gali ypatingai skirtis santuokos nutraukimo bylos inicijavimo metu ir teismo sprendimo priėmimo metu, po kelerių metų.

O NFT patrauklumas ir vertė priklauso nuo itin subjektyvių dalykų – individualaus skonio, prekybos vietos, kur prekiaujama NFT, ar juos įsigijo kokia nors įžymybė ir pan.

Lietuvoje prioritetas dalinant bendrą sutuoktinių turtą teikiamas turto padalijimui natūra – per pusę lygiomis dalimis, tačiau ir kiti dalybos būdai gali būti taikomi, kai toks (natūra) padalinimas negalimas arba konkrečiu atveju nepriimtinas.

Viena vertus, sunku įsivaizduoti, kaip CryptoKitty teismas padalintų per pusę natūra. Kita vertus, sutuoktiniams nesusitarus geranoriškai, tokio turto vertė santuokos nutraukimo metu gali drastiškai nebeatitikti nustatytos vertės praėjus jau net porai savaičių po vertinimo, todėl teismui tiesiog gali nelikti nieko kito, kaip arba priteisti šį turtą lygiomis dalims, nesigilinant į jo disponavimo galimybes, arba remtis šio turto verte, kuri bus nustatyta teismo sprendimo priėmimo metu (arčiausiai to).

Įvertinus galimas rizikas ir turto verčių skirtumus, brangaus virtualaus turto egzistavimas paskatintų ginčo šalis tartis taikiai, pavyzdžiui, patiems nuspręsti, kaip ir kokiomis sąlygomis šis turtas parduodamas ir kaip iš jo gautos pajamos pasidalinamos.