Lietuva – tarp pasaulio laimės indekso lyderių , bet ar čia ne statistikos klaida?

Lietuva užima 20 vietą bei yra laimingiausia tarp kaimynų – rodo praėjusį pirmadienį paskelbta Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) ataskaita, ir lenkia Lenkiją (39 vieta), Estiją (31 vieta) ir Latviją (41 vieta). Jau daugiau nei dešimtmetį Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo skelbiamas indeksas vertina per 150 šalių pagal tai, kiek laimingi jaučiasi jų gyventojai.

Sugebėjome atsidurti tarp visą šį laiką dvidešimtuką užimančių ir niekada nesitraukiančių šalių (Suomijos, Danijos, Norvegijos, Šveicarijos, Liuksemburgo, Naujosios Zelandijos ir kt.) – esame vienintelė nauja šalis tarp jų, nuo 2017 metų pakilusi daugiau kaip 30 pozicijų. Verta didžiuotis, kad gyveni šalyje, kurioje žmonės jaučiasi laimingi, net jei mes visi gerai ir suprantame, kad laimė yra subjektyvus pojūtis ir jo vertinimas skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus.

Tačiau nebūtume mes tikri lietuviai, jei iškart nepradėtume tos pačios savo paskelbtos laimės ir kvestionuoti. Juk esame linkę kritikuoti visus ir viską bei išreikšti savo nuomonę garsiai, ypač kai kalba apie politiką, visuomenės problemas ar socialinius iššūkius. Taigi, ar šis laimės indeksas nėra klaidinantis, nes pasirėmė tik vienais ar keliais matavimo rodikliais, pamiršdami kitus?

JT skelbia, kad laimę reitinguoja remiantis įvairiais veiksniais, kurių svarbiausi yra: vienam gyventojui tenkanti BVP dalis, duomenys apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves ir korupcijos paplitimą.

Lietuvos sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje, valstybiniai ištekliai sveikatos priežiūrai yra tikrai riboti, esame sparčiai senstančios visuomenės, kuri sukelia ypatingus sveikatos sistemos iššūkius, šalis, tad ar buvimas šalia Norvegijos, Šveicarijos ar Skandinavijos šalių nebus statistinė klaida? Tiesiog palyginimui – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis 2021 metais, Suomijoje, kuri užėmė pirmą vietą laimės indekse, tiek vidutinė gyvenimo trukmės, tiek gimstamumo ir mirtingumo rodikliai yra ženkliai geresni nei Lietuvoje. Lietuva gėdingai velkasi tokių rodiklių uodegoje. Pavyzdžiui, vidutinis gyvenimo trukmės ilgis Lietuvoje yra 75,6 metai, kai toje pačioje Suomijoje ar Šveicarijoje yra atitinkamai 82,2 ir 83,4 metai. Širdies ir kraujagyslių ligų (įskaitant insultus) sukeliamų mirties atvejų skaičius Lietuvoje – 452,3 atvejų per 100 000 gyventojų, Suomijoje ir Šveicarijoje atitinkamai – 242 ir 113. Vėžio sukeliamų mirties atvejų skaičius Lietuvoje – 258,9 atvejų per 100 000 gyventojų, Suomijoje ir Šveicarijoje atitinkamai – 141 ir 127. Pagal inovatyvaus medikamentinio gydymo prieinamumo galimybes už Lietuvą blogiau Europoje atrodo tik Kazachstanas, Turkija ir Serbija, Suomijai ir Šveicarijai būnant vienoms iš šalių lyderių.

Deja, tikiu, jog tarp šalies laimės indekso ir jos sveikatos rodiklių, sveikatos priežiūros sistemos kokybės, įskaitant inovatyvių gydymo metodų prieinamumo, kur Lietuva tikrai neturi kuo didžiuotis, yra stiprus ir labai tiesioginis ryšys. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros sistema, kurioje prioritetas teikiamas inovacijoms (nuo pačios sistemos inovatyvumo iki inovatyvių prevencijos ir gydymo metodų), ypatingai prisideda prie žmonių laimės pojūčio. Ir tai atrodo logiška – šalys su stipria, tvaria, efektyvia, inovatyvia sveikatos priežiūros sistema ir prieiga prie inovatyvių gydymo metodų nuolat rikiuojasi tarp laimingiausių šalių (ta pati Suomija, Danija ir Norvegija geriausiai žinomos dėl savo aukštos kokybės sveikatos priežiūros sistemų).

Taigi, peršasi tik viena išvada – atsidūrėme tarp laimingiausių pasaulio šalių greta Suomijos, Šveicarijos, Liuksemburgo ar Naujosios Zelandijos per… klaidą.

Ar mes norime tiesiog užmerkti akis ir tikėtis klaidos pasikartojimo ir ateityje? Ar apskritai mums rūpi žmonių laimės gyvenant Lietuvoje pojūtis? Labai norėčiau tikėti, kad atsakymas į pastarąjį klausimą – taip.

Ką galėtume ir turėtume tuomet daryti? Atsakymas paprastas – investuoti į sveikatos priežiūrą kaip vieną iš svarbiausių būdų šalims skatinti laimę ir gerovę savo gyventojams. Suteikdama aukštą sveikatos priežiūros kokybę, Lietuva padėtų žmonėms gyventi sveikesnius ir sėkmingesnius gyvenimus. Investuoti į sveikatos sektorių, ypatingai jo inovacijas, yra svarbu, siekiant užtikrinti tvarios ir efektyvios sveikatos sistemos ateitį Lietuvoje. Inovacijos, pvz., naujosios technologijos, vaistai ar gydymo metodai, gali itin ženkliai pagerinti gydymo kokybę, sveikatos paslaugų prieinamumą ir t.t. Be to, investicijos į inovacijas gali padėti įgyvendinti strateginius sveikatos politikos tikslus ir sprendžiant šalies sveikatos problemas. Tai gali būti ypač svarbu atsižvelgiant į gyventojų senėjimo tendencijas, padidėjusias lėtinių ligų ir kitų sveikatos problemų rizikas.

Vienas iš būdų spręsti šį klausimą yra skatinti bendradarbiavimą tarp industrijos, valdžios atstovų ir visų kitų suinteresuotųjų pusių, ypač pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, kad būtų sukuriami inovatyvūs finansavimo modeliai, esmingai prisidedantys prie inovatyviausio medikamentinio gydymo prieinamumo gerinimo, išlaikant finansinį tvarumą.

Bendru visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimu ir inovacijas laikant prioritetu visoje sistemoje galima būtų tikėti dėl šviesos tunelio gale link tvarios sveikatos apsaugos sistemos ir šalies ekonominio gerovės. Ir kad ateityje mes būsime tarp laimingiausių pasaulio šalių ne per klaidą.