Lietuvai palanki Mobilumo paketo bylos eiga: atstovaujančių teisininkų įžvalgos

Advokatų kontora „Ellex Valiunas“ kartu su Teisingumo ministerija atstovauja Lietuvos interesams Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nagrinėjamoje Mobilumo paketo byloje, kurioje šią savaitę buvo paskelbta Lietuvai palanki generalinio advokato išvada. Tai kol kas beprecedentė byla, suteikianti galimybę Lietuvos atstovams ginti nacionalinius vežėjų interesus vienu balsu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. Kad ir kokia bus galutinė bylos baigtis (nes generalinio advokato išvada suteikia tik pagrįstą lūkestį dėl palankaus teismo sprendimo) – jos unikalumas įeis į ES teisės istoriją.

Unikalus precedentas

Ginčijamas Mobilumo paketas – tai ES taisyklių rinkinys, skirtas komercinę kelių transporto veiklą organizuojančioms įmonėms ir jų darbuotojams. Šis taisyklių rinkinys, kuris buvo iš esmės pakeistas 2020 m. liepą, nustatė atnaujintas taisykles dėl vilkikų grąžinimo nustatytais periodais į įmonės įsisteigimo vietą, kabotažo operacijų bei dėl darbuotojų darbo organizavimo. Nustatytu naujuoju taisyklių rinkiniu buvo tiesiogiai sudarytos prastesnės veiklos sąlygos ES periferijoje (įskaitant ir salas, pavyzdžiui, Maltą) esančių valstybių narių vežėjams.

Mobilumo paketo byla buvo inicijuota dar 2020 m. rudenį, Lietuvai pateikus ieškinius dėl ES teisei galimai prieštaraujančių Mobilumo paketo nuostatų. Tai yra pirmas kartas, kai Lietuva ESTT ginčija Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros būdu priimtus reglamentus ir direktyvas. Be Lietuvos, ieškinius dėl tam tikrų Mobilumo paketo nuostatų panaikinimo yra pateikusios Malta, Kipras, Lenkija, Rumunija, Bulgarija ir Vengrija. Lietuvos ieškinius palaiko ir kitos valstybės, kaip Latvija ir Estija.

Šių metų balandžio mėnesį ESTT, dalyvaujant 13 valstybių narių, dviejų dienų žodiniame posėdyje nagrinėjo valstybių narių ieškinius. Posėdžio metu Lietuvos poziciją dėl Mobilumo paketo nuostatų prieštaravimo ES teisei pristatė ir Lietuvos atstovai iš Teisingumo ministerijos bei „Ellex Valiunas“. Atstovams padėjo ir ekspertų komanda iš atsakingų ministerijų, įskaitant Susisiekimo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas.

Lietuvai byloje atstovaujančių „Ellex Valiunas“ Europos Sąjungos teisės eksperčių Agnės Kisieliauskaitės ir Gintarės Taluntytės teigimu, tai viena didžiausių iki šiol ESTT nagrinėtų bylų dėl teisėkūros būdu priimtų ES teisės aktų panaikinimo. Bylos svarbą patvirtina ne tik neįprastai didelis valstybių narių, ginčijančių Mobilumo paketą, skaičius, bet ir tai, kad bylai nagrinėti buvo suformuota Didžioji kolegija, sudaryta iš penkiolikos ESTT teisėjų. Dėl bylos sudėtingumo ji nagrinėjama jau daugiau nei tris metus.

Lietuvos argumentai jau išgirsti

Antradienį Mobilumo paketo byloje buvo paskelbta ESTT generalinio advokato išvada, kuria ESTT yra siūloma panaikinti Mobilumo pakete įtvirtintą reikalavimą dėl privalomo vilkiko grąžinimo į kilmės šalį kas 8 savaites.

Lietuva Mobilumo paketo byloje laikosi pozicijos, kad minėtas reikalavimas buvo priimtas Europos Parlamentui ir Tarybai neatlikus šio įpareigojimo ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio analizės ir todėl neįvertinus jo nesuderinamumo su ES aplinkos apsaugos reikalavimais bei pasekmių gyvenimo ir užimtumo lygiui ES periferinėse valstybėse narėse. Generalinis advokatas sutiko su Lietuvos argumentais, kad neatlikęs poveikio vertinimo ES teisės aktų leidėjas negalėjo įvertinti ginčijamos nuostatos proporcingumo. Dėl šios priežasties generalinis advokatas savo išvadoje ESTT siūlo panaikinti įpareigojimą dėl privalomo reguliaraus vilkiko grąžinimo.

Be to, generalinio advokato išvada įneša aiškumo ir kitais su Mobilumo paketo aiškinimu susijusiais klausimais. Viename iš Mobilumo paketo reglamentų yra įtvirtintas įpareigojimas transporto įmonėms grąžinti vairuotoją į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą kas 4 savaites. Nors ši norma pagal jos formuluotę turėtų būti suprantama kaip numatanti pareigą įmonei tik sudaryti tokią galimybę, tam tikrų ES valstybių narių institucijos šią nuostatą interpretuodavo kaip darbuotojo pareigą grįžti, nenumatant galimybės jam pačiam pasirinkti, kur jis nori leisti savo poilsio laiką.

Kitaip tariant – jei Lietuvoje registruotos įmonės vilkiko vairuotojas po 4 savaičių darbo užsienyje nori tiesiai su šeima vykti atostogų į Italiją, jis to padaryti negali – tam, kad įmonė negautų baudos, vairuotojas pirmiausia turi grįžti į Lietuvą. Eksperčių teigimu, taip šią nuostatą (visiškai nepagrįstai) interpretuodavo, pavyzdžiui, Prancūzijos institucijos.

Generalinis advokatas išaiškino, kad aptariama nuostata vežėjui nustatyta pareiga neturi įtakos vairuotojo laisvei pasirinkti vietą, kurioje jis nori pradėti ir praleisti poilsio laiką. Pagal šios nuostatos formuluotę vairuotojas turi turėti galimybę pradėti savo poilsio laiką vienoje iš dviejų vietų (vairuotojo gyvenamoje vietoje ar įmonės veiklos centre), tačiau jis tikrai neprivalo to daryti. Taigi vairuotojas gali laisvai pradėti ir praleisti savo įprastinį kassavaitinio poilsio laiką ten, kur jis nori.

Palanki tik išvada. Kas po to?

Po generalinio advokato išvados paskelbimo beliko sulaukti tik ESTT Didžiosios kolegijos sprendimo, kurio, eksperčių vertinimu, realu tikėtis 2024 m. antroje pusėje. Nors generalinio advokato išvada pateikia tik nepriklausomą ekspertinį siūlomą bylos sprendimą ir ji nėra privaloma ESTT, išvadoje pateikti generalinio advokato argumentai ir motyvai duoda pagrįstą lūkestį Lietuvai tikėtis palankaus sprendimo. Jeigu ESTT sutiktų su generaliniu advokatu, ESTT sprendimu panaikintas reikalavimas dėl vilkiko grąžinimo kas 8 savaites nustotų galioti ir nuo sprendimo dienos nebegalėtų būti taikomas.