Lietuvos verslas kviečiamas investuoti ofšore?
2017-11-23
Neseniai Lietuvos Respublikos Prezidentei lankantis Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Jos Ekscelencija su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. Be to, siekiant valstybės lygmeniu padėti Lietuvos verslams, buvo pasirašyti du susitarimai tarp Lietuvos ir JAE – Ekonominio ir techninio bendradarbiavimo susitarimas bei Energetikos memorandumas. JAE nurodomi kaip galimi Lietuvos verslo vartai į kitas artimųjų rytų rinkas. Taigi, ne tik kaip rinka tiesioginėms investicijoms, bet ir kaip bazė (šalis holdingams ir atstovybėms) žengiant į visą regioną. Pažymima, jog JAE garsėja palankiu klimatu verslui, patogia mokesčių sistema – čia nėra pelno mokesčio, veikia 7 laisvosios ekonomikos zonos, PVM dar tik planuojama įvesti ir tik minimalų ir t.t.
Kartu paminėtina, jog Lietuva su JAE jau yra pasirašiusi ir nuo 2015 m. taiko sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kuri suteikia tam tikrų garantijų Lietuvos verslui JAE ir atvirkščiai. Tačiau kokias garantijas (bent jau mokesčių prasme) į JAE investuojantis Lietuvos verslas turi Lietuvoje? Štai čia ir turime tą šaukštą deguto arba tiesiog nepadarytus namų darbus.
Lietuvoje Jungtiniai Arabų Emyratai, kaip ir eilė kitų šalių, kurios paprastai netaiko jokių mokesčių verslui (nes gali sau leisti jų netaikyti, arba negali sau leisti juos nustatyti), laikoma tiksline teritorija arba, kitaip tariant, ofšoru. Tikslinių teritorijų sąrašą Lietuvoje tvirtina finansų ministras. Šiame sąraše šiandien beveik 60 šalių ir teritorijų. Didžioji jų dalis iš tiesų nusipelniusios jame būti.
Šalies buvimas tiksline teritorija Lietuvoje reiškia, kad, pavyzdžiui, gyventojų ir verslų pajamoms iš šių šalių netaikomos jokios mokesčių lengvatos. Pradedant nuo to, kad šiose šalyse kontroliuojamų įmonių pajamas Lietuvos verslams ir verslininkams Lietuvoje gali tekti deklaruoti ir apmokestinti nepaisant to, ar jos faktiškai išmokamos kaip dividendai (ar lieka versle, plėtrai ir investicijoms), o iš šių šalių gaunamiems dividendams Lietuvoje netaikoma jokia „dalyvavimo išimties“ taisyklė, pagal kurią neapmokestinami iš visų kitų šalių Lietuvos įmonių gaunami dividendai. Bet kokioms verslo išmokoms į šias šalis taikomi griežtesni pagrindimo ir pripažinimo veiklos sąnaudomis reikalavimai. Baigiant tuo, kad net JAE reziduojančios ir dirbančios Lietuvių bendruomenės narių iš JAE siunčiamos dovanos savo artimiausiems šeimos nariams (tėvams, seneliams, broliams, seserims, vaikams) į Lietuvą čia gyventojų pajamų mokesčiu taip pat apmokestinami be jokių išimčių (kai paprastai tokios dovanos šeimos nariams nėra apmokestinamos). Verslininkų ir specialistų migravimas į tikslines teritorijas taip pat susijęs su papildomais mokestiniais apribojimais. Ir tai jau nekalbant tiesiog apie papildomą VMI dėmesį, nustačius Lietuvos mokesčių mokėtojų interesus tikslinės teritorijos stigmą turinčioje šalyje.
Galiojantis Tikslinių teritorijų sąrašas Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pavyzdžiu Lietuvoje patvirtintas dar 2001 m. pabaigoje. Paskutinį kartą atnaujintas 2004 m., iš jo išbraukiant naujomis ES narėmis tuomet tapusias Maltą ir Kiprą. Nuo to laiko sąraše jokių pokyčių neįvyko, nors EBPO sąraše šiandien jau praktiškai (ir dėl politinių sumetimų) neliko nei vienos šalies. Tuo tarpu ES ties savuoju sąrašu vis dar dirba. Tačiau tai vargu ar yra įtikinantis pasiteisinimas niekaip nereaguoti į gyvenimo realijas.
Tokie sąrašai, kaip mokesčių administravimo, žalingų mokestinių praktikų prevencijos instrumentai, tarptautinėje praktikoje nėra nieko neįprasto. Tai efektyvi ir paprastai administruojama piktnaudžiavimo mokesčių srityje priemonė. Tačiau jeigu toks šalies taikomas sąrašas laiku neprisitaiko prie tarptautinių realijų ir tendencijų, šalies ekonominių ir diplomatinių santykių raidos, jis gali tapti tuo karčiu šaukštu deguto investicijų skatinimo statinėje. Lietuvos tikslinių teritorijų sąraše šiandieną turime ne tik dvigubo apmokestinimo sutartį su Lietuva jau prieš 2 metus sudariusius JAE, bet ir, pavyzdžiui, ES valstybės narės Portugalijos autonominius regionus – Maderą ar Azorų salas. Pastarųjų buvimas tikslinėmis teritorijomis Lietuvoje ir dėl to gyventojams ir verslams galintys kilti ribojimai yra jau ne tik pačios Lietuvos politinio ar ekonominio pasirinkimo, bet ir iš ES teisės kylančių įsipareigojimų (laisvo asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo užtikrinimo) klausimas. Galiausiai, ar šiandien tikrai tai yra ir lieka vietomis, keliančiomis padidintą mokesčių vengimo ar slėpimo riziką, turint omenyje taip aktyviai plečiamą mokesčių administratorių bendradarbiavimą, tarptautinius keitimosi informacija mechanizmus bei (valdžios įstaigų nors ir sunkiai pripažįstamus) paties verslo mentaliteto ir socialinės atsakomybės pokyčius.
