Mokesčių įstatymų pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2019 sausio 1 d.

09. liepa, 2018

2018-07-09

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai:

Šiuo metu galiojantis 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas su darbo santykiais susijusioms pajamoms didinamas iki 20 proc., kai metinės asmens darbo užmokesčio pajamos neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (šiuo metu apie 107 tūkst. EUR per metus), o darbo užmokesčio daliai, kuri per metus viršija 120 VDU – iki 27 proc.
Kitų pajamų (išskyrus jau minėtas pajamas iš darbo santykių, individualios veiklos pajamas ir dividendus) bendra suma, neviršijanti 120 VDU per metus, bus apmokestinama iki šiol galiojusiu 15 proc. GPM tarifu, o dalis, viršijanti 120 VDU, bus apmokestinama 20 proc GPM. Tokiomis pajamomis būtų palūkanos, turto (kilnojamų, nekilnojamų daiktų ar vertybinių popierių) perleidimo pajamos, turto nuomos pajamos, tantjemos ir kt.
Dividendai (pajamos iš paskirstytojo pelno) bei individualios veiklos pajamos ir toliau bus apmokestinamos iki šiol galiojusiu 15 proc. GPM tarifu.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) mažėja nuo 380 EUR iki 300 EUR per mėnesį ir toliau taikomas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Jei darbo užmokesčio pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydį, taikomas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal įstatyme nustatytą formulę. NPD bus didinamas palaipsniui 2020 metais – iki 400 EUR pajamų per mėnesį, o nuo 2021 m. įsigalios nuolatinis 500 EUR NPD.
Nuo šiol savo mokamą GPM galės mažinti iš apmokestinamųjų pajamų gyventojai atskaitydami ne tik gyvybės draudimo įmokas ar mokestį už mokslą, bet ir (1) sumas, sumokėtas už pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, (2) suteiktas lengvųjų automobilių remonto, (3) nepilnamečių vaikų iki 18 metų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas. Bendra atimamų būsto ar automobilio remonto, vaikų priežiūros paslaugų išlaidų suma neturės viršyti 25 proc. gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų (arba 2 000 EUR).

Valstybinio socialinio bei privalomojo draudimo įstatymų pakeitimai:

Socialinio draudimo įmokų mokėjimas buvo perkeltas darbuotojui, todėl darbdaviai turės perskaičiuoti darbuotojų atlyginimą „ant popieriaus“. Dėl šios priežasties darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ turėtų būti padidintas 28,9 proc., t. y. nuo, pavyzdžiui, 1000 EUR iki 1289 EUR.
Iki 2019 m. darbuotojas, kuris papildomai kaupia pensijai 2 proc. gaunamo atlygio, nuo darbo užmokesčio “ant popieriaus” moka 11 proc. valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo bei pensijų kaupimo įmokas, o darbdavys iš savo lėšų sumoka 31,18 proc. bendras valstybinio socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą.
Nuo 2019 m. darbuotojo socialinio draudimo įmoka nuo perskaičiuoto atlygio „ant popieriaus“ turėtų siekti 19,5 proc. (į ją jau įskaičiuota ir 6,95 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka) plius 3 proc. papildoma pensijų kaupimo įmoka. Darbdavio įmoka nuo 2019 m. sudarys 1,79 proc., į kurią įskaityta 0,16 proc. dydžio įmoka į garantinį fondą bei 0,16 proc. dydžio įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą.
Įstatymuose, kurie reglamentuoja pensijų kaupimą įtvirtinama, jog asmenys iki 40 metų automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Darbuotojų įmokos į pensijų fondus sieks 3 proc. gaunamo atlyginimo, valstybė tokį kaupimą skatins papildomais 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio per metus. Darbuotojai turės teisę atsisakyti kaupimo, apie tai pranešdami raštu Sodrai.

Garantinių darbuotjams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimai:

Nuo 2018 m. darbdavys mokės 0,16 proc. dydžio įmoką į garantinį fondą bei 0,16 proc. dydžio įmoką į ilgalaikio darbo išmokų fondą.

Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimai:

Numatyta „mokestinė amnestija“, pagal kurią mokesčių mokėtojai laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 liepos 1 d. turėtų galimybę savanoriškai be baudų ir delspinigių deklaruoti ir apmokestinti ankstesniais metais nedeklaruotas ir tinkamai neapmokestintas pajamas.
Pakeista mokesčio apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatis. Nuo šiol MAĮ numatyta, jog tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokesčių administratorius mokesčius apskaičiuoti ar perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus. Tai apimtų tiek mokesčių administratoriaus teisę tikrinti mokesčių mokėtoją, tiek ir mokesčių mokėtojo teisę tikslinti jau pateiktas mokesčių deklaracijas (pavyzdžiui, dėl galimos permokos). Tačiau numatytos ir išimtys, kai mokesčių administratorius galės perskaičiuoti mokesčius ir už ilgesnį 5 ar 10 metų laikotarpį. Pavyzdžiui, sutrumpinta 3 metų senatis nebus taikoma gyventojams (fiziniams asmenims), už 5 metus mokesčių administratorius ir toliau galės tikrinti beviltiškų skolų pripažinimą, sandorių kainodaros klausimus, taip pat apskaičiuoti mokesčius, kai nustatomas piktnaudžiavimas ir kt. 10 metų mokesčių perskaičiavimo senatis bus taikoma tais atvejais, kai nusikaltimu padaroma didelė žala valstybei.
MAĮ įtvirtinti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus atitinkantys mokesčių mokėtojai. Mokesčių mokėtojai, neatitinkantys šių kriterijų, bus skelbiami viešai, apribojamos jų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, mokesčio permokos grąžinimas sustabdomas iki mokesčių administratoriaus sprendimo, tačiau tai nestabdo palūkanų skaičiavimo mokesčių mokėtojo naudai (su tam tikrom išimtim).
Mokestinio patikrinimo metu apskaičiavus mokestines prievoles nuo pajamų, kurių gavimo mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, skiriama bauda nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos mokesčio sumos dydžio bauda. Taip pat įtvirtina galimybė didinti baudas dvigubai, jeigu toks pats pažeidimas padarytas pakartotinai per trumpesnį, nei 3 metų laikotarpį.

Jeigu turėtumėte papildomų klausimų, susisiekite su „Ellex Valiunas“ Mokesčių praktikos grupės nariais: