Nauji pirkimų įstatymai: kaip keičiasi viešųjų pirkimų rinka?
2014 m. ES buvo priimtos naujosios viešųjų pirkimų direktyvos[1] (toliau – Direktyvos), kurios tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms (perkantiesiems subjektams) žada paprastesnius, patogesnius ir skaidresnius viešuosius pirkimus. Įgyvendinti šias Direktyvas nacionalinėje teisėje Lietuva turėjo iki 2016 m. balandžio 18 d. Nors ir pavėluotai, tačiau 2017 m. kovo 30 d. Seimas priėmė Direktyvas įgyvendinančius teisės aktus – naują Viešųjų pirkimų įstatymą ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau – Pirkimų įstatymas).
Įgyvendinant Direktyvas, Lietuvoje numatyta pakeisti šiuo metu egzistuojančią sistemą ir viešuosius pirkimus reglamentuoti ne vienu įstatymu, kaip buvo iki šiol, bet dviem atskirais įstatymais. Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos (valstybės ar savivaldybių valdymo institucijos bei jų kontroliuojami subjektai, kurių veikla nors iš dalies skirta nekomerciniam viešajam interesui tenkinti) savo pirkimus privalės vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto sektoriuose veikiantys perkantieji subjektai – pagal Pirkimų įstatymą.
Su tam tikromis išimtimis Viešųjų pirkimų ir Pirkimų įstatymai įsigalios jau nuo 2017 m. liepos 1 d. Įstatymuose yra numatyta daug viešųjų pirkimų (ir pirkimų) procedūrų pakeitimų, todėl perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) ir tiekėjai jau turėtų ruoštis įsigaliosiantiems pakeitimams.
Įstatymais yra siekiama supaprastinti ir didinti viešųjų pirkimų (ir pirkimų) lankstumą, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti joms ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą. Įstatymuose numatytomis priemonėmis yra siekiama didinti viešųjų išlaidų efektyvumą, užtikrinti geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį. Supaprastintos ir efektyvesnės pirkimų procedūros turėtų būti naudingos visiems ūkio subjektams, skatinti mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą pirkimuose ir pritraukti daugiau tiekėjų iš kitų ES valstybių narių.
Šiuos siekius turėtų užtikrinti abiejuose pirkimų įstatymuose numatytos svarbiausios priemonės:
- skaidresnis mažos vertės viešųjų pirkimų vykdymas. Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos mažos vertės viešuosius pirkimus (iki 58 tūkst. eurų prekėms ir paslaugoms ir iki 145 tūkst. eurų darbams) turės vykdyti pagal unifikuotas Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas mažos vertės viešųjų pirkimų taisykles. Komunalinio sektoriaus perkantieji subjektai mažos vertės pirkimus turės vykdyti pagal savo pasitvirtintas taisykles;
- skaidresnis supaprastintų pirkimų (išskyrus mažos vertės) vykdymas. Supaprastinti pirkimai bus vykdomi pagal vienodą tvarką – vadovaujantis pirkimų įstatymais;
- griežtesnė vidaus sandorių kontrolė. Siekiant užtikrinti konkurenciją, griežčiau reguliuojami vidaus sandoriai – perkančiosios organizacijos sandorius dėl prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo iš savo kontroliuojamų subjektų (pvz., dukterinių įmonių) galės sudaryti tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys bus perkančiosios organizacijos ir šiuose subjektuose nebus jokio privataus kapitalo dalyvavimo. Atitinkamai, perkantieji subjektai galės sudaryti vidaus sandorius tik su kitu perkančiuoju subjektu arba perkančiąja organizacija. Įdomu tai, kad valstybės įmonės, (uždarosios) akcinės bendrovės apskritai negalės sudaryti vidaus sandorių, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
- pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę. Įstatymai įpareigoja perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus pirkimus vykdyti tik elektroninėmis (CVP IS) priemonėmis. Nesilaikyti šio reikalavimo galima tik išimtiniais atvejais. Be to, vykdydami pirkimo sutartis, tiekėjai ir perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) sąskaitų faktūrų ir kitų finansinių dokumentų keitimuisi turės naudoti duomenų mainų sistemą „E-sąskaita“;
- procedūrų operatyvumas. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai galės operatyviau vykdyti pirkimus – trumpėja minimalūs paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai;
- keičiama pasiūlymų vertinimo tvarka. Įstatymais yra siekiama pakeisti dominuojančią praktiką kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų taikyti mažiausią kainą. Pagal įsigaliosiančius pirkimų įstatymus perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai galės naudoti 3 kriterijus tiekėjų pasiūlymams vertinti: 1) kainos; 2) sąnaudų ir 3) kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio. Tačiau kainos kriterijaus naudojimas bus ribojamas: kiekvienais kalendoriniais metais jis galės sudaryti ne daugiau kaip 70 proc. perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) bendros pirkimų vertės.
Vertinant pasiūlymus pagal sąnaudas, sąnaudos turės būti apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodus. Taikant šį kriterijų, perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) turės vertinti prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu patiriamas išlaidas ar jų dalį, t. y. ne tik įsigijimo kainą, bet ir eksploatavimo, perdirbimo ir kitas išlaidas.
Tačiau kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio kriterijus iš esmės atitinka dabar taikomą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Didžiausias skirtumas yra tas, kad taikant šį kriterijų bus aiškiai leidžiama vertinti ne tik pasiūlymo techninius pranašumus, bet papildomai ir darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, jei tai darys reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei;
- tiekėjui suteikiama galimybė dalyvauti pirkime net tuo atveju, jei jis atitinka privalomus pašalinimo pagrindus. Perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) suteikiama teisė nepašalinti teisto, bausto ar atitinkančio kitus pašalinimo pagrindus tiekėjo, jeigu perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) įsitikina, kad tiekėjas ėmėsi priemonių suvaldyti pašalinimo pagrindo padarinius ar užkirsti kelią naujiems pašalinimo pagrindams atsirasti;
- daug paprastesnis tiekėjų kvalifikacijos vertinimas. Vieningam tiekėjų kvalifikacijos vertinimui naudojamas Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (EBPD). Šiuo metu šis dokumentas – tai ribotais atvejais taikomos tiekėjo atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams deklaracijos analogas. Įsigaliojus naujiesiems pirkimų įstatymams, tiekėjams nereikės kartu su pasiūlymais ar paraiškomis teikti visos krūvos kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų – tam užteks pateikti tik EBPD. Ir tik to tiekėjo, kuris gali tapti pirkimo laimėtoju, perkančioji organizacija prašys pateikti jo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Tokia pati tvarka bus taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose ES valstybėse narėse. Todėl EBPD tiek vietos, tiek kitų ES valstybių narių tiekėjams užtikrins daug paprastesnį dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose;
- lankstesnis pirkimo sutarties vykdymas. Numatoma, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) galės tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais. Tikimasi, jog tokia naujovė palengvins smulkiojo ir vidutinio verslo dalyvavimą pirkimuose. Galiausiai, tiesioginio atsiskaitymo galimybė turėtų užtikrinti, kad realiai pirkimo užduotį vykdantys subtiekėjai už tai gautų mokėjimus ir būtų išvengiama nesąžiningų tiekėjų mokėjimų uždelsimų, keliančių riziką tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Be to, pirkimo sutarties keitimui nebereikės gauti VPT sutikimo – perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) pati privalės įsitikinti, kad atliekamas sutarties pakeitimas atitinka pirkimų principus ir reikalavimus;
- nauja pirkimų forma. Įstatymais yra įvedama nauja pirkimo forma – inovacijų partnerystė. Inovacijų partneryste yra siekiama sudaryti pirkimo sutartį inovatyviam produktui sukurti, taip pat vėliau jį įsigyti, jeigu šis produktas atitinka įvykdymo (rezultatyvumo) lygį ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių susitarė perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) ir pirkimo dalyviai.
Be abejonės, naujas viešųjų pirkimų reguliavimas dėl savo struktūrinių pokyčių, naujai vartojamų sąvokų ir kitų naujovių praktikoje sukels daug iššūkių tiek perkančiosioms organizacijoms (perkantiesiems subjektams), tiek tiekėjams, tiek priežiūros institucijoms ir teismams. Tačiau tikimės, kad šie iššūkiai bus įveikti ir naujas reguliavimas viešiesiems pirkimams suteiks naują kokybę.
Reikia eksperto patarimo?
Jums patars partneris Karolis Kačerauskas
+370 52681878
[1] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB.
