Naujųjų metų rezoliucijų pirmūne tapo už „žaliuosius“ viešųjų pirkimų reikalavimus atsakinga Aplinkos ministerija

Naujųjų metų rezoliucijos pildomos greičiau, nei buvo galima pagalvoti. Sausio 16 d. buvo patvirtinti ir jau nuo vasario 1 d. įsigalios Aplinkos ministro pakoreguoti reikalavimai „žaliesiems“ viešiesiems pirkimams.  Malonu, kad teko prisidėti prie šių rezoliucijų išpildymo – gerųjų pokyčių, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas tobulinant „žaliuosius“ reikalavimus, ir geriau juos inkorporuojant į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.

Turint omenyje, kad netrukus įsibėgės viešųjų pirkimų planavimo procesas ir žalioji transformacija juose neišvengiama, metas apžvelgti, kas keičiasi viešųjų pirkimų praktikų gyvenime nuo vasario 1 d.

Statybos rangos darbų viešojo pirkimo procedūrų metu draudžiama reikalauti pateikti atitiktį „žaliesiems“ reikalavimams įrodančius dokumentus

Iki šiol pirkimų vykdytojams buvo suteikta diskrecija reikalauti pateikti statybinių medžiagų, įrangos atitiktį „žaliesiems“ reikalavimams pagrindžiančius dokumentus jau pirkimo procedūrų metu. Vis dėlto, surinkti tokių specifinių dokumentų per trumpą laiką vien tam, kad pateikti pasiūlymą viešajame pirkime dažnu atveju būdavo neįmanoma. O ir pats reikalavimas dėl statybos proceso specifikos neturėjo daug prasmės, nes tik pirkimo sutarties vykdymo metu rengiant darbo projektą paaiškėja tikslios reikalingos statybinės medžiagos, jų charakteristikos, kiekiai ir pan.

Neabejotinai vienas reikšmingiausių „žaliųjų“ reikalavimų pokyčių yra tai, kad nuo šiol „žaliųjų“ reikalavimų atitikties patikra pastatų statybos rangos viešuosiuose pirkimuose vyks tik pirkimo laimėtojo atžvilgiu ir tik pirkimo sutarties vykdymo metu.

Dėl šių pokyčių neabejotinai mažes tiekėjams tenkanti administracinė našta dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. O tai, savo ruoštu, paskatins tiekėjų konkurenciją statybos rangos darbų viešuosiuose pirkimuose, sprendžiant vis dar egzistuojančią „vieno tiekėjo“ problemą.

Praplėsta išimtis

Nuo šiol papildomų „žaliųjų“ kriterijų galima netaikyti ne tik perkant specifines paslaugas (mokymų, rinkodaros, teisines ir konsultavimo), tačiau ir perkant specifines prekes: programinę įrangą, licencijas, elektroninius leidinius ir knygas.

Naujovės kuro ir degalų viešuosiuose pirkimuose

Pirkimo vykdytojas galės nebetaikyti privalomų „žaliųjų“ reikalavimų kuro ir degalų viešuosiuose pirkimuose, jeigu: (i) nėra galimybės privalomų „žaliųjų“ reikalavimų atitinkančio kuro ar degalų pritaikyti eksploatuojant pirkimo vykdytojo turimą įrangą ar techniką; arba (ii) nustatoma, jog šio kuro ar degalų rinkoje nėra; arba (iii) toks pirkimas būtų neracionalus ekonominiu požiūriu.

Kiti pakeitimai

Atlikti ir kiti, smulkesni Aplinkos ministro įsakymo pakeitimai:

• Nuo šiol privalomieji „žalieji“ reikalavimai taikomi ne tik prekėms – maisto produktams, tačiau ir maitinimo paslaugoms;
• Nežymiai pakoreguoti popieriaus ir jo gaminiams, pakuotėms, vandens maišytuvams ir dušams, kurui ir degalams bei kitiems pirkimo objektams keliami „žalieji“ reikalavimai.

Apibendrinant. Ar pavyko pasiekti „žaliųjų“ kriterijų tobulybę? Tikrai ne. Viešųjų pirkimų sistema yra gyvas organizmas, todėl ateityje neabejotinai teks grįžti prie „žaliųjų“ reikalavimų tobulinimo. Tačiau galima pasidžiaugti, kad „žalieji“ reikalavimai nebėra viešųjų pirkimų sistemos svetimkūnis, o perkančiosios organizacijos vis labiau pereina nuo formalaus, prie realaus jų taikymo. Pavyzdžiui, susisiekimui renkasi tik elektra varomas transporto priemones.