Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo interpretacijos teismų praktikoje – ko galime tikėtis?  

Visi be išimties į gydymo įstaigą patekę pacientai tikisi kokybiškų paslaugų. Gydytojų ir personalo kompetencija dėl to dažnai atsiduria tarsi po padidinamuoju stiklu, o nekokybiškai atliktą mediko darbą lydi nelyginamai didesnė moralinė atsakomybė nei bet kokio kito paslaugų teikėjo. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ jaunesnioji teisininkė Andra Mažrimaitė apžvelgia, kaip Lietuvai sekasi užtikrinti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą.

Teismas – priemonė, bet kraštutinė

Dar nuo 2020 m sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo „Žalos be kaltės“ (angl. „no fault“) modelis, kas reiškia, kad civilinė atsakomybė (ir draudimas) asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tapo nebetaikomi. Asmuo, norintis gauti sveikatai padarytos žalos atlyginimą, visų pirma kreipiasi į privalomą ikiteisminę instituciją – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerijos). Visgi, realiai komisija nėra greitas ir lengvas sprendimas įrodyti ir išsireikalauti gydymo įstaigoje patirtą žalą. Taigi, į kokius aspektus atkreipti dėmesį tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek ir pacientams, susidūrus su paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo procesu?

Anot teisininkės A. Mažrimaitės, nors pacientų teisių ir žalos atlyginimo modelis yra dar gana naujas reiškinys mūsų valstybėje, įdomu tai, jog žalos „be kaltės“ atlyginimo modelis praktikoje jau turi pirmąją teismų praktiką. Pastaroji jau dabar turi ir, tikrai tikėtina, ateityje turės itin didelę reikšmę tolimesniam šio modelio veikimui.

Per 2023 metus Lietuvos teismuose buvo išnagrinėtos 37 bylos dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo, iš kurių 27 civilinės bylos išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose, o 10 administracinių bylų – specialiosios kompetencijos teismuose. „Iš esamos teismų praktikos galime matyti, kad daugiausia dėmesio yra skiriama būtent paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygoms bei jų aiškinimui – daugelis sąlygų yra aiškinamos plačiau, nei jos nurodomos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Čia svarbu paminėti, kad teismas yra kraštutinė ir vis rečiau pasitelkiama priemonė“, – teigia teisininkė.

Gali kisti net atligintos sumos dydis

Vienas iš svarbiausių teismo sprendimų buvo priimtas praėjusių metų birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo itin reikšmingą aiškinimą, kuris galimai prieštarautų net ir „žalos be kaltės“ modelio tikslui. Paprastai tariant, įstatymas tiesiogiai nenurodo, kad teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą pacientas turi tik tada, kai tarp suteiktų paslaugų ir padarytos žalos yra aiškus priežastinis ryšys. Nors atrodytų, kad būtent šis elementas turėtų būti esminė padarytos žalos atlyginimo sąlyga (kitaip tariant, žala turi pasireikšti dėl konkrečios (nekokybiškai) suteiktos paslaugos). Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodyti žalos dydžių nustatymo kriterijai nėra duotybė ir teismo sprendimu gali būti keičiami.

Teisininkė taip pat primena, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija, savo sprendimuose remiasi konkrečiu žalų atlyginimo „kainynu“. Šiuo metu galiojantis „žalos be kaltės“ modelis buvo priimtas tam, kad pacientui, dažnu atveju neturinčiam teisinio išsilavinimo, procesas būtų lengvesnis, sklandesnis ir nereikalaujantis išlaidų. „Visgi, teismams išaiškinant, jog pacientas gali gauti ir kitokio dydžio (galbūt ir didesnį) žalos atlyginimą, nei nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, gali kilti tik dar didesnis paskatinimas išbandyti laimę ir kitoje institucijoje, taip padidinant teismų krūvį ir procesą padarant daug ilgesniu ir brangesniu pacientui“, – sako „Ellex Valiunas“ teisininkė.

Pirminė instancija – Komisija

Šiais metais suformuotos itin svarbios procedūrinės nuostatos. Visų pirma, nepriklausomai nuo to, kad nepasibaigė įstatyme nustatytas 3 m. terminas kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, pasinaudojus šia teise, nepriklausomai nuo sprendimo baigties, pradeda galioti ir 30 d. terminas kreiptis į teismą. Visų antra, svarbu ir tai, kad turtinės žalos atlyginimas galimas ir mirusiojo paciento suaugusiems vaikams, jei išpildomos reikalingos sąlygos.

Nors nuostata dėl 30 d. termino kreiptis į teismą palikta tik kaip išimtinė,  šiuo metu matome, kad teismai, vis dėlto, kartais tampa pacientų pasirinkimu. Taigi, galime pastebėti, kad teismai Lietuvoje yra gana aktyvus dalyvis pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kontekste ir kai kurie teismų išaiškinimai net praplečia įstatymo normas, o tai gali paskatinti ne tik teisinio reglamentavimo tobulėjimą, tačiau ir esamus neaiškumus. Nors kitose šalyse, kuriose įsigaliojęs „žalos be kaltės“ modelis, matome kiek kitokią praktiką, kadangi teismai tampa tik institucija, siekiančia ištaisyti retas ikiteisminės institucijos padaromas klaidas.

Galiausiai, pokyčiai vyksta ne tik teisiniame reglamentavime, bet ir atsakingo organo – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos – sudėtyje. Nuo 2024 m. sausio 6 d. darbą pradėjo naujos sudėties komisija. Komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių nepriekaištingos reputacijos asmenų – dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) arba sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos atstovų, dviejų pacientų teisėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovų ir trijų sveikatos priežiūros specialistams atstovaujančių organizacijų atstovų. Šis pokytis, natūralu, kuria prielaidą, kad komisijos veikla sulig šviežiu kompetencijos gūsiu taps sklandesnė ir teismų apkrova mažės.