Panaikintas LR jūrų laivų registre registruotų laivų prilyginimas nekilnojamiesiems daiktams

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigalios LR Prekybinės laivybos įstatymo (PLĮ) pakeitimai, įskaitant ir 6 str. 1 d. pakeitimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruojami lavai nebebus laikomi nekilnojamaisiais daiktais ir jiems bus taikomas kilnojamųjų daiktų teisinis režimas.

Pagal LR CK 1.98 str. 3 d. nekilnojamiesiems daiktams prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems numatyta privaloma teisinė registracija. Kaip išaiškinta teismų praktikoje (VAAT 2016-09-12 sprendimas admin. b. Nr. I-3038-535/2016), tam, kad laivas būtų laikomas nekilnojamuoju daiktu, turi būti: (1) konkrečiame įstatyme aiškiai numatyta, kad laivas yra prilyginamas nekilnojamajam daiktui; ir (2) tokiems laivams turi būti numatyta privaloma teisinė registracija. Priešingai nei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas ar Aviacijos įstatymas, PLĮ ankstesnė redakcija numatė jūrų laivų prilyginimą nekilnojamiems daiktams. Kaip nurodoma PLĮ pakeitimų projekto aiškinamajame rašte, toks reguliavimas lėmė teisines pasekmes, kurios ne tik neatitiko pasaulinės laivybos praktikos, bet ir buvo viena iš ženklių kliūčių, skatinant jūrų laivų registravimą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, kadangi:

– ginčai dėl daiktinių teisių į jūrų laivus galėjo būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnis), nors pagal tarptautinę laivybos praktiką tokie ginčai dažniausiai nagrinėjami arbitraže arba valstybių, turinčių gilias jūrų teisės taikymo bei aiškinimo tradicijas, pvz., Jungtinės Karalystės, teismuose;

– Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoto jūrų laivo perleidimui turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nors pagal tarptautinės laivybos praktiką tokie sandoriai dažniausiai sudaromi vadovaujantis Anglijos teise;

– buvo privalomas notarinis perleidimo sandorio tvirtinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnis), nors pagal tarptautinę praktiką, jūrų laivų perleidimo sandoriai sudaromi pagal tipines standartines formas (pvz., Norwegian Sale Form, Nippon Sale Form, Singapore Ship Sale Form) ir notarai tokių sandorių netvirtina.

Tikslas – paskatinti jūrų laivų registraciją Lietuvos Respublikoje

Neatsižvelgiant į tai, kad notarinis jūrų laivų pirkimo–pardavimo sutarties tvirtinimas buvo reikalingas tik parduodant Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotą laivą, neatmestina, jog vien žinojimas, jog su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojančio laivo pardavimui bus reikalingas notarinis jo tvirtinimas, atbaidydavo norą jūrų laivą registruoti Lietuvos Respublikoje, kadangi sandorį sudaryti notarine forma būdavo sudėtinga arba iš esmės neįmanoma:

– notariškai sandoris turi būti sudaromas lietuvių kalba ir turi būti išverstas į kitą kalbą;

– notarui užsienio šalies pirkėjas privalo pateikti į lietuvių kalbą išverstus legalizuotus dokumentus dėl jo, kaip juridinio asmens, egzistavimo fakto, juridinio asmens ir jam atstovaujančio organo teisių sudaryti sandorį buvimo;

– laivo pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti pasirašoma notaro akivaizdoje, dėl šios priežasties užsienio šalyje registruoto laivo pirkėjo atstovas privalo fiziškai atvykti į Lietuvos Respubliką, gauti vizą ir t. t.;

– sudėtinga arba neįmanoma jūrų laivų įsigijimo finansuoti finansinių įstaigų lėšomis. Jūrų laivų įsigijimai dažniausiai yra finansuojami užsienio kredito įstaigų, kreditavimo sutartys sudaromos pagal kredito įstaigų nustatomas sąlygas, įskaitant kreditavimo sutarčiai taikomą teisę ir ginčų sprendimo vietą, kuri praktiškai niekada nebūna Lietuvos Respublika. Paprastai paskolos negrąžinimo atveju kredito įstaiga turi teisę perimti nuosavybės teises į laivą. Finansuotojui žinant, kad laivo savininkui nevykdant savo įsipareigojimų, kredito įstaiga turėtų laivą pardavinėti kaip nekilnojamo turto objektą, kas akivaizdžiai mažina potencialių pirkėjų skaičių ir pan., jis nebūtų linkęs finansuoti laivo įsigijimo. Todėl tiesioginis finansavimas įsigyjant jūrų laivus, kai kreditą suteikia užsienio finansuotojas, iš esmės tapo nebeprieinamu.

Visi aukščiau išvardinti apsunkinimai ir nukrypimai nuo tarptautinės laivybos praktikos panaikinti įsigaliojus PLĮ 6 str. 1 d. pakeitimui, pagal kurį Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoti laivai laikomi kilnojamasis daiktais. Tokių laivų pirkimo-pardavimo sandoriai nebeturės būti tvirtinami notarine forma, ginčai dėl daiktinių teisių į juos nebūtinai turės būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose, šalys bus laisvos susitarti dėl tokių laivų perleidimui taikytinos teisės ir kt. Laivų įkeitimas nebeturės būti forminamas hipoteka, tačiau laivų hipotekos, atsiradusios iki PLĮ pakeitimų įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias šių laivų hipotekų atsiradimo metu

Lietuvos jūrų laivų asociacijos nuomone, šis pakeitimas prisidės prie jūrų laivų, plaukiojančių su Lietuvos Respublikos vėliava, skaičiaus didėjimo, o „Investuotųjų Forumo“ nuomone prisidės prie Lietuvos jūrų verslo konkurencingumo didinimo, bei naujų darbų vietų sukūrimo. „Ellex Valiunas“ neabejoja, kad jūrų laivų prilyginimo nekilnojamiesiems daiktams panaikinimas paskatins jūrų laivų registravimą Lietuvos jūrų laivų registre.