Penktasis sankcijų paketas: Rusija ištrinta ir iš Europos viešųjų pirkimų žemėlapio
Šeštadienį Europos Taryba patvirtino penktąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą. Šiomis naujomis priemonėmis yra panaikinta Rusijos verslų galimybė pelnytis iš ES viešųjų lėšų. Tai, visų pirma, draudimas viešaisiais finansais finansuoti projektus, kuriuose dalyvauja Rusijos verslas. Antra, tai apima platų draudimą Rusijos verslo subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti ES valstybių narių viešuosiuose pirkimuose.
Plačiau kalbant apie naujuosius draudimus, sankcijų režimas nustato bendrą draudimą Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, taip pat fiziniams asmenims dalyvauti ES valstybių narių viešuosiuose pirkimuose. Negano to, draudimas apima ir šiuo metu vykdomas viešojo pirkimo sutartis, įpareigojant perkančiąsias organizacijas jas nutraukti. Kitaip tariant, Rusijos verslas yra iš esmės eliminuojamas ne tik iš būsimų viešųjų pirkimų, tačiau ir šiuo metu vykdomos sutartys privalo būti nutrauktos.
Sankcijų taikymo tikslais Rusijos įmonės yra suvokiamos ganėtinai plačiai. Tai – Rusijoje registruotos įmonės. Tačiau svarbu tai, kad sankcijos apima ir kitur registruotas įmones, kurias kontroliuoja Rusijos įmonės ar Rusijos piliečiai. Todėl siekiant užtikrinti sankcijų režimo veiksmingumą, Lietuvos perkančiosios organizacijos neišvengs pareigos tikrinti tiekėjų naudos gavėjus. Svarbu pastebėti ir tai, kad sankcijų taikymo tikslais Rusijos piliečiai nėra skirstomi į gyvenančius Rusijoje ar gyvenančius svetur. Prieiga prie viešųjų finansų yra siejama išimtinai tik su pilietybės turėjimu, tuo numatant plačią sankcijų veikimo aprėptį. Sankcijos apima ir tas situacijas, kai su Rusija siejamas verslas veikia kaip subtiekėjas, atsakingas bent už 10 proc. viešojo pirkimo sutarties vykdymo, skaičiuojant pagal sutarties vertę.
Kalbant apie jau sudarytų sutarčių galiojimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad viešojo pirkimo sutartys, kurios buvo sudarytos iki sankcijų įsigaliojimo, galės būti vykdomos laikinai – iki 2022 m. spalio 10 d. Taip perkančiosioms organizacijoms siekiama sudaryti galimybę pakeisti savo tiekimo šaltinius ir įgyvendinti tam reikiamas viešųjų pirkimų procedūras.
Penktajam sankcijų paketui jau įsigaliojus, šie draudimai yra taikomi iškart. Tai reiškia, kad Lietuvos perkančiosios organizacijos, viešieji subjektai, jau dabar privalo užtikrinti, kad vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, nebūtų pažeistas sankcijų režimas.
Neapsieinama be išimčių
Penktasis ES sankcijų paketas numato kelias išimtis aptartų draudimų taikymui. Visgi, išimtys galės būti taikomos tik valstybės įgaliotų institucijų sprendimu ir tik sankcijų reglamente konkrečiai nurodytais atvejais.
Viena iš pagrindinių išimčių, – situacijos, kuomet tam tikras prekes ar paslaugas gali parduoti ar suteikti tik Rusijos verslai. Toks objektyvus poreikis pirkti prekes ar paslaugas iš Rusijos subjektų apima ir atvejus, kai Rusijos tiekėjai yra vieninteliai galintys pateikti reikiamą prekių kiekį. Sprendimą leisti sudaryti bei vykdyti tokią sutartį kiekvienu atveju priims valstybės narės įgaliota institucija. Labiausiai tikėtina, kad ši funkcija Lietuvoje bus patikėta Viešųjų pirkimų tarnybai. Be abejonės, tikimasi, kad pasinaudojimas išimtimis bus vertinamas griežtai, todėl ir tokios situacijos tikėtinai bus itin retos.
Kita svarbi išimtis siejama su iškastinio kuro įsigijimu: valstybės narės gali netaikyti sankcijomis nustatomo draudimo iškastinio kuro bei jo produktų įsigijimui. Tai apima anglį, gamtines dujas, naftą bei naftos produktus. Visgi, sprendimą, ar pasinaudoti tokia išimtimi turi priimti pačios valstybės narės, įvertinusios savo rinkos specifiką.
Lietuvos nacionalinė iniciatyva papildo ES nustatytus draudimus
Šių metų balandžio 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti naujos Viešųjų pirkimų įstatymo taisyklės, kurios suteikia teisę perkančiosioms organizacijoms riboti Rusijos ir Baltarusijos verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, įskaitant ir galimybę nutraukti jau sudarytas sutartis.
ES penktasis sankcijų paketas yra griežtesnis nei nacionalinis draudimas tuo aspektu, kad Rusijos verslui yra nustatomas bendras draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kaip minėta, retas išimtis gali suteikti tik valstybės institucijos ir tik sankcijų reglamente numatytais atvejais. Perkančiosios organizacijos šiuo klausimu neturi laisvės elgtis kitaip.
Kartu reikia pripažinti, kad Lietuvoje nustatytas reguliavimas yra platesnis. Akivaizdžiausias yra geografinė aprėptis: Lietuvoje galiojantis draudimas taikomas ne tik su Rusija, bet ir Baltarusija siejamiems verslams. Poveikio prasme, Lietuvoje galiojantis draudimas taikomas ne tik patiems verslams, bet prekėms ar paslaugoms, kurių kilmės šalimi yra Baltarusija, Rusija ar jos neteisėtai kontroliuojamos teritorijos. Todėl į Lietuvos „nacionalines sankcijas“ gali patekti ir lietuviški verslai, nusprendę tiekti rusišką, baltarusišką produkciją.
Taigi, ES sankcijos yra imperatyvios ir nepaliekančios pasirinkimo teisės perkančiosioms organizacijoms dėl jų taikymo. Tačiau ES nustatyti draudimai yra gerokai siauresnės apimties nei ribojimai, įtvirtinti Lietuvos Viešųjų pirkimų įstatyme. Todėl nacionalinis reguliavimas reikšmingai ir efektyviai papildo perkančiųjų organizacijų turimų įrankių ir priemonių arsenalą, nepaliekant galimybių agresorių valstybių verslams pelnytis iš Lietuvos biudžeto.
