Plečiamas vartojimo kreditų davėjų sąrašas: į jį paklius net ir to nenorintys

Pernai rudenį Europos Sąjungoje priimta nauja Vartojimo kredito direktyva žada svarbius pokyčius finansų paslaugų sektoriuje. Be kitų naujovių, skirtų stiprinti vartotojų apsaugą skolinantis, direktyva gana reikšmingai išplečia reguliuojamų paslaugų sritį, įtraukdama produktus, kuriems anksčiau vartojimo kredito reikalavimai nebuvo taikomi. Pavyzdžiui, išsimokėtinai perkami mobilieji telefonai ar išperkamoji automobilių nuoma po kelerių metų irgi turės būti laikomi vartojimo kreditais.

Vartotojų kreditavimo taisyklės Lietuvoje yra grindžiamos dar 2008 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių. Per tą laiką finansinių paslaugų ir kreditavimo rinka taip patobulėjo, kad dėl skaitmeninių galimybių kreditai vartotojams tapo pasiekiami kelių mygtukų paspaudimu.

Tačiau tokia situacija kelia susirūpinimą dėl tinkamo vartotojų informavimo apie finansinius įsipareigojimus ir abejones dėl apgalvotų bei pasvertų finansinių sprendimų.

Norint spręsti šias problemas, pernai rudenį ES priėmė naują direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių. Nacionaliniai teisės aktai, kurie turi perkelti šią direktyvą į vidaus teisę, turės būti priimti iki 2025 m. lapkričio 20 d., o naujosios taisyklės pradės galioti nuo 2026 m. lapkričio 20 d.

Kas keičiasi?

Pirmiausia, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 75 000 EUR iki 100 000 EUR didinama riba, nuo kurios kreditas jau nebelaikomas vartojimo kreditu. Ši taisyklė negalios kreditui, skirtam nekilnojamojo turto renovavimui – toks kreditas gali būti laikomas vartojimo kreditu net ir virš 100 000 EUR sumos.

Visgi, Lietuvos verslui aktualesnės galėtų būti šios naujovės:

• šiuo metu vartojimo kredito reguliavimas taikomas tik tokioms nuomos ir išperkamosios nuomos sutartims, kuriose numatyta nuomininko pareiga įsigyti nuomojamą daiktą sutarties termino pabaigoje. Įsigaliojus naujajai direktyvai, jei sutarties tikslas bus ne tikroji paprastoji nuoma („pasinaudojau ir grąžinau“, pvz. įrankių nuoma remonto metu, automobilio nuoma kelionės metu ir pan.), o daikto įsigijimas, sutartis bus laikoma vartojimo kredito sutartimi. Ir visiškai nesvarbu, ar sutartis numatys pareigą, ar tik teisę (galimybę) įsigyti daiktą paties vartotojo pageidavimu;

taip pat

• vartojimo kredito sutartimis bus laikomos net ir tokios kredito sutartys, kai už kreditą nemokamos visiškai jokios palūkanos ir kiti mokesčiai. Tai apims ir schemas „pirk dabar, mokėk vėliau“, pagal kurias kreditas suteikiamas išimtinai tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikėjo teikiamoms paslaugoms pirkti. Ši naujovė, atitinkamai, palies, pavyzdžiui, telekomunikacijų paslaugų teikėjus, siūlančius išsimokėtinai, be pabrangimo įsigyti mobilųjį telefoną kartu su mobilaus ryšio planu, ar kompiuterį kartu su namų interneto planu, ir pan.

Nauji reikalavimai – prekiaujantiems internetu

Atskirais atvejais net ne produkto specifika, o prekių/paslaugų teikėjo statusas nulems, kada jau reikės taikyti vartojimo kredito reguliavimą. Tokia situacija bus su atidėtais mokėjimais, kai vartotojui tiesiog leidžiama už įsigyjamas prekes ar paslaugas atsiskaityti vėliau, nemokant palūkanų ar kitokių reikšmingų mokesčių.

• Įprastu atveju mokėjimo atidėjimas po vartojimo kredito reguliavimu nepaklius tol, kol jo trukmė neviršys 50 dienų nuo prekės pristatymo/paslaugos suteikimo;

tačiau,

• kai tokius atidėtus mokėjimus siūlys tiekėjai, neatitinkantys mažos ir vidutinės įmonės kriterijų, ir sudarantys su vartotojais nuotolinės prekybos sutartis (t. y. – kai sutartys sudaromos internetu), jau bus taikomas gerokai trumpesnis – tik 14 dienų – terminas. Ilgesnis mokėjimo atidėjimas jau bus prilyginamas vartojimo kreditui.

Ką daryti tapus kredito davėju?

Jeigu jūsų siūlomas produktas pagal naująją direktyvą tampa vartojimo kreditu, jūs turėtumėte tapti vartojimo kredito davėju, su visais iš to kylančiais reikalavimais.

Pirmiausia, vartojimo kredito davėjo statusas suteikiamas Lietuvos banko, atliekant atitinkamą vartojimo kredito davėjo registraciją. Registracijos metu, be kita ko, reikės pasirengti ir pateikti išsamias vartojimo kredito teikimo (vartotojų kreditingumo vertinimo) taisykles. Taip pat svarbu žinoti, kad bus vertinami ir įmonės akcininkai bei vadovai – jų patirtis, kompetencija ir reputacija.

Antra, jau tapus vartojimo kredito davėju, teisės aktais bus reguliuojami visi kreditavimo žingsniai – nuo reklamos, ikisutartinės informacijos, kreditingumo vertinimo, sutarties su vartotoju turinio, vėlesnio sutarties keitimo ir galimybės ją nutraukti, net išieškojimo procedūrų.

Įdomumo dėlei, pavyzdžiui, bus reikalaujama reklamoje naudoti įspėjimą „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja pinigus“ arba kitą lygiavertę formuluotę.

Taip pat naujoji direktyva įtvirtina net „pakantumo priemones“ – formuojamas lūkestis, kad prieš pradedant skolų išieškojimo procedūras kreditoriai rodys „deramą pakantumą“, o konkrečios pakantumo priemonės, be kita ko, bus parenkamos individualiai (atsižvelgiant į vartotojo individualias aplinkybes), o ne taikomos visiems vienodos.

Trečia, pažymėtina, kad tapimas vartojimo kredito davėju, kai kreditavimas yra pagrindinė įmonės veikla, lems tapimą finansų įstaiga pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reguliavimo prasme. Atitinkamai, naujiesiems rinkos žaidėjams teks prisitaikyti ne tik prie vartojimo kredito reguliavimo, bet ir prie detalių bei griežtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Reikalavimai bus detalizuoti teisės aktuose

Nemaža dalis direktyvos įtvirtinamų pareigų vartojimo kredito davėjams turės būti detalizuotos nacionaliniuose teisės aktuose – tiek jau minėta vartojimo kredito davėjo registracijos procedūra, tiek visas kreditingumo vertinimo procesas. Šie klausimai ir dabar reguliuojami atskirais Lietuvos banko nutarimais, kurie turės būti atitinkamai peržiūrėti ir pritaikyti naujiems reikalavimams.

Papildomai, Lietuvos bankas, kaip finansų įstaigų priežiūros institucija, aktyviai komunikuoja savo lūkesčius, leidžia įvairias gaires ir rekomendacijas. Tokių konsultacinio pobūdžio dokumentų neišvengiamai atsiras ir besiruošiant naujos direktyvos įgyvendinimui, ypač turint galvoje, kad rinkoje potencialiai atsiras naujų žaidėjų, anksčiau apskritai nesusidūrusių su vartojimo kredito reikalavimais.

Ar jau laikas veikti?

Liko dar beveik dveji metai, kol direktyvos nuostatos privalės būti perkeltos į Lietuvos teisę, ir dar metai, kol jos ims galioti. Tačiau jau dabar rinkoje jaučiamas sujudimas, keliami klausimai dėl produktų kvalifikavimo, o ir Lietuvos bankas jau imasi konsultuoti rinkos dalyvius. Tai signalizuoja, kad pokyčiai, nors ir atrodo tolimi, bet yra pakankamai reikšmingi, kad ruoštis jiems reikėtų pradėti jau dabar.

Esamiems vartojimo kredito davėjams reikėtų įsivertinti, kokie papildomi reikalavimai jų veiklai atsiras. Tuo tarpu tiems rinkos dalyviams, kurie iki šiol nepateko po vartojimo kredito reguliavimu, pirmiausia svarbu suprasti, kiek apskritai jie rizikuoja po tokiu reguliavimu patekti, ir kokių veiksmų turėtų imtis, siekdami toliau sėkmingai veikti pasikeitusioje rinkoje.