Saulininkų dilema: mokės ar ne valstybė kompensacijas už prieštaravimus Konstitucijai?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) neseniai konstatavo priimtų teisės aktų, orientuotų į saulės elektrinių suminės įrengtosios galios apribojimą iki 2 GW, prieštaravimą Konstitucijai. Tuomet visuomenėje nuaidėjo aršūs nuogąstavimai dėl neva neabejotinai artėjančios saulės elektrinių vystytojų ieškinių valstybei krušos. Kai kurių energetikos ekspertų nuomone, valstybė turėtų pasiruošti šiai neišvengiamybei.

Pažvelkime iš teisinės pusės – kokios yra verslo perspektyvos gauti kompensacijas?

Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, visiškai dėsninga situacija:

(1) įstatymu beveik pusę metų buvo užkardomos bet kokios galimybės tęsti ir (arba) užbaigti jau pradėtų, daugiamilijoninių investicijų reikalaujančių saulės elektrinių projektų, faktiškai viršijančių nustatytą 2 GW ribą, plėtrą;

o po to, 9 mėn. iki komentuojamo KT nutarimo priėmimo dienos,

(2) vyriausybės nutarimu nuspręsta reikšmingai (maždaug trimis ketvirtadaliais) riboti tokių, galiausiai leistinų, įrengti saulės elektrinių maksimalius eksploatavimo pajėgumus tam tikrais atvejais ateityje (taigi ir generuotinas pajamas).

Teisinėje valstybėje tokia situacija privalėtų pasižymėti vienintele racionalia kulminacija – patirtus nuostolius atsispindinčios kompensacijos turėtų būti išmokamos teisėtų lūkesčių paneigimą bei vykdomos ūkinės veiklos laisvės suvaržymą patyrusiems verslininkams.

Nepaisant aiškaus teorinio pagrindo, pirmasis žvilgsnis, vis dėlto, neretai būna apgaulingas, o velnias, kaip žinoma, slypi detalėse.

Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys į oficialią KT doktriną dėl KT sprendimų galiojimo laike, o ypač – šią KT doktriną kontekstuolizuojančią administracinių teismų praktiką, dėl kurios daugelis nuskriaustųjų saulės elektrinių vystytojų gali likti tuščiomis rankomis.

KT nutarimų dėl teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai galiojimo ex nunc išimtys administracinių teismų praktikoje – neįveikiama kliūtis?

KT yra ne kartą pažymėjęs, jog Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl KT nutarimo oficialaus paskelbimo poveikio prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintam teisės aktui (ar jo daliai) reiškia ne ką kitą, kaip teisinių padarinių sukėlimą išimtinai nuo tokio KT sprendimo paskelbimo momento (lot. ex nunc).

Kitaip tariant, KT priimami sprendimai galioja „į ateitį“. Taigi, negali būti keliami jokie teisės aktų, pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, sukeltos žalos „praeityje“ (t. y. iki KT sprendimo paskelbimo) atlyginimo klausimai, kadangi tuo metu ginčijami teisės aktai buvo, iš KT perspektyvos, visiškai teisėti ir pagrįsti. Tai galėtų būti gera žinia valstybei.

Tačiau, KT doktrina numato ir tam tikras, abstrakčiai suformuluotas, išimtis iš ex nunc taisyklės, kuomet KT nutarimai veikia retroaktyviai (lot. ex tunc), kas administracinių teismų praktikoje neretai tampa prieštaringai vertinamų išaiškinimų šaltiniu.

Antai remiantis šiam straipsniui aktualiausios išimties interpretacija tokioje administracinių teismų praktikoje, tai, ar dviem asmenims visiškai analogiškoje teisinėje situacijoje bus atlyginti jų dėl vėliau antikonstituciniais pripažintų teisės aktų galiojimo patirti nuostoliai, ar ne, priklauso nuo visiško formalumo – kreipimosi dėl patirtos žalos atlyginimo momento.

Kodėl gi kreipimosi dėl patirtos žalos atlyginimo momentas tampa toks svarbus? Nagrinėjamos situacijos kontekste, susidaro itin kuriozinė situacija, kuomet:

(1) saulės elektrinių vystytojai, nusprendę ginti savo pažeistas teises teismine tvarka iki komentuojamo KT nutarimo priėmimo dienos, pretenduos į prieštaraujančiais Konstitucijai pripažintų teisės aktų sukeltos žalos atlyginimą su sąlyga, jog bus įrodytos ir kitos prielaidos valstybės atsakomybei kilti (bus taikytina ex tunc išimtis); tuo tarpu

(2) kiti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bus „palikti ant ledo“, kadangi pažeistas teises dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusprendė ginti jau po komentuojamo KT sprendimo priėmimo dienos (ex tunc išimtis nebus taikytina).

Ateities perspektyvos

Nepaisant šiai dienai palankios administracinių teismų praktikos, valstybei nereikėtų džiaugtis, kadangi ši kontraversiška teismų praktika nestokoja aršios (tačiau konstruktyvios) kritikos vien dėl akivaizdaus įgytų teisinių lūkesčių apsaugos principo paneigimo.

Ilgainiui paaiškės, ar iki komentuojamo KT nutarimo teisminius procesus inicijuoti nespėję saulės elektrinių vystytojai nuspręs paprieštarauti nusistovėjusiam status quo.