Startavo investicinė sąskaita: mokesčių atidėjimo džiaugsmai ir vargai

Investuotojai gali lengviau atsikvėpti – nuo balandžio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje atsirado galimybė deklaruoti investicinę sąskaitą. Ką svarbu žinoti prieš galutinai apsisprendžiant – rinktis investicinę sąskaitą ar likti prie senosios investicinės grąžos deklaravimo tvarkos?

Investicinė sąskaita (IS) – ilgalaikiam investavimui parankus sprendimas. Jos idėja paprasta – gyventojų pajamų mokestį už investicinę grąžą mokėti reikės tik išsiėmus lėšas iš sąskaitos. Kol jos investicinėje sąskaitoje –  mokesčių mokėti nereikia.

Investuotojams, ypač smulkiesiems, naujoji tvarka labai patogi, nes ne tik bus galima reinvestuoti uždirbtą pelną be mokesčių, bet ir nebeliks pareigos atskirai įvertinti kiekvieną per visus praėjusius metus gautą įplauką iš finansinių priemonių. Deklaravusiems investicinę sąskaitą asmenims pakaks peržiūrėti galutinį rezultatą lėšų išsiėmimo dieną.

Visgi, pasigilinus į praktinius IS niuansus, aiškėja, kad naujoji tvarka nėra jau tokia paprasta – ji pareikalaus ne tik finansinio raštingumo, bet ir atidumo, kartais primenančio buhalterio darbo kruopštumą.

Griežti terminai

Pirmasis ir bene svarbiausias aspektas kalbant apie IS – terminai.

Duomenis apie 2025 metus IS pasirinkę gyventojai VMI turės pateikti iki šių metų birželio 1 dienos (šiemet IS deklaruojantiems asmenims VMI terminą pratęsė mėnesiui. IS nedeklaravę asmenys pajamas turės deklaruoti iki gegužės 4 dienos).

Nors įprastai gyventojai pajamų mokesčio deklaraciją gali tikslinti net 5 metus, pasirinkusiesiems IS ši taisyklė netaikoma. Suėjus šiam terminui – birželio 1 d. –  priimto sprendimo dėl IS pakeisti nebebus galima (pavyzdžiui, persigalvoti dėl tam tikrų ankstesniais metais įsigytų akcijų priskyrimo IS).

Dar vienas aspektas – IS deklaravimo taisyklės leidžia pasinaudoti mokesčių optimizavimu. Investuotojas gali nutraukti sąskaitos priskyrimą IS ir vėliau (tiek tais pačiais, tiek kitais metais) ją vėl priskirti IS. Tai suteikia galimybę pasinaudoti kitomis gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis (pvz., metiniu 500 eurų neapmokestinamu palūkanų dydžiu), tačiau tokia strategija pareikalaus itin kruopštaus lėšų judėjimo sekimo ir daugiau nei vienos investicinės sąskaitos.

Kam netaikoma

VMI pozicija griežta – investicinė sąskaita turi būti asmeninė ir skirta tik investavimui. Bendro naudojimo (šeimos) sąskaitos ar sąskaitos, iš kurių apmokamos kasdienės išlaidos, šiam režimui neturėtų būti priskiriamos.

Kalbant apie pačius investavimo instrumentus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Nors iš pradžių buvo dvejonių, ar populiariose užsienio finansų maklerių įmonėse (pvz., „Interactive Brokers“) atidarytos paskyros atitinka IS reikalavimus, VMI oficialiai patvirtino, kad jos tinka. Tai didžiulis palengvinimas aktyviems investuotojams.

Būtina atkreipti dėmesį, kad į IS patenka tik viešai biržoje prekiaujami instrumentai. Jei akcijos ar obligacijos buvo įsigytos ne biržoje, toks įsigijimas traktuojamas kaip pinigų išėmimas iš IS. VMI aiškinimu, vertybinis popierius biržoje turi būti listinguojamas būtent jo įsigijimo momentu, nors iš paties teisinio reguliavimo tai nėra aiškiai išskaitoma.

Be to, į IS taip pat nepatenka kriptoturtas, indėliai, pensijų fondai ir gyvybės draudimas. Pardavę kriptovaliutą, gavę palūkanų už indėlį, nepriklausomai nuo to, būsite deklaravę ar ne IS, turėsite šias pajamas deklaruoti ir susimokėti mokesčius, jeigu jų suma viršys neapmokestinamąją pajamų dydį (indėlio palūkanų atveju – 500 Eur).

Galvosopis dėl dividendų

Vienas IS niuansas, kuris neabejotinai sukels galvosopį investuotojams, – dividendų deklaravimas. Už akcijas, įsigytas per IS, gauti dividendai nėra laikomi IS pajamomis. Vadinasi, dividendus, kurie, beje, įmokami į tą pačią IS, reikės deklaruoti atskirai ir nuo jų susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Jei asmuo deklaruos IS, dividendus, kaip ir visas kitas pajamas, turės deklaruoti taip pat iki birželio 1 dienos.

Jei dividendai pervedami į IS, jie turės būti deklaruojami kaip įnašas į IS. Norint to išvengti, dividendai turėtų būti nukreipti į kitą – ne investicinę – sąskaitą. Tačiau praktikoje tai gali kelti techninių ir administracinių nepatogumų, ypač kai dividendus moka užsienio bendrovės.

Dvigubas apmokestinimas

Investuojant į užsienio vertybinius popierius tam tikrais atvejais pajamų mokestis būna sumokamas kitoje valstybėje. IS pripažįsta dvigubo apmokestinimą naikinančias taisykles, tačiau su svarbia išlyga.

Sumokėtas užsienio mokestis bus įskaitytas Lietuvoje ne pajamų gavimo momentu, o tik tada, kai lėšos bus išimamos iš IS. Kadangi IS esmė – mokestinis atidėjimas, investuotojams teks ilgalaikė pareiga saugoti visus tai patvirtinančius dokumentus: investavimo laikotarpiu ir dar penkerius metus po lėšų išsiėmimo iš IS.

Administracinė našta: mygtuko paspaudimo nepakaks

Nors IS pristatoma kaip biurokratiją mažinantis sprendimas, jos taikymas praktikoje gali ir nuvilti. Jei per ataskaitinius metus į IS lėšos buvo įnešamos ir išsiimamos per kelis kartus, deklaracijoje neužteks vien įrašyti bendrą metinę įneštų / išsiimtų lėšų sumą. VMI taisyklės reikalauja operacijas deklaruoti padieniui.

Sistema kiekvieną lėšų išėmimą vertina taip pat padieniui. Pavyzdžiui, jei metų viduryje buvo fiksuotas pelnas ir lėšos buvo išsiimtos, o metų pabaigoje IS vėl papildyta, šis naujas įnašas nedarys įtakos anksčiau išsiimto pelno mokestiniam vertinimui Taigi skolinimasis iš investicinės sąskaitos metų eigoje be mokestinių pasekmių nebus įmanomas.

IS išties suteikia tai, ko nori dauguma investuotojų – leidžia reinvestuoti pelną atidedant mokesčius iki lėšų išsiėmimo, tačiau naudojimasis ja reikalauja atidumo. Prieš pasirenkant IS režimą, reikia į tai atsižvelgti ir įsivertinti, ar IS atitinka investavimo įpročius.

Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Laura Navickė