Už žuvusio K. Bryant ir dukros nuotraukas šeima prisiteisė 28,85 mln. JAV dolerių. Įsivaizduokime tokią bylą Lietuvoje

Neseniai pasaulyje plačiai nuskambėjo žinia, kad Los Andželo apygardos administracija sutiko sumokėti 2020 m. sraigtasparnio avarijoje žuvusio krepšininko Kobe Bryant žmonai Vanessai Bryant ir trims jos dukterims įspūdingą 28,85 mln. dolerių sumą.

Toks susitarimas buvo pasiektas po to, kai įvykio vietoje dirbę policijos pareigūnai bei ugniagesiai nufotografavo žuvusiųjų palaikus, o užfiksuotomis nuotraukomis pasidalijo tarpusavyje bei parodė dar keliems asmenims. Įdomu tai, kad šios nuotraukos niekada nebuvo paviešintos (pavyzdžiui, internete), tačiau neturtinės žalos šaltiniu V. Bryant laikė vien patį žuvusiųjų nufotografavimą bei pasidalijimą policijos pareigūnų rate.

Teismas nukentėjusiai šeimai priteisė 15 mln. JAV dolerių. Tam, kad V. Bryant nebetęstų teisminių procesų, vėliau buvo pasiektas taikus susitarimas, kurio rezultate V. Bryant pasieks dar gerokai didesnė – 28,85 mln. JAV dolerių – suma.

Įsivaizduokime, kad analogiška situacija būtų susiklosčiusi ne JAV, o Lietuvoje – į kokią sumą ambicingas ir gerą teisinę pagalbą turintis nukentėjusysis galėtų pretenduoti?

Lietuvoje – ženkliai mažesnės sumos už emocinius išgyvenimus

Lietuvos teismų praktikoje asmens nuotraukų paviešinimas be jo sutikimo įprastai kvalifikuojamas kaip teisės į atvaizdą (CK 2.22 str.) ir teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą (CK 2.23 str.) pažeidimai, nes žmogaus teisė į privatų gyvenimą apima ir teisę į atvaizdą. Tai reiškia, kad kai pažeidžiama tik asmens teisė į atvaizdą, taikomas CK 2.22 str., bet jeigu pažeista ir kuri nors kita vertybė, sudaranti bendrosios teisės į privatų gyvenimą turinį, taikytinos CK 2.22 ir 2.23 str. normos.

4 000 Lt (apie 1 158 EUR) už neteisėtą laidotuvių fotografavimą ir nuotraukų paviešinimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kartą jau buvo nagrinėta į K. Bryant nuotraukų užfiksavimą panaši situacija. 2002 m. pabaigoje sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, kai buvo paviešintos jos mirusio vyro laidotuvių procesijos nuotraukos. Teismas tuo metu priteisė ieškovei 4 000 Lt (apie 1 158 EUR) neturtinės žalos atlyginimą už teisės į atvaizdą pažeidimą. Šioje byloje teismas konstatavo, kad nors nuotraukos buvo padarytos ne privačioje teritorijoje, asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl yra svarbi subjektyvi vidinė fotografuojamo asmens nuostata. Jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma. Šiuo atveju, velionio laidotuvių nuotraukos buvo ne tik užfiksuotos, bet ir išspausdintos dienraštyje. K. Bryant atveju, minėta, pažeidimas buvo netgi mažesnės apimties – viešo nuotraukų paskelbimo nebuvo.

5 000 Lt (apie 1 448 EUR) už laikraštyje išspausdintą nužudyto asmens nuotrauką

Dar viena panaši byla – 2009 m. pradžioje sutuoktinė ir vaikai kreipėsi į teismą, prašydami iš laikraščio neturtinės žalos atlyginimo, kadangi laikraštyje buvo paviešintos jos nužudyto vyro nuotraukos iš nusikaltimo padarymo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo sutuoktinei ir jos vaikams buvo priteista po 5 000 Lt (apie 1 448 EUR). Teismas išaiškino, kad buvo pažeista asmens teisė į atvaizdą, nes nuotrauka buvo išspausdinta negavus artimųjų sutikimo ir aplinkybė, kad buvo fotografuota viešoje vietoje nesudarė pakankamo pagrindo asmens teisei į atvaizdą apriboti.

Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad teisių pažeidimo konstatavimas yra pakankama priemonė pažeistoms teisėms apginti, tačiau kasacinis teismas su tokia išvada nesutiko, nes publikuotos nužudytojo nuotraukos šiurkščiai pažeidė jo teisę į atvaizdą, be to, kartu pagilino nužudytojo artimųjų patirtą sielvartą dėl netekties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė sutuoktinei ir jos vaikams minėtą sumą už šiurkščiai pažeistą teisę į atvaizdą ir tokią išvadą padarė įvertinęs nuotraukos pobūdį ir publikavimo aplinkybes bei teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius teisės į atvaizdą pažeidimo bylose ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

2 000 EUR už žeminantį ir įžeidžiantį vaizdo įrašą, peržiūrėtą tūkstančių žmonių

Už teisės į atvaizdą pažeidimus priteisiamos sumos yra gerokai mažesnės ir kitose panašiose Lietuvos teismų nagrinėtose bylose. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teisme neseniai buvo nagrinėtas ginčas dėl puikiai žinomo dizainerio J. Statkevičiaus teisės į atvaizdą pažeidimo, kai viešojoje erdvėje buvo paskelbtas vaizdo klipas pavadinimu „Škurlis: Dainelė“, sukurtas panaudojant J. Statkevičiaus atvaizdą. Šiame klipe J. Statkevičiaus atvaizdas buvo sumontuotas taip, tarsi jis dainuotų, tuo tarpu dainos žodžiai buvo satyrinio pobūdžio, turintys juodo humoro elementų, kuriuos J. Statkevičius laikė itin žeminančiais ir įžeidžiančiais. Šioje byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad ieškovas iš tikrųjų patyrė neigiamų išgyvenimų, negatyvių dvasinių potyrių, pažeminimo, nusivylimo, nepasitikėjimo jausmą, jautė stresą, nerimą, sulaukė neigiamos visuomenės reakcijos, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Nors J. Statkevičius prašė jam priteisti 10 000 EUR, tačiau pirmosios instancijos teismas už neteisėtą viešo asmens atvaizdo panaudojimą ieškovui priteisė vos 150 EUR. J. Statkevičiui apskundus tokį sprendimą, apeliacinis teismas padidino neturtinės žalos atlyginimą iki 2 000 EUR sumos. Šiuo atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, reikalinga atkreipti dėmesį į atitinkamų duomenų (šiuo atveju – atvaizdo) paplitimo mastą, laipsnį ir sudėtį, t. y. asmenų, susipažinusių ar turėjusių potencialią galimybę susipažinti su paskleistais duomenimis, skaičių ir sudėtį, paskleistų duomenų pobūdį ir turinį, teisių pažeidimo formą ir būdą, atsakovo elgesį po žalos padarymo, jo turtinę padėtį bei gautą iš pažeidimo turtinę naudą, o taip pat teisingumo, protingumo, adekvatumo ir sąžiningumo principus ir pan. Dėl šių priežasčių, teismas laikė, jog 2 000 EUR suma yra pakankama, nepaisant to, jog vaizdo klipas buvo viešai prieinamas apie 2 savaites bei peržiūrėtas ne mažiau nei 24,5 tūkst. asmenų.

Kodėl Lietuva taip stipriai atsilieka nuo JAV priteisiamos neturtinės žalos dydžio atžvilgiu?

Nors V. Bryant prieš Los Andželo apygardą bylos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios minėtoms Lietuvos teismų byloms, tačiau visose šiose bylose buvo nustatyti teisės į privatų gyvenimą, atvaizdą pažeidimai ir skirtumas tarp priteistos neturtinės žalos dydžio yra akivaizdus.

J. Statkevičiaus teisės į atvaizdą pažeidimo byloje teismas argumentavo, kad priteisti prašomą 10 000 EUR dydžio sumą nemato pagrindo, kadangi neturtinė žala už teisės į atvaizdą pažeidimą negali siekti tokių dydžių, kurie priteisiami svarbiausių asmeninių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, laisvė ir pan., pažeidimo atvejais. Pavyzdžiui, kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų, pavyzdžiui, dėl teisės į atvaizdą, asmens privatumo ar garbės ir orumo pažeidimo, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis.

Be to, Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimas negali turėti bausmės efekto, nes tai – baudžiamosios, administracinės, o ne civilinės teisės šakos tikslas. Taigi, priešingai nei JAV, Lietuvoje nėra baudinės neturtinės žalos atlyginimo funkcijos. Lietuvoje taikant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti siekiama kompensacinės ir prevencinės funkcijos, t. y. turi būti kiek įmanoma teisingiau kompensuojama žala nukentėjusiajam ir užkertamas kelias pažeidimų pasikartojimui.