Vertybinių popierių apskaita ir perleidimas versle. Praktiniai niuansai
Lietuvoje jau daugiau nei dešimt metų galiojantis uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) vertybinių popierių (nematerialių akcijų) apskaitos reglamentavimas daliai verslininkų bei bendrovių vadovų vis dar nėra gerai žinomas ir suprantamas. Taip pat, pasitaiko atvejų, kuomet sudaromos neteisingos formos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ar susitariama dėl iš esmės negaliojančių sąlygų, neatsižvelgiant į akcijų perleidimą reglamentuojančius įstatymus. Būtent šie keli veiksniai ateityje sukelia papildomą galvos skausmą tiek verslininkams, tiek ir bendrovių vadovams.
Akcijų nuosavybė nėra grindžiama Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) duomenimis
2010 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimas, numatantis pareigą teikti JADIS informaciją apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus nuo pat uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo momento, įskaitant vėlesnį informacijos atnaujinimą pasikeitus akcininkams ar jų duomenims, nėra vienintelis reikalavimas, kurio privalu laikytis, atliekant operacijas su nematerialiosiomis akcijomis.
Informacijos pateikimas JADIS iš esmės yra laikomas tik informacijos išviešinimu prieš trečiuosius asmenis, tačiau realių teisinių nuosavybės pasikeitimo pasekmių nesukuria ir nėra prilyginamas tinkamam nematerialiųjų akcijų apskaitos tvarkymui. Atitinkamai, kyla klausimas – o koks momentas yra laikomas nuosavybės teisės perėjimo momentu ir ką daryti, jog ateityje dėl to kiltų kuo mažiau ginčų?
Į šį klausimą atsakymą galima rasti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuriame yra numatyta, jog tokie vertybiniai popieriai, t. y. nematerialiosios akcijos, perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose.
Būtent pastarasis reikalavimas praktikoje kelia nemažai klausimų – kas tos vertybinių popierių sąskaitos ir kas yra atsakingas už jų tvarkymą?
Dar 2004 metais LR Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvo patvirtintos UAB akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo UAB taisyklės, kurių vienas iš priedų – vertybinių popierių sąskaitos forma.
Šios formos pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais, kiekvienas UAB vadovas turėtų vesti nematerialių akcijų apskaitą. Vertybinių popierių sąskaitoje turėtų atsispindėti visa informacija, susijusi su atitinkamos bendrovės akcininkais ir akcijų nuosavybe, t. y. kiekvienas su akcijomis susijęs veiksmas, kad ir koks jis bebūtų – bendrovės steigimas, įstatinio kapitalo didinimas / mažinimas, akcijų perleidimas, įkeitimas ir kt.
Jeigu vertybinių popierių sąskaitos neegzistuoja arba apskaita nėra tinkamai vedama, teoriškai nėra įmanoma tinkamai nustatyti akcijų nuosavybės. Juo labiau, situacija gali ženkliai pasunkėti, jeigu dėl akcijų nuosavybės teisės kyla ginčai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi griežtos pozicijos, jog perleidžiant UAB nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra pati sutartis, tuo tarpu momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų vertybinių popierių sąskaitose atlikimas.
Taip pat svarbu paminėti kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog tinkamas sutarties sąlygų įvykdymas nesuponuoja bendrovės akcininkų teisių ir pareigų įgijimo, kadangi kainos sumokėjimas ar kitokių sąlygų įvykdymas nėra ir negali būti tapatinamas su akcininko teisių ir pareigų įgijimu. Tam būtina atlikti įrašą apie akcijų perleidimą perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.
Turbūt jau galima įsivaizduoti, kiek gali kilti teisinių problemų, kuomet vertybinių popierių sąskaitose nėra atliekami atitinkami įrašai ir iškyla ginčai dėl akcijų nuosavybės bei asmens, kaip bendrovės akcininko, statuso.
Negana to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog asmuo, įsigijęs nematerialiąsias akcijas, turi būti aktyvus ir pateikti sutartį apskaitos tvarkytojui tam, jog atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose būtų atlikti. Todėl pirkėjo atsainumas gali būti ypatingai skausmingas pirkėjui ir lemti jam nepalankų sprendimą dėl nuosavybės teisės įgijimo.
Akcijų perleidimo sutarties sąlygos dėl nuosavybės teisės perleidimo momento
Kita praktikoje pasitaikanti problema (dažniausiai, kuomet akcijų pirkimo pardavimo sutarties netvirtina notaras) – akcijų perleidimo sutarties šalys gana dažnai susitaria sutartyje nusimatyti kitokį nuosavybės teisės perleidimo momentą (pavyzdžiui, nuosavybės teisė yra laikoma perleista nuo sutarties pasirašymo, pirkimo kainos apmokėjimo ar kito veiksmo). Tuo tarpu sutartyje nėra numatoma tvarka dėl įrašų apie nuosavybės teisės į akcijas perleidimą atlikimo vertybinių popierių sąskaitose.
Nors kitoks nuosavybės teisės perleidimo momentas sutartyje automatiškai nesukels ryškių teisinių problemų, vis dėlto, kaip minėta – problemos galėtų kilti jeigu atitinkami įrašai nebus atlikti vertybinių popierių sąskaitose (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytas nuosavybės perleidimo momentas turėtų būti laikomas imperatyviu, t.y. tokiu, dėl kurio šalys negali susitarti kitaip).
Būtent todėl yra rekomenduojama nenukrypti nuo galiojančio reguliavimo ir visuomet laiku bei tinkamai atlikti įrašus vertybinių popierių sąskaitose, o jeigu yra poreikis, jog nuosavybės teisė būtų perleista vėliau, t.y. jog įrašai vertybinių popierių sąskaitose nebūtų daromi iškart pasirašius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o, tik nuo tam tikrų sąlygų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, šalys gali susitarti, kad įrašai apie nuosavybės teisės perleidimą bus atliekami tik sumokėjus akcijų pirkimo kainą, arba, kad sandoris bus laikomas įvykusiu ir nuosavybės teisė į akcijas bus perleidžiama atliekant įrašus vertybinių popierių sąskaitose tik įgyvendinus šalių nustatytas būtinąsias sąlygas. Tiesa, tokiais atvejais rekomenduotina aiškiai sutartyje nurodyti tokias sąlygas ir procedūrą, kada tokie įrašai gali būti atlikti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienos šalies, ypatingai perkančiosios, interesas turėtų būti gauti išrašus iš vertybinių popierių sąskaitų, pasirašytus apskaitos tvarkytojo, tam, jog ateityje nekiltų klausimų ar nuosavybės teisė buvo perleista.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties forma
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudaromos notarine forma, kai parduodama 25% ar daugiau UAB akcijų arba jų kaina yra didesnė kaip 14 500 EUR. Visgi, šis reikalavimas netaikomas, kai vertybinių popierių apskaitos tvarkymas yra perduotas juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkytini finansinių priemonių asmenines sąskaitas.
Pasitaiko atvejų, jog dalis verslininkų to nežino arba stengiasi išvengti, pavyzdžiui, sudarinėja po kelias sutartis tam, jog būtų išvengta notarinės formos.
Deja, notarinės sutarties formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. Be to, tokioms sutartims yra taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. 10 metų. Tad ateityje gali kilti rimtų problemų, kurios gali daryti įtaką ir akcijų nuosavybės teisei.
Todėl rekomenduotina visuomet paisyti nurodytos sutarties formos, o jeigu dėl tam tikrų aplinkybių notarinė forma šalims nėra priimtina, pavyzdžiui, viena iš šalių gyvena užsienyje (ar yra užsienio šalies subjektas) ir negali atvykti pas notarą ar neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, šalys siekia susitarti dėl lakstesnių sutarties sąlygų, visuomet yra galimybė perduoti vertybinių popierių apskaitos tvarkymą trečiajai šaliai. Šiuo metu Lietuvoje šią paslaugą tiekia ne vienas subjektas, tarp kurių yra tiek bankai, tiek finansų maklerių įmonės.
Nematerialiųjų akcijų apskaitos perdavimas – privalumai ir trūkumai
Nematerialiųjų akcijų apskaitos perdavimas profesionaliam tvarkytojui yra ne tik būdas išvengti notarinės formos, tačiau gali užtikrinti tinkamą, kvalifikuotą vertybinių popierių apskaitą, įskaitant kitų šalių interesų apsaugą.
Nors nematerialiųjų akcijų apskaitos perdavimas reiškia tam tikras papildomas išlaidas ir dėl griežtėjančio reguliavimo tampa kiek sudėtingesnis, apskaitos perdavimo privalumų yra daugiau, negu trūkumų.
Kaip minėta – tokiu atveju akcijų pirkimo-pardavimo sutartims nėra taikoma notarinė forma, t. y. dažnu atveju sutarties šalims gali užtekti pateikti pasirašytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį subjektui, kuris tvarko bendrovės nematerialiųjų akcijų apskaitą, jog būtų atlikti įrašai. O tai reiškia galimybę sudaryti lankstesnes sutartis, pasirašyti jas tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu, ir kt. Atkreiptinas dėmesys, jog bet kuriuo atveju akcijų pirkimo-pardavimo sutartis neturėtų nukrypti nuo teisinio reglamentavimo, o konkreti apskaitos tvarkytojui pateikiama informacija ir dokumentacija turėtų būti tikslinama su pasirinktu apskaitos tvarkytoju dar prieš pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
Kitas akcijų apskaitos perdavimo privalumas – žinojimas, jog įrašai bus atliekami tinkamai, bus užtikrintos kitų sutarčių laikymosi sąlygos, bus atliekama asmens pažinimo procedūra ir kt. Pavyzdžiui, jeigu yra sudaryta akcininkų sutartis, akcijų įkeitimo sutartis ar kt. – šalys gali kreiptis į apskaitos tvarkytoją, jog būtų atliekamas įrašas, numatantis sutartinius ribojimus ar tam tikros sutarties sudarymo faktą, o jį atlikus – būtų išduotas tai patvirtinantis išrašas.
Tokiu atveju apskaitos tvarkytojas bus įpareigotas tikrinti ateities sandorius, jog jie atitiktų jau įregistruotus susitarimus ir apribojimus.
Tai iš esmės apsaugo nuo galimo aplaidaus ar netikslaus apskaitos tvarkymo ir piktnaudžiavimo. Primenama, jog įprastu atveju už apskaitos tvarkymą yra atsakingas bendrovės vadovas, o gana dažnu atveju jie nėra pakankamai įsigilinę į akcijų apskaitos tvarkymo niuansus, o dar blogesniu atveju – gali piktnaudžiauti ir atlikti neteisėtus veiksmus.
Vis dėlto, vertybinių popierių apskaitos perdavimas profesionaliam tvarkytojui turi ir trūkumų, vienas iš jų – papildomos išlaidos bendrovei ir/ar akcininkams. Tačiau, priklausomai nuo apskaitos tvarkytojo ir apskaitos tvarkymo termino – kartais šios išlaidos gali būti mažesnės negu akcijų pirkimo-pardavimo sutarties notarinės formos sudarymo išlaidos, kurios priklauso nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos pirkimo kainos, o apskaitos perdavimas turi tikrai ne vieną privalumą, kurį yra verta apsvarstyti, ypatingai kuomet yra sudaromi papildomi susitarimai, kaip kad akcininkų ar akcijų įkeitimo sutartys.
Vis dėlto, akcijų apskaitos perdavimas tikrai nėra rekomenduojamas kiekvienai bendrovei. Jeigu bendrovėje yra ribotas skaičius akcininkų, nėra numatoma jokių sutarčių pasirašymo (pirkimo-pardavimo, akcininkų, įkeitimo ir kt.), tuomet apskaitos perdavimas tikėtina, jog reikš tik papildomas išlaidas ir nėra itin rekomenduotinas.
Pabaigai – reikia pripažinti, jog esamas reglamentavimas nėra tobulas ar patogus. Norėtųsi tikėtis, jog ateityje bus priimti pakeitimai, kurie leis supaprastinti nematerialiųjų akcijų perleidimą. Jau vien galimybė apskaitos tvarkytojams, kuomet apskaitos tvarkymas yra perduotas, tiesiogiai pateikti aktualią informaciją JADIS, būtų sveikintina naujovė ir nuimtų nuo bendrovių vadovų papildomą naštą. Juo labiau – tikriausiai nėra pakankamai priežasčių, kodėl JADIS informacija negalėtų atstoti vertybinių popierių sąskaitų.
