2021 m. mokesčių naujovės aplinkos teršėjams. Kaip pasiruošti?

Nuo 2021 m. sausio 1 dienos įsigalioja naujos redakcijos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Naujovių jame daug ir pačių įvairiausių. Tad, norint išvengti siurprizų iš mokesčių administratorių, vertėtų jau dabar įvertinti naujus reikalavimus bei pasiruošti juos įgyvendinti. Sklandžiam teršėjų pervedimui į naujuosius metus turės pasiruošti ir valstybė, mat jau dabar kyla klausimų, kad tam tikros mokestinės naujovės gali prieštarauti tiek Konstitucijai, tiek mokesčių mokėtojų lygybei.

APLINKOS APSAUGOS NAUJOVĖS

Pirmoji nuostata įstatyme, už kurios užkliūva žvilgsnis – sąvokos „nuslėpta tarša“ apibrėžimas. Ką ji reiškia?  Pagal teismų suformuotą praktiką, sprendimui, ar tarša turi būti laikoma nuslėpta ir ar už ją turi būti mokamas mokestis padidintu tarifu, lemiamą reikšmę turėjo mokesčio mokėtojo elgesio modelis. Norint konstatuoti taršos nuslėpimą reikėjo nustatyti, kad mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia to siekė. Naujajame įstatyme apibrėžiant nuslėptos taršos sąvoką tyčios elementas, neminimas, tačiau reikia tikėtis, kad teismų praktika šiuo aspektu esmingai nesikeis ir norint konstatuoti taršos nuslėpimo faktą ir toliau bus būtina nustatyti šį sąmoningą mokesčio mokėtojo siekį (tyčią).

Nuslėpta tarša bus laikomas ne tik nedeklaruotas taršos kiekis (kas jau yra įprasta), bet ir klaidingai nurodyta teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšis, taip pat ir tarifą mažinantys koeficientai, jei dėl tokių klaidų buvo nedeklaruotas ar deklaruotas mažesnis mokestis už aplinkos teršimą. Pavyzdžiui, jei deklaracijoje bus klaidingai nurodyta pakuočių rūšis, bet dėl tokios klaidos bus sumokėta daugiau mokesčio nei reikėjo sumokėti, tai galima tikėtis, kad mokesčio administratorius netaikys didesnio mokesčio tarifo. Bent jau šiuo aspektu bus galima išvengti teisminių ginčų, kurie kildavo iki šiol – mokesčio administratorius veikdavo pagal įstatymo raidę ir suklydimus prilygindavo taršos slėpimui, tad ginčai dėl klaidų persikeldavo į teismus.

Taršos slėpimo pasekmės tiems, kurie išvis nevykdys gaminių ir pripildytų pakuočių, apskaitos ir neteiks deklaracijų, gana skaudžios – mokestis bus apskaičiuojamas dauginant mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas iš 0,02 koeficiento, tačiau visais atvejais ne mažiau nei 10 000 Eur. Kiti nuslėpusieji taršą gaminių ar pakuočių atliekomis, kaip ir iki šiol, turės mokėti mokestį padidintu (dvigubu) tarifu. Įdomu tai, kad įstatyme atsiranda reikalavimas sumokėti mokestį dvigubu tarifu, jei mokėtojas mokesčio už aplinkos taršą pakuočių ir gaminių atliekomis šią lengvatą grindžia fiktyviais (neegzistuojančiais) dokumentais. Kitaip tariant, už galimai nusikalstamą veiką (pvz. dokumentų klastojimą) numatomas mokestis padidintu tarifu.

Gerokai brangiau mokės ir slepiantieji taršą iš stacionarių taršos šaltinių. Šioje srityje visiška naujovė tai, kad tie, kurie neturi leidimo, bet jį privalo turėti, arba turimame leidime nenustatyti taršos normatyvai, už išmestus teršalus mokės padidintu tarifu, o ne žalą aplinkai. Žala aplinkai už taršą paprastai būdavo gerokai didesnė nei mokestis už taršą, tačiau, vargu, ar dėl pastarojo pakeitimo teršėjai „sutapys“, nes mokestis bus skaičiuojamas padidintu tarifu, o patys tarifai taip pat gerokai išaugs.  Įstatymo priede – Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifų sąraše – rasime ne tik padidėjusius tarifus, bet ir papildomus teršalus, kurie anksčiau „slėpėsi“ teršalų grupėse. Pavyzdžiui, tarifų sąraše dioksinų ir furanų išmetimas į atmosferą įvertintas 5 mln. Eur už toną tarifu, asbesto turinčios kietosios dalelės – 700 Eur/t (2023 m. 1300 Eur/t), už azoto išmetimus į vandens telkinius teks mokėti 3 kartus didesnį (600 Eur/t) tarifą nei iki šiol, analogiškai ir su fosforo išmetimais (tarifas didėja nuo 1007 Eur/t iki 3500 Eur/t).

Viena iš svarbesnių naujovių pakuočių sektoriuje dar šio įstatymo rengimo ir derinimo procese sukėlė daug diskusijų – nuo 2022 metų pradedami taikyti skirtingi mokesčio tarifai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei. Įstatyme pateikiamos šių sąvokų apibrėžtys, o gamintojai bei importuotojai turės turėti įrodymus, kad jų rinkai tiekiama pakuotė yra perdirbama. To reikės, kad būtų taikomas mažesnis mokesčio tarifas ir mažesni ir organizacijų įkainiai už pakuočių atliekų sutvarkymą. Supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsiranda atskiras mokesčio tarifas medinei pakuotei, t. y. ji „išimama“ iš kitos pakuotės kategorijos.

Naujovių sulauks ir padangų importuotojai. Jiems mokesčio dydis ženkliai išaugs ir priklausys ne nuo to, ar padanga nauja, sena ar restauruota, bet nuo to, kokio ji dydžio. Už motociklų ar lengvųjų automobilių padangų toną bus taikomas 300 Eur mokesčio tarifas, o didesnių gabaritų padangoms – 600 Eur tarifas.

Pokyčiai numatyti ir mokesčio už taršą iš mobilių taršos šaltinių srityje. Įstatyme atsiranda, ypač vežėjams, svarbus patikslinimas, t. y. kad mokestis už taršą iš mobilių taršos šaltinių mokamas tik už Lietuvos Respublikoje sunaudotus degalus. Mokesčio už tam tikros rūšies degalus tarifai  didėja 1-2 Eur už toną degalų, tačiau įstatyme atsiranda ne tik mokesčio už taršą iš mobilių taršos šaltinių tarifą didinantys, bet ir jį mažinantys koreguojamieji koeficientai, kurie priklauso nuo automobilių ar kitų transporto priemonių techninių savybių.  Bene aktualiausias pakeitimas šiame sektoriuje susijęs su mokesčių lengvatų taikymu. Jei iki šiol mokesčio lengvatomis galėjo naudotis tie, kurių transporto priemonėse buvo įrengtos ir veikė išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, tai  nuo ateinančio sausio   lengva bus taikoma tik tiems,  kurie teršia iš M1 ir N1 kategorijos ne dyzelinu varomų kelių transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus ir M2 ir M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Įstatyme nėra aiškiai nustatyta, kokia pirmoji transporto priemonės registracija turima omeny, tačiau labiausiai tikėtina, kad turėta omeny pirmoji registracija būtent Lietuvoje. Norintys pasinaudoti lengvata biodegalams, turės naudoti biodegalus, atitinkančius įstatyme nurodytą biodegalų standartą.

Bene didžiausias netikėtumas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme – nauju mokesčio objektu tampa  žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai. Mokestis taikomas juos pirmą kartą registruojant Lietuvoje ar keičiantis valdytojui. Jei mokestis nebus sumokėtas – registracijos atlikti nepavyks. Šio neįprasto mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo kontrolę vykdys ne Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, bet  VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

MOKESČIŲ TERŠĖJAMS – NAUJOVĖS

Kai kalbame apie mokesčius, jų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, įprasta turėti reikalų su Valstybine mokesčių inspekcija ir jos nustatytomis tvarkomis.

Deja, yra išimčių ir viena iš tokių – mokestis už aplinkos teršimą, kurio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą tikrina Aplinkos ministerija ar jos įgalioja institucija, pvz., Aplinkos apsaugos departamentas. Štai čia ir prasideda teisinio reguliavimo labirintai.
Įstatymas numato, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) nuostatomis. Tačiau nedetalizuoja, kokia apimtimi yra taikomos MAĮ nuostatos. Pavyzdžiui, nei Įstatyme, nei Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus patvirtintose tikrinimo taisyklėse  nieko nėra pasisakyta dėl galimybės, (tiksliau – ribojimo) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą ir terminą, per kurį jis turi būti inicijuojamas teismo pavedimu. Ar tokiu atveju, būtų taikomas MAĮ, neaišku, nes praktikoje pasitaiko įvairiausių interpretacijų ir nesusipratimų.

Taip pat taip ir liko neatsakyta, ar mokesčio už aplinkos teršimą patikrinimo metu gali būti pasirašomas susitarimas dėl mokesčio dydžio (MAĮ 71 str.), kas pastaruosius du metus nuolat diskutuojama po garsiai nuskambėjusios taip vadinamos „Metrail“ bylos. Taigi, Įstatymas naujas, tačiau su eile nežinomųjų.

Dar viena, ne mažiau svarbi naujovė – mokestinio patikrinimo metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nevertins mokesčių mokėtojų pateiktų tikrinamojo laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų. Be to, mokesčių mokėtojas mokestinio patikrinimo metu pateikęs mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją ar net patikslinęs jau pateiktą, bus vertinamas kaip nuslėpęs taršą, o tai leis taikyti mokestį didinančius tarifus ir skaičiuoti didesnius mokesčius.

Tik ar ši naujovė neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui bei MAĮ – mokesčių mokėtojų lygybės principui? Be to, visiškai neaišku, kodėl mokestį už aplinkos teršimą turintys mokėti mokesčių mokėtojai turėtų būti diskriminuojami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Teismas) jau yra pasisakęs dėl mokesčių administratoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos) nenoro vertinti mokestinio patikrinimo metu pateiktų mokesčio deklaracijų.

Teismo nuomone, MAĮ 80 straipsnis (jis taikomas ir mokesčiui už aplinkos teršimą), nustatantis mokesčių mokėtojo teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, nenustato mokesčių mokėtojui jokių ribojimų, išskyrus jei yra pasibaigęs mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Todėl mokesčių mokėtojas gali įgyvendinti savo teisę tikslinti mokesčio deklaraciją taip pat ir mokestinio patikrinimo metu, nes nėra nustatytas atitinkamas apribojimas atlikti šį savarankišką mokėtojo veiksmą, o mokesčio administratorius privalo motyvuotai ir pagrindžiant teisės normomis įvertinti šį mokėtojo veiksmą, nes nuo administratorius vertinimo priklausys mokestinės prievolės dydis, kuris bus nustatytas jo paties sprendimu.

Taigi, Įstatymo nuostata, leidžianti aplinkos apsaugos pareigūnams mokestinio patikrinimo metu nevertinti pateiktų mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų, iš esmės prieštarauja bendroms mokesčių deklaracijų teikimo ir tikslinimo taisyklėms.
Ir dar viena Įstatyme numatyta naujovė – mokestiniams ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą papildomo apskaičiavimo privalomas ikiteisminis nagrinėjimas, t. y. mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento sprendimu, pirmiausia privalės jį skųsti Mokestinių ginčų komisijai prie LR Vyriausybės. Ši naujovė sveikintina ir reikia tikėtis, kad mokestinių ginčų, kiek tai susiję su mokesčiu už aplinkos teršimą, praktika taps aiškesnė ir nuoseklesnė.