Akcinių bendrovių įstatymas: smulkiesiems akcininkams gintis bus lengviau?

Akcininkų aktyvizmas (angl. shareholder activism) – populiari tema daugelyje rinkų, ypač aktuali JAV ir Vokietijoje, kur gausu akcininkų aktyvizmo pavyzdžių. Manoma, kad tik rizikos kapitalo fondai būdami smulkiaisiais akcininkais stambiose bendrovėse (turėdami 5-10 proc. akcijų) turi finansinius svertus ir priemones reikalauti pasikeitimų bendrovių į kurias investuoja valdyme (pakeisti valdybą ar atlygio politiką), finansavimo struktūroje ar veiklos strategijoje. Tokį potencialų „akcininką aktyvistą“ turi praktiškai visos didžiosios bendrovės, o dauguma jų yra ir susidūrusios su šia veikla – „Yahoo“, „Procter & Gamble“, AIG, „Volkswagen“, AG ir kt. Tuo tarpu kiti smulkieji akcininkai, neturėdami tokių finansinių pajėgumų, realiai gali balsuoti prieš jiems nenaudingus bendrovės vadovybės sprendimus tik vienu būdu – parduodami akcijas.
 
Tačiau ne mažiau svarbus nei finansinis, yra ir kitas – teisinis svertas – tai teisė į informaciją, kuri gali būti skatinanti arba slopinanti akcininkų aktyvizmą. Teisėkūros subjektai, vertindami, kad smulkiųjų akcininkų apsauga ir įsitraukimas naudingi pačiai bendrovei ir kad tai didina vadovų atsakomybę bei kartu skaidrina rinką, linkę suteikti daugiau teisių smulkiesiems akcininkams. Lietuvoje ši nauja kryptis taip pat bus įgyvendinta įsigaliojus naujiesiems Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimams, kurie numato pasikeitusią teisės į informaciją apimtį bei susijusių asmenų sandorių atskleidimą ir tvirtinimą listinguojamose bendrovėse. 
 
Naujasis ABĮ pakeitimas nustato, kad akcininkas net ir turėdamas tik vieną bendrovės akciją galės susipažinti su visa bendrovės informacija, jeigu tokia informacija, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės konfidencialia informacija, akcininkui bus būtina vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrins konfidencialumą. Įstatymas nesiima aiškinti, kokiais atvejais akcininkui bus „būtina“ gauti informaciją, bet tai be jokios abejonės yra ganėtinai riboti atvejai, pavyzdžiui, pagal LR Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą, akcininkas turi pareigą rengti konsoliduotas finansines ataskaitas, kurioms yra reikalinga detali informacija. Šiuo atveju akcininkas informaciją apie bendrovę gaus. Bet jeigu akcininkas nori ginti savo tariamai pažeistus interesus, bendrovė galės atsisakyti pateikti jam prašomą informaciją. Tokiu atveju akcininko galimybės gauti informaciją išliks ribotos, nors ir galės šiuo pagrindu būti ginamos teisme.   
 
Šiek tiek kitokia situacija, jeigu smulkų akcijų paketą turima listinguojamoje bendrovėje. Čia ne tik taikytini platesni informacijos atskleidimo reikalavimai teikiant metines / tarpines finansines ataskaitas ir vadovybės pranešimus, bet bendrovės taip pat turi pareigą rinkai pranešti apie esminius įvykius, kurie gali daryti reikšmingą įtaką bendrovės akcijų kainai. Nuo naujojo ABĮ pakeitimo įsigaliojimo listinguojamoms bendrovėms atsiranda dar viena pareiga – detaliai ir operatyviai (vėliausiai sudarymo metu) pranešti apie susijusių asmenų sandorius. Pranešti nereikės apie susijusių asmenų sandorius, sudaromus verčiantis įprastine veikla – įprastinės veiklos terminas plačiau neaptariamas. O sandorius su susijusias asmenimis, kurie sudaromi neįprastinėmis rinkos sąlygomis ar nėra priskiriami įprastinei ūkinei veiklai arba jei tokie sandoriai daro reikšmingą įtaką bendrovės finansams, turtui ar įsipareigojimams, turi tvirtinti bendrovės valdyba arba stebėtojų taryba. Gera žinia smulkiesiems akcininkams turėtų būti ir tai, kad stebėtojų taryba arba valdyba (jeigu stebėtojų taryba nesudaroma), kuri ir tvirtins susijusių asmenų sandorius,  turės turėti ne mažiau kaip 1/3 nepriklausomų narių – t.y. narių, kurie nėra susiję su bendrove, kontroliuojančiu akcininku ar bendrovės organų nariais. Šis pakeitimas kalbant apie listinguojamas bendroves yra  daug reikšmingesnis smulkiųjų akcininkų apsaugai, nei minėtas teisės į informaciją pakeitimas.
 
Susijusių asmenų sandorių tvirtinimo reikalavimas į Lietuvos teisę buvo perkeltas iš naujosios 2017 m. priimtos akcininkų teisių direktyvos, kurioje pabrėžiama, kad sandoriai su susijusiomis šalimis gali pakenkti bendrovėms  ir  jų akcininkams, nes  jais susijusiai  šaliai  gali  būti suteikta  galimybė pasisavinti bendrovei priklausančią vertę. Todėl tiek nepriklausomumo valdybose / stebėtojų tarybose reikalavimo įvedimas, tiek susijusių asmenų sandorių tvirtinimas yra didelė vertybė smulkiesiems akcininkams ir naujas instrumentas ginant smulkiųjų teises. O kaip matome iš besitęsiančių smulkiųjų akcininkų ginčų, šie klausimai jau buvo aktualūs ir iki ABĮ pakeitimo, todėl neatmestina, kad tokių ginčų daugės. Neatsižvelgiant į tai, ar minėti pakeitimai paskatins Lietuvoje akcininkų aktyvizmą, jau pats šių pakeitimų priėmimo faktas garantuos didesnę apsaugą smulkiesiems akcininkams. Siekiama, kad pakeitimai prisidėtų ir prie bendrovių korporatyvinės valdysenos gerinimo.