Auga mokesčiai įmonėms, kurios perka ar nuomojasi mažiau ekologiškus automobilius

Tvarumas ir mokesčiai – du žodžiai, kuriuos išgirdus kai kurių įmonių vadovus kaskart išpila šaltas prakaitas. Vis dėlto, norint paskatinti įmones taikyti tvaresnius sprendimus, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Pakeitimai reiškia pelno mokesčio didėjimą iki 16 proc. ir pasikeitusią tvarką, susijusią su lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų priskyrimu leidžiamiems atskaitymams.

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ekspertė Rūta Švedarauskienė ir asocijuotoji teisininkė Laura Navickė sako, kad pakeitimai padidins skirtumus tarp finansinės ir mokestinės apskaitos, kas lems išaugusį darbo krūvį apskaitos specialistams, o taip pat padidins mokesčių naštą toms įmonėms, kurios įsigis ar nuomosis mažiau ekologiškus automobilius.

Įsigyjant automobilį atskaitymai priklausys nuo išmetamo CO2 kiekio

Pagal anksčiau galiojusias nuostatas, visa bendrovių turimų lengvųjų automobilių įsigijimo kaina ir nuomos išlaidų suma galėjo būti atskaitomos iš pajamų.

Tuo tarpu, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigyjant lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik tam tikrą automobilio įsigijimo kainos dalį. Ši dalis priklauso nuo automobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio. Kuo mažesnis automobilio išmetamas CO2 kiekis, tuo didesnė įsigijimo kainos dalis (arba visa įsigijimo kaina, jeigu ji neviršyja nustatytos ribos) gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams:

1. jeigu CO2 kiekis lygus 0 g/km, leidžiamiems atskaitymams priskiriama iki 75 000 eurų,
2. jeigu CO2 kiekis viršija 0 g/km, bet neviršija 130 g/km – iki 50 000 eurų,
3. CO2 kiekiui viršijant 130 g/km, bet neviršijant 200 g/km – iki 25 000 eurų,
4. jeigu CO2 viršija 200 g/km – leidžiamiems atskaitymams galės būti priskiriama tik iki 10 000 eurų.

Be to, VMI aiškina, jog likusi neleidžiama atskaityti automobilio kainos dalis neleidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais turi būti priskiriama ne visa iš karto, o palaipsniui per tą laikotarpį, per kurį automobilis bus nudėvimas.

Pavyzdžiui, 2025 m. sausio mėnesį įsigijus automobilį, kurio CO2 emisija lygi 50 g/km, už 100 000 eurų, leidžiamiems atskaitymams per 6 metus galės būti priskiriama 50 000 eurų, o likę 50 000 eurų bus laikomi neleidžiamais atskaitymais. Ši likusi dalis pelno mokesčio deklaracijoje turės atsidurti proporcingai per 6 metus, prie neleidžiamų atskaitymų priskiriant po 8 333 eurus per metus.

Tvarumas tampa svarbus net įmonei nuomojantis automobilį

Pokyčiai įmonei taikomi ne tik perkant, bet ir nuomojantis lengvąjį automobilį. Bendrovei nuo 2025 m. sausio 1 d. automobilį nuomojantis pagal naują arba pratęstą sutartį, o ne jį įsigyjant, leidžiamiems atskaitymams per mėnesį galės būti priskiriama tik ta nuomos kainos dalis, kuri neviršys aukščiau nurodytos ribos ir bendrovėje nuomininkėje automobiliams taikomo nusidėvėjimo normatyvo santykio, padalyto iš 12.

Pavyzdžiui, sudarius automobilio, kurio CO2 emisija lygi 150 g/km, nuomos sutartį po 2025 m. sausio 1 d. ir bendrovei nuomininkei taikant 6 metų nusidėvėjimo normatyvą lengviesiems automobiliams, leidžiamiems atskaitymams kas mėnesį galės būti priskiriama po 347 eurus (25 000 eurų (maksimalus leidžiamų atskaitymų dydis pagal CO2 emisiją) : 6 metų : 12 mėnesių). Jeigu automobilio mėnesio nuomos kaina būtų didesnė, tai susidaręs skirtumas pelno mokesčio tikslais turės būti priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams.

Atitinkamai, bendrovėms, siekiančioms nedidinti neleidžiamų atskaitymų sumos ir kartu pelno mokesčio, teks atidžiau rinktis automobilius pagal jų ekologinius rodiklius.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad minėti ribojimai nėra taikomi lengviesiems krovininiams automobiliams (priskiriamiems N1 klasei), bei automobiliams, kurie naudojami nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Be to, ribojimai, susiję su nuomos mokesčiu taip pat nebus taikomi ir tais atvejais, kai nuomos laikotarpis neviršys 30 dienų, bei tuomet, kai nuomos sutartis sudaroma naudojantis elektronine sąsaja (pavyzdžiui, „Bolt“ ar „CityBee“ platforma).

PVM skaičiavimo iššūkiai automobilių įsigijimui

Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriama tik ta neatskaitomo PVM dalis, kuri apskaičiuota nuo leidžiamų atskaitymų pelno mokesčio tikslais. Atitinkamai, apribojus leidžiamų atskaitymų dydžius nuo automobilių, gali susidaryti situacijos, jog PVM, apskaičiuotas nuo automobilio kainos, taip pat nebus pilna apimtimi priskiriamas leidžiamiems atskaitymams.

Pavyzdžiui, įsigijus automobilį, kurio CO2 lygus 50 g/km ir kurio kaina 100 000 eurų plius PVM 21 000 eurų, leidžiamiems atskaitymas galėtų būti priskiriama tik nuo 50 000 eurų apskaičiuotas PVM, t. y. 10 500 eurų, o likusi PVM dalis (10 500 eurų) turės būti priskiriama neleidžiamiems atskaitymams pirmaisiais automobilio įsigijimo metais.

Automobilių pardavimas ir pelno mokestis

Pelno mokesčio įstatyme numatyta, kad turto vertės padidėjimo pajamomis laikomas to turto perleidimo kainos ir įsigijimo kainos skirtumas. Jeigu turtui yra skaičiuojamas nusidėvėjimas, tai turto įsigijimo kaina mažinama ta suma, kuri buvo įtraukta į leidžiamus atskaitymus.

Nors atrodytų, kad pardavus automobilį bendrovė turės teisę iš gautų pajamų atimti visą automobilio įsigijimo kainą (sumažintą sukaupto nusidėvėjimo suma), vis tik VMI laikosi pozicijos, kad įsigijimo kaina bus laikoma tik ta kainos dalis, kuri atitiks nustatytą leidžiamų atskaitymų ribą.

Pavyzdžiui, bendrovei įsigijus automobilį, kurio CO2 emisija lygi 50 g/km, už 100 000 eurų ir nusprendus jį kitą mėnesį parduoti už tą pačią 100 000 eurų sumą, bus laikoma, kad automobilio įsigijimo kaina pelno mokesčio tikslais lygi 50 000 eurų, o pelnas iš pardavimo lygus 50 000 eurų.

Verslas džiaugsis ne visada

Pasikeitęs reguliavimas įpareigoja bendroves diferencijuoti nuo 2025 metų įsigytų / išsinuomotų automobilių apskaitą, įtraukiant papildomus skaičiavimus. Atitinkamai, tai didins laiko kaštus, o kartu gali paskatinti likti prie seniau įsigytų automobilių, atsisakant naujesnių ir ekologiškesnių automobilių pirkimo. Pristatant šiuos pelno mokesčio pakeitimus, buvo skelbiama, kad tai į valstybės biudžetą padės surinkti (tik!) po 8 mln. eurų kasmet. Vis tik, atliekant šiuos skaičiavimus nebuvo atsižvelgta į bendrovėms sukuriamą papildomą apskaitinę naštą, o kartu nėra aišku, kiek išties naujasis reguliavimas padės įgyvendinti žaliojo kurso tikslus.