Belaukiant faktinio mokesčio lengvatos opcionams taikymo: ar galėsite ja pasinaudoti?

Darbuotojai nuo kitų metų vasario 2 d. galės gauti įmonės akcijų, nuo kurių nereikės mokėti mokesčių. Neapmokestinimo teisę numato dar 2019 m. liepos mėnesį priimtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatos, susijusios su pasirinkimo sandoriais (opcionais). Tačiau, ar tikrai visi susitarimai, kurie pavadinti opciono sutartimi ar akcijų suteikimo susitarimu, leis pasinaudoti mokestine lengvata?

Laiko tarpas tarp GPMĮ pakeitimo, įtvirtinančio opcionų lengvatą, ir faktinio jos taikymo išties įspūdingas (apie 3,5 metų). Vis tik, iki galo nėra aišku, ar pirmieji pasirinkimo sandorių susitarimai, sudaryti turint intenciją pasinaudoti aptariama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, pilnai atitiks visus lengvatos kriterijus.

Kol kas aiškios praktikos šiuo klausimu nėra, kadangi nėra jokio minėtų susitarimų registro, taip pat nėra nustatyta ir prievolė teikti informaciją apie sudarytą pasirinkimo sandorį Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) (pavyzdžiui, Latvijoje mokesčių administratorius turi būti informuojamas apie sudaromus pasirinkimo sandorius). Vadinasi, VMI pozicija dėl konkretaus pasirinkimo sandorio mokesčių mokėtojus (tiek darbdavius, tiek darbuotojus) geriausiu atveju pasieks tik 2024 m., kai bus deklaruotos pajamos už 2023 m.

Siekdami išvengti netikėtumų, pačios įmonės ir net patys darbuotojai, įsigyjantys akcijų, turėtų savarankiškai įsivertinti, ar sudaryti susitarimai atitinka pagrindinius lengvatos taikymo kriterijus. Pagrindiniai aspektai įtvirtinti GPMĮ 17 str. 1 d. 58 punkte, tačiau VMI yra parengusi detalesnį minėto straipsnio paaiškinimą GPMĮ apibendrintame komentare, kurį publikavo 2021 m. kovo mėnesį (t. y. praėjus daugiau nei metams nuo pirmųjų pasirinkimo sandorių sudarymo). GPM lengvatos taikymo kriterijai, numatyti tiek įstatyme, tiek VMI komentare, pateikiami žemiau.

Be to, reikėtų pažymėti kad nuo 2017 liepos 1 d. galioja ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) lengvata (VSD įstatymo 11 str. 1 d. 25 punktas), kuri numato, kad VSD įmokos neskaičiuojamos nuo pagal pasirinkimo sandorius gaunamų akcijų, jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų. Atitinkamai, nuo tokių akcijų nėra skaičiuojamos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nėra numatyta ribojimo, jog lengvata taikoma tik nuo tam tikro konkretaus laikotarpio sudarytiems pasirinkimo sandoriams. Svarbu, jog 3 metų terminas būtų suėjęs nuo pasirinkimo sandorio sudarymo iki akcijų gavimo. Taip pat SODRA nėra išleidusi jokių papildomų viešai prieinamų paaiškinimų dėl minėtos lengvatos taikymo. Taigi, kol kas nėra aišku, ar dėl GPM lengvatos kiek nors keisis opcionų traktavimas ir VSD tikslais.

GPMĮ įtvirtinti reikalavimai

GPMĮ 17 str. 1 d. 58 punkte nustatyti šie lengvatos taikymo kriterijai:

• akcijas turi įsigyti darbuotojas iš darbdavio ar su juo susijusio asmens,
• akcijos įgyjamos pagal pasirinkimo sandorį,
• akcijos gaunamos neatlygintinai ar už mažesnę nei rinkos kainą (t. y. su nuolaida),
• akcijos įgyjamos praėjus ne mažiau kaip 3 metams nuo pasirinkimo sandorio sudarymo,
• akcijos įgyjamos pagal pasirinkimo sandorius, sudarytus nuo 2020 m. vasario 1 d.

Atitikus aukščiau nurodytas sąlygas, nemokamai gautos akcijos arba suteikta nuolaida jų įsigijimui GPM tikslais bus laikoma neapmokestinamomis pajamomis. Papildomos sąlygos GPM lengvatos taikymui, kaip ir paties pasirinkimo sandorio apibrėžimas, GPMĮ nėra pateikiamas.

VMI paskelbtas apibendrintas komentaras

VMI pateiktame komentare nurodoma, kad pasirinkimo sandoris GPMĮ tikslais yra suprantamas taip, kaip yra apibrėžtas Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 33 dalyje: „Pasirinkimo sandoris – sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą dieną arba iki jos.“

Atitinkamai, VMI nurodo, kad GPM lengvatos tikslais turi būt tenkinamos ir šios sąlygos:

• susitarimo sudarymo metu darbuotojui suteikiama tik teisė ateityje įsigyti iš darbdavio ar su juo susijusio asmens akcijas už sutartą kainą (įskaitant nulinę kainą),
• darbuotojas gali, bet neprivalo pasinaudoti šia teise, t. y. akcijos nėra suteikiamos automatiškai (be teisės pasirinkti, ar jas gauti),
• pasirinkimo sandorio objektas – tik darbdavio ar su juo susijusio asmens akcijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad aiškindama 3 metų skaičiavimo terminą, VMI yra pažymėjusi, kad šis terminas skaičiuojamas nuo pasirinkimo sandorio sudarymo iki pajamų gavimo momento, kuris sutapatinamas su akcijų nuosavybės teisės įgijimu. Svarbu pažymėti, kad opciono lengvata gali būti taikoma ir tuomet, jeigu  3 metų laikotarpiu darbo santykiai nutrūksta su darbdaviu, tačiau opciono sutartis lieka galioti, o akcijų įsigijimo metu (praėjus bent 3 metams nuo pasirinkimo sandorio sudarymo) darbo santykiai vėl yra susiklostę su buvusiu darbdaviu ar su juo susijusiu asmeniu.

Be to, pagal VMI pateiktą išaiškinimą, pasirinkimo sandorio sudarymą patvirtina rašytinis dokumentas, t. y. žodiniai susitarimai negalimi.

Papildomai VMI yra pažymėjusi, kad pasirinkimo sandoris suprantamas kaip darbuotojų motyvavimo priemonė, prisidedanti prie lojalumo skatinimo. Visgi, pati GPMĮ įtvirtinta formuluotė tiesiogiai lengvatos taikymo su darbuotojų motyvavimu ir išlaikymu nesieja.

Kodėl svarbu nepiktnaudžiauti?

Nors viešai prieinamų papildomų VMI išaiškinimų, susijusių su pasirinkimo sandorių lengvata, nėra, tačiau individualiuose atsakymuose, pateiktuose pagal individualius mokesčių mokėtojų paklausimus, VMI dėl lengvatos taikymo yra pasisakiusi šiek tiek plačiau.

Viename iš atsakymų, VMI pritarė mokesčių mokėtojo pozicijai, jog teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas suteikiamų akcijų kiekį pateikti tikslia skaitine išraiška, t. y. suteikiamų akcijų skaičius gali būti apibrėžiamas tiek procentine dalimi, tiek pagal iš anksto sutartą formulę, į kurią įtraukiami ateities finansiniai duomenys. Visgi, VMI pažymėjo, kad susitarime turi būti numatyta, už kokią kainą akcijos ateityje galės būti įgyjamos.

Jeigu pasirinkimo susitarime yra numatyta darbuotojo teisė / pareiga įsigytas akcijas parduoti / perleisti kitu būdu konkrečiam nurodytam asmeniui, reikėtų įsivertinti, ar tokia nuostata nebuvo siekiama kitų pasirinkimo sandoriui prieštaraujančių tikslų ir pats pasirinkimo sandoris sudarytas tik siekiant formaliai atitikti lengvatos sąlygas (pvz., suteikti galimybę darbuotojui gauti išmoką pinigais). Nustačius tokius tikslus, kyla rizika, kad gauta nauda būtų apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.

Be to, VMI savo atsakymuose atkreipė dėmesį, kad 3 metų termino skaičiavimas tam tikrais atvejais gali būti atnaujinamas (pvz., pakeitus pasirinkimo sandorio sąlygas dėl gaunamų akcijų).

Atkreiptinas dėmesys, kad VMI viešai neskelbia mokesčių mokėtojams pateiktų individualių atsakymų, taigi aukščiau aptarti išaiškinimai nėra baigtiniai. Taip pat reikėtų pažymėti, kad pasitaiko atvejų, kai VMI į vėlesnius mokesčių mokėtojų panašius paklausimus atsako skirtingai, taigi nėra garantijų, kad aukščiau pateikti atsakymai besiformuojant praktikai nepakis.

Taigi, jeigu sudarytas opciono susitarimas turi netipinių (GPMĮ nenurodytų ir (ar) apibendrintame komentare neaptartų) sąlygų, bendrovėms, sudariusioms pasirinkimo sandorius (o tam tikrais atvejais ir darbuotojams), būtų verta pasitikslinti, ar netipinės sąlygos neužkirs kelio ateityje pasinaudoti opciono lengvata.

Neatitikus lengvatos sąlygų, darbuotojo gauta nauda – akcijų tikroji rinkos kaina (jeigu gaunama nemokamai)  arba nuolaida (skirtumas tarp akcijų tikrosios rinkos kainos ir darbuotojo sumokėtos kainos) – turės būti apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Be to, netinkamas lengvatos taikymas lems delspinigių skaičiavimą, o tam tikrais atvejais net ir baudas.