Buvęs darbuotojas ir jo naujasis darbdavys įgytos informacijos negali naudoti, siekdami nesąžiningai konkuruoti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sureguliavo iki šiol dažnai pasitaikiusias situacijas, kai konkurentai naudodavosi darbuotojo įgyta komercine informacija, manipuliuodami tuo, kad nebuvo pasirašyta nekonkuravimo sutartis.
Nesvarbu, sudarytas ar nesudarytas nekonkuravimo arba konfidencialumo susitarimas, asmuo jam žinomos ar įgytos informacijos negali naudoti, siekdamas nesąžiningai konkuruoti, nes pagal įstatymą privaloma laikytis konfidencialumo. Vadinasi, ankstesnio darbdavio komercinės paslaptys ir kita informacija negali būti naudojamos ir perduodamos naujajam darbdaviui.
Už komercinės paslapties paviešinimą, įgijimą ir panaudojimą atsako ir darbuotojas, ir naujasis darbdavys. Asmuo, neteisėtai įgijęs komercinę paslaptį ir ja naudojęsis, turi atlyginti nuostolius. Juos sudaro komercinės paslapties savininko patirtos išlaidos kuriant, tobulinant ir naudojant komercinę paslaptį bei negautos pajamosPasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti įgyjama ar naudojama turint tikslą nesąžiningai konkuruoti arba neturint tokio tikslo. Šis tikslas svarbus tuo, kad asmeniui, nesiekusiam nesąžiningai konkuruoti, teisinė atsakomybė kyla tik remiantis Civiliniu kodeksu, o tais atvejais, kai ūkio subjektas, pavyzdžiui, naujasis darbdavys, įgijęs ar naudojęs komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti, be Civilinio kodekso, taikomas ir Konkurencijos įstatymas.
Visais atvejais, kilus ginčui, turi matytis, kad įmonė dėjo pakankamas pastangas komercinės paslapties, konfidencialios informacijos saugojimui. Tai įgyvendinama imantis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui: įmonė savo viduje turi identifikuoti informaciją, kuri atitinka komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos požymius, supažindinti su ja darbuotojus, sisteminti tokią informaciją sąrašuose ar specialiose programose, be to, nustatyti jos saugojimo tvarką.