Europos Dirbtinio intelekto aktas – ar pavyks sukurti saugų DI žaidimo lauką?

By: Ignas Sidaras

Nors dirbtinis intelektas (DI) mūsų įrenginiuose ir programinėje įrangoje patyliukais veikia jau gana seniai, niekad per daug nesusimąstydavome, kas įgalina tokį greitą teksto vertimą į visas pasaulio kalbas, tikslų veidų atpažinimą nuotraukose ar mums individualiai pritaikytas turinio rekomendacijas naršant socialiniuose tinkluose.

Tai buvo patogu ir dažniausiai nemokama, tad įpratome šias technologijas naudoti kasdien. Tačiau DI technologijos iki šiol veikia nereguliuojamoje aplinkoje, t. y. iki šiol valstybės nenustato konkrečių privalomų laikytis saugos reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti DI technologijos.

Spaudžiama didėjančio susirūpinimo dėl nevaržomos DI plėtros keliamų rizikų Europos Sąjunga (ES) tikisi jau netrukus rasti kompromisą. ES institucijos šiuo metu tariasi, ir galutinį DI akto tekstą turėtume pamatyti jau šią savaitę, t. y. gruodžio 6 d., kada numatytas kitas trišalių derybų raundas. Jei nepavyktų susitarti dabar, kyla reali grėsmė, kad vėl prie DI akto teksto derybų pavyks grįžti tik po kitų rinkimų į Europos parlamentą, t. y. 2024 metų viduryje. Iki tol DI technologijos milžinišku tempu toliau tobulės ir bus vis sunkiau laiku paspausti reikalingus stabdžius bei galimai išvengti nepataisomos technologijų žalos esminėms ir fundamentalioms žmogaus teisėms.

Kodėl būtų gerai susitarti kuo skubiau?

Po „ChatGPT“ išleidimo prasidėjo veržli technologijų įmonių kova dėl vietos po saule. „OpenAI“ vadovas Sam Altman interviu metu pabrėžė, kad „ChatGPT“ išleidimas, nepaisant įrankio begalinio populiarumo, galimai buvo didžiausia jo klaida, nes paskatino nekontroliuojamą DI technologijų bumą. Tokioje konkurencinėje aplinkoje DI sistemų gamintojams galimai ne visada pavyks suderinti DI saugumą ir žmogaus fundamentalių teisių apsaugą su noru dominuoti rinkoje ir generuoti kiek įmanoma daugiau pajamų.

Išties, gan aiškiai matome, kad įkvėpti „ChatGPT“ visi technologijų rinkos milžinai (tarp jų „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Tesla“ bei DI besispecializuojančios įmonės „Anthropic“, „Character.AI“, „Midjourney“ ir pan.) padidino DI įrankių išleidimo į rinką spartą.

Tačiau DI technologijoms tobulėjant, į paviršių pradeda kilti DI įrankių saugumo bei teisėtumo klausimai. Kyla problemų dėl DI įrankių apmokymui skirtos medžiagos rinkimo ir saugumo. JAV streikuoja autoriai, kurių kūriniai buvo naudojami apmokyti vaizdą generuojančius DI įrankius. Pats „ChatGPT“ dėl sistemos konfigūracijos klaidos patyrė duomenų nutekėjimą ir jo naudojimas buvo laikinai apribotas kai kuriose Europos šalyse.

Kuriamo DI akto tikslas – nustatyti konkrečias ir griežtas „žaidimo taisykles“, kurių turėtų laikytis visi aukštos rizikos (t. y. turinčių potencialą neigiamai paveikti fundamentalias žmogaus teises) DI sistemų gamintojai. Tokio reguliavimo poreikį išreiškia net ir patys didieji DI rinkos žaidėjai, kurie tikisi, kad JAV ir ES, o gal ir visas pasaulis tarptautiniu mastu nuspręs, kiek laisvės galima palikti vystant revoliucines DI technologijas, o kur visgi privalu sustoti ir kritiškai įvertinti jų galimą žalą žmonijai.

Ar ES taps DI reguliavimo vėliavnešiu?

Panašiai kaip įvyko su BDAR asmens duomenų apsaugos srityje, ES tikėjosi būti DI reguliavimo vėliavnešiu ir nustatyti pirmąjį pasaulyje privalomą DI technologijų saugumo standartą – Dirbtinio intelekto aktą. DI aktas skirstytų sistemas pagal jų sukuriamas rizikas. Tam tikri DI sistemų panaudojimo būdai būtų apskritai draudžiami, pvz. socialinis asmenų vertinimas, kurį naudoja Kinija, ar žmonių pasąmonę veikiančių DI metodų naudojimas. Aukštos rizikos sistemų gamintojams bei naudotojams DI akte būtų nustatomi privalomi griežti saugos ir atitikties reikalavimai, sertifikavimo ir priežiūros mechanizmai. Tuo tarpu žemesnės rizikos sistemoms būtų nustatomi tik mažesni informacijos pateikimo reikalavimai (pvz. ženklas nuotraukose „sukurta dirbtinio intelekto“). Už DI akto pažeidimus būtų nustatytos milijoninės baudos, kurios turėtų atgrasyti technologijų gamintojus bei naudotojus nuo reikalavimų neatitinkančių sistemų paleidimo į ES rinką.

Tačiau DI akto priėmimo procesas iki šiol stringa dėl sudėtingos ir lėtos ES teisės aktų priėmimo procedūros, pavienių ES šalių politinių ir ekonominių interesų, DI technologijų spartaus tobulėjimo bei nenoro riboti ES investicinės rinkos ar atsilikti konkurencinėje kovoje nuo JAV bei Kinijos.

Kol ES institucijos derėjosi dėl DI akto teksto, 2023 m. spalį JAV prezidentas J. Bidenas išleido vykdomąjį įsakymą, kuriuo nustatė saugos gaires DI technologijoms, kurias galėtų įsigyti JAV federalinės institucijos viešųjų pirkimų metu. Nors JAV vykdomasis įsakymas nenustato tokių griežtų reikalavimų, kokie yra numatyti ES DI akto projekte bei jis palies išimtinai tik JAV federaliniuose pirkimuose dalyvaujančias įmones, svarbu suprasti, kad JAV federalinės institucijos yra vienas iš didžiausių JAV rinkos investuotojų, tad tikėtina, jog visi didieji žaidėjai bus priversti į šiuos reikalavimus daugiau ar mažiau atsižvelgti.

Beliko sulaukti trečiadienio ir taps aiškiau – ar dirbtinis intelektas bus pažabotas teise, ar jo plėtra liks nevaldoma ir įstrigs biurokratijos koridoriuose.

 

Ekspertai

Person Item Background
Ignas Sidaras
Ignas Sidaras
Asocijuotasis teisininkas / Lietuva