Ilgai lauktas GTA VI, „Ferrari“ ir „Sprunk“ arba Intelektinės nuosavybės mozaika

Daugiau nei 13 metų laukimo, nesuskaičiuojamos gerbėjų teorijos, du kartus atidėta oficiali išleidimo data ir milijonai nekantraujančiųjų visame pasaulyje. Per šį laikotarpį spėjo užaugti net ir nauja žaidėjų karta, tačiau vienas dalykas liko nepakitęs – nekantrumas sulaukti „Grand Theft Auto VI“ (GTA VI). Ir štai laukimas pagaliau baigėsi.

Šį vidurnaktį (lapkričio 19 d.) net ir seniai naudotos žaidimų konsolės buvo ištrauktos iš lentynų, nuo jų kruopščiai nuvalytos dulkės, o ventiliatoriai nepailstamai ūžė visą naktį. Lucia ir Jasonas pagaliau išriedėjo į taip ilgai lauktas Vice City Leonida gatves.

Tačiau prieš neriant į virtualius nuotykius, siūlome atrasti kitą, ne mažiau intriguojančią GTA VI pusę – pažvelgti į šį žaidimą kaip į kūrinį, kuriame susipina kūryba, technologijos ir intelektinės nuosavybės teisė.

Kas teisiniu požiūriu yra kompiuterinis žaidimas – vien kompiuterių programa ar daugybę skirtingų autorių teisių saugomų kūrinių apimantis objektas? Kaip „Rockstar Games“ siekė apsaugoti, kaip spėjama, ne vieną milijardą JAV dolerių kainavusią investiciją nuo neteisėto kopijavimo dar prieš žaidimo išleidimą? Ir kodėl Vice City Leonida gatvėse galime klausytis garsiausių pasaulio atlikėjų muzikos, tačiau vietoje legendinio „Ferrari Testarossa“ matome tik jį primenantį „Grotti Cheetah ’95“?

Savo žaidimams apsaugoti „Rockstar Games“ ir ją valdanti „Take-Two Interactive“ gali pasitelkti įvairias strategijas. Vienos jų – tradicinės, kaip autorių teisių, prekių ženklų apsauga ar naudojimo licencijos, o kitos – gerokai mažiau įprastos, daugiau susijusios su tuo, kada, kur ir kokia forma žaidimas išleidžiamas ar kas ir kaip kuriama pačiame žaidime.

Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia pažvelkime po GTA VI „variklio dangčiu“ ir išsiaiškinkime, kas teisiniu požiūriu sudaro kompiuterinį žaidimą.

Intelektinės nuosavybės objektų visuma

Kompiuterinis žaidimas yra įvairių intelektinės nuosavybės objektų visuma, o jo pagrindą sudaranti kompiuterių programa yra autorių teisių saugomas kūrinys.

Tradiciškai kompiuterių programų autorių teisių apsauga pirmiausia siejama su jų programiniu kodu, t. y. pirminiu (source code) ir objektiniu (object code) kodais, kurie saugomi pagal lex specialis, t. y. specialiąsias, būtent kompiuterių programų apsaugai skirtas autorių teisės normas, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje pagal Direktyvos 2009/24/EB nuostatas. Tačiau kompiuterinis žaidimas – gerokai daugiau nei milijonai programinio kodo eilučių. Už kiekvienos Vice City Leonida gatvės slypi daugybė kūrybinės išraiškos formų – nuo personažų išvaizdos, pastatų, automobilių bei kitų virtualaus pasaulio objektų modelių ir grafinės naudotojo sąsajos elementų iki žaidimo siužeto, dialogų, muzikos bei kitų garso efektų. Šie elementai per se taip pat gali būti laikomi savarankiškais autorių teisių objektais, tačiau jų apsauga kildinama ne iš kompiuterių programoms taikomo specialiojo teisinio reguliavimo, o iš bendrųjų autorių teisės normų.

Tokia įvairialypė kompiuterinių žaidimų prigimtis neliko nepastebėta ir teismų praktikoje. Dar 2014 m., kai GTA gerbėjai buvo vos spėję susipažinti su GTA V, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje C-355/12 Nintendo pripažino, kad kompiuterinis žaidimas yra kompleksinis kūrinys, kurio teisinė apsauga neapsiriboja vien programiniu kodu. Tiksliau, teismas išaiškino, jog nors grafiniai ir garso elementai yra užkoduoti informatikos kalba, tačiau jie turi savarankišką kūrybinę vertę, kuri išreiškiama ne vien užkodavimu. Todėl šie elementai kartu su visu vaizdo žaidimu gali būti saugomi ir pagal bendrąsias autorių teisės normas (lex generalis), t. y. Direktyvoje 2001/29/EB įtvirtintą autorių teisių apsaugos sistemą, taikomą „tradiciniams“ kūriniams.

Vis dėlto aukščiau pavartota frazė „gali būti laikomi savarankiškais autorių teisių objektais“, bent jau kalbant apie GTA pasaulio objektus, yra sąlyginė. Žaidime matomi automobiliai, drabužių dizainas ar pastatai tik potencialiai galėtų būti pripažinti savarankiškais, originalumo reikalavimą atitinkančiais autoriniais kūriniais, mat neretai juos įkvepia realaus pasaulio objektai, žymimi garsiais prekių ženklais. Tačiau kur baigiasi įkvėpimas ir prasideda kitiems priklausančio turto „skolinimasis“, dar spėsime aptarti.

Taigi, už vieno žaidimo slypi ištisa intelektinės nuosavybės teisių mozaika – daugybė savarankiškų kūrybinių elementų, kurių apsauga neapsiriboja vienu teisiniu režimu.

Jeigu žaidimas yra intelektinės nuosavybės mozaika, kaip ją visą apsaugoti?

Kai į kūrinį investuota tiek, kiek į GTA VI, jo išleidimo būdas tampa ne mažiau svarbia apsaugos priemone nei pati teisė. Todėl natūralu, kad renkamasi tai, kas leidžia uždirbti daugiausia ir prarasti mažiausiai. GTA VI išleidimo strategija tai iliustruoja geriau nei bet kuri žaidimo misija.

Pirmasis sprendimas susijęs su platformomis. Lapkričio 19 d. GTA VI pasirodė tik „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“ konsolėse, o asmeninių kompiuterių (PC) versijos data oficialiai dar nepaskelbta. „Rockstar Games“ taip elgėsi ir anksčiau: GTA IV kompiuterius pasiekė maždaug po 8 mėnesių, „Red Dead Redemption 2“ teko laukti apie metus, GTA V – net pusantrų. Buvęs GTA V animatorius Mike’as Yorkas tai aiškina paprastai, esą pirmenybė teikiama tai platformai, kurioje žaidimas parduodamas geriausiai.

Yra ir kita tokio sprendimo versija, nors pati „Rockstar Games“ jos niekada nėra patvirtinusi. Kitaip nei uždaro tipo konsolės, kompiuteris yra atvira sistema, todėl būtent čia žaidimų apsauga įveikiama greičiausiai, kartais vos per kelias dienas ar net valandas. Tobulėjant dirbtiniam intelektui (DI), paprastėja ir programų atvirkštinė inžinerija (reverse engineering), tad vėlesnė PC versija šią grėsmę bent kiek atitolina ir leidžia ramiai susirinkti pirmųjų savaičių ažiotažo derlių. Kad grėsmė nėra teorinė, šį lapkritį pripažino ir „Take-Two“ vadovas Straussas Zelnickas: bendrovė yra visiškai susitelkusi į techninių apsaugos priemonių ir teisinių veiksmų stiprinimą. Tiesa, buvęs „Rockstar North“ techninis direktorius Obbe Vermeijus iš tos pačios grėsmės daro priešingą išvadą – jo manymu, pasitelkus DI sukurtos neoficialios versijos gali priversti PC versiją išleisti anksčiau.

Antrasis sprendimas, sukėlęs nemažą konsolių fanų sujudimą, – jokio disko! Net fizinėje GTA VI dėžutėje rasime ne diską, o vienkartinį atsisiuntimo kodą. Dėl to Europos Parlamento narys net kreipėsi į Europos Komisiją.

„Rockstar Games“ šio pasirinkimo plačiau nepaaiškino, tačiau apžvalgininkai jame mato norą kontroliuoti, kada ir kaip atskleidžiamas žaidimo turinys. Diskai gaminami ir į parduotuves išsiunčiami gerokai prieš išleidimo datą, o kuo daugiau rankų, tuo didesnė tikimybė, kad žaidimas nutekės anksčiau laiko. Tuo metu iš anksto atsisiųstas žaidimas visiems, esantiems toje pačioje laiko juostoje, „atrakinamas“ tą pačią akimirką, todėl niekas negali jo pereiti ir viso siužeto paviešinti dar iki išleidimo dienos. Dar vienas argumentas už diskų atsisakymą galėtų būti žaidimo versijų kontrolė. Dar iki išleidimo žaidimas spėjo sulaukti dviejų atnaujinimų. Kai nebėra disko, apyvartoje nebelieka ir pirminės, galbūt klaidų turinčios versijos, o kiekvienas žaidėjas gauna tik tą, kurią tuo metu platina leidėjas. Tokio sprendimo šalutinis efektas, dėl kurio labiausiai ir piktinasi konsolių entuziastai, – panaikinta antrinė naudoto GTA VI rinka. Diską galima perparduoti, o panaudoto atsisiuntimo kodo – ne.

Ši GTA VI išleidimo strategija rodo, kad intelektinė nuosavybė saugoma ne vien ieškiniais teismuose. Kartais geriausia apsauga yra gerai apgalvotas sprendimas, kada, kur ir kokia forma kūrinį išleisti.

Tai kas gi rieda Vice City gatvėmis?

Neabejotina, kad žaidimo kūrėjai siekia kuo tikroviškesnio ir patrauklesnio pasaulio, o tam neišvengiamai skolinamasi iš tikrojo, pradedant automobilių siluetais ir drabužiais, baigiant muzika ir miestų panoramomis. Bet kiek visa tai yra originalūs autoriniai kūriniai, taigi ir pačios „Take-Two“ intelektinė nuosavybė, o kiek – tik šiek tiek pakeistas svetimas turtas?

„Take-Two“ pabrėžia, kad GTA pasaulis yra išgalvotas. S. Zelnickas dar gegužę patvirtino, kad GTA VI nebus nei tikrų prekių ženklų, nei tikrų prekių rodymo (product placement), nes GTA pasaulis yra išgalvotas, o išgalvoti jo prekių ženklai yra paties kūrinio dalis. Todėl žaisdami GTA V vietoje „Apple“ naudojome „iFruit“, vietoje „Facebook“ naršėme „Lifeinvader“, vietoje „Ferrari“ vairavome „Grotti“, o troškulį malšinome ne „Sprite“, bet „Sprunk“.

Tačiau tokį pasirinkimą lemia ne vien noras kurti. Tikro prekių ženklo ar trečiojo asmens kūrinio įtraukimas į žaidimą reiškia brangią ir dažniausiai terminuotą licenciją. Geriausiai tai matyti muzikoje: 2018 m., pasibaigus licencijoms, iš GTA IV radijo stočių dingo kelios dešimtys dainų, o šį rugsėjį iš atnaujintos GTA V versijos be oficialaus paaiškinimo pašalinta grupės „Moloko“ daina „The Time Is Now“ – spėjama, dėl tos pačios priežasties. Derybos irgi ne visada sklandžios: grupės „Heaven 17“ narys Martynas Ware’as 2024 m. viešai pasipiktino, kad už dainos „Temptation“ panaudojimą GTA VI kiekvienam jos autoriui pasiūlyta po 7 500 JAV dolerių. Todėl nekeista, kad GTA gersime „Sprunk“ – šiam terminai negalioja, o derybos negresia.

Tačiau ir išgalvoti atitikmenys nėra visiškai saugūs, nes įkvėpimas iš tikrojo pasaulio kelia ginčų riziką. Tuo „Take-Two“ įsitikino, kai „Ferrari“ Prancūzijoje padavė bendrovę į teismą dėl GTA IV automobilio „Grotti Turismo“, esą perėmusio modelių „360 Modena“ ir „F40“ bruožus. „Ferrari“ rėmėsi autorių teisėmis ir registruotu dizainu, taip pat nesąžininga konkurencija bei žala savo įvaizdžiui. 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu Prancūzijos Kasacinis teismas paliko galioti išvadą, kad nei autorių, nei dizaino teisės nebuvo pažeistos: nors „Turismo“ priekis į „360 Modena“ panašus, tačiau šonai ir galas pastebimai skiriasi, todėl automobilis turi savitą išvaizdą ir informuotam vartotojui sudaro kitokį bendrą įspūdį. Kitaip susiklostė ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos: apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs, kad sėdintis žirgas vietoje stojančio piestu, užrašo šriftas, primenantis „Ferrari“, ir itališkai skambantis gamintojo vardas „Grotti“ kiekvienas atskirai painiavos nekelia, o žaidėjas juose įžvelgs tik humorą. Tačiau kasacinės instancijos teismas šią dalį panaikino ir grąžino nagrinėti iš naujo, nes nebuvo įvertinta, ar visi šie elementai, vertinami kartu, neklaidina ir neleidžia pasinaudoti „Ferrari“ žinomumu. Šis pavyzdys iliustruoja, kad kai kurie atitikmenys gali neapsaugoti nuo ginčo, jeigu užuominų į tikrąjį kūrinį tiesiog per daug.

Kopijuoti negalima, o pasišaipyti? GTA serija dėl to pagarsėjusi nuo seno: „Weazel News“ šaiposi iš sensacijų besivaikančios televizijos, „Cluckin’ Bell“ pašiepia greitojo maisto tinklus, o „Bleeter“ primena gerai pažįstamą (nors dabar jau pasikeitusį) socialinį tinklą. Pavadinimai ir logotipai čia sukurti iš naujo, todėl su tikraisiais jų nesupainiosi. Be to, bent jau ES kontekste, ESTT byloje C-298/23 Inter IKEA Systems pripažino, kad saviraiškos laisvė, įskaitant politinę parodiją, gali būti tinkama priežastis naudoti į reputaciją turintį prekių ženklą panašų žymenį, jeigu nustatant teisių pusiausvyrą ji turi pirmumą prieš prekių ženklo savininko išimtinę teisę.

Vis dėlto patikimiausia kurti patiems, o GTA tai daro plačiu mastu. Originalią žaidimo muziką parašė prancūzų duetas „Justice“, garso takelyje skamba 34 dainos, tarp jų ir „Flower in a Hurricane“ su „Tame Impala“, SZA bei „King Gizzard & The Lizard Wizard“. Savo vedėjus turi ir radijo stotys, kaip ir GTA V, kur tarp dainų skambėjo specialiai įrašyti jų pokalbiai ir išgalvotų prekių ženklų reklamos. O juk išgalvotas pasaulis ir pats tampa saugomu turtu. Dabar „Vice City“ ir „Los Santos“ – ne tik miestai žaidimo žemėlapyje, bet ir „Take-Two“ vardu registruoti prekių ženklai. Kol tikri prekių ženklai į Leonidą ir San Andreas neįleidžiami, išgalvotieji sėkmingai keliauja į tikrąjį pasaulį.

Taigi, užuot rizikavę pažeisti trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teises naudodami tikrus prekių ženklus ar kitus saugomus kūrinius be teisių turėtojų leidimo, GTA kūrėjai renkasi išgalvotas jų alternatyvas, kurios perteikia panašią estetiką ir atmosferą, tačiau kartu leidžia sumažinti galimų teisinių ginčų riziką.

Na, o dabar jau galutinai galime atsisveikinti su Michaelu, Franklinu, Trevoru bei ne kartą į pagalbą skubėjusiu Lesteriu ir šiltai sutikti Lucią bei Jasoną ir, žinoma, pasinerti į Vice City Leonida peizažus.

Straipsnio autoriai: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkas Martynas Šeškus ir jaunesnysis teisininkas Julius Žukauskas

Ekspertai

Person Item Background
Martynas Šeškus
Martynas Šeškus
Teisininkas / Lietuva
Person Item Background
Julius Žukauskas
Jaunesnysis teisininkas / Lietuva