Independence of mind: kiek iš tiesų nepriklausomo mąstymo yra valdybose?

Esame pratę girdėti, kad valdybose (ir stebėtojų tarybose) turėti nepriklausomus narius yra siektina geroji praktika. Ir iš tiesų, nemaža dalis įmonių tokius nepriklausomus narius turi. Visgi, geroji praktika tuo nesibaigia. Kad ir koks svarbus yra nepriklausomas narys, svarbiau yra tai, ar jis turi „nepriklausomą mąstymą“ (independence of mind).

Priežiūros institucijos skaito protokolus

Terminas nėra naujas, tačiau dažnai pamirštamas arba sumaišomas su tiesiog buvimu nepriklausomu. Nepriklausomi nariai (tiek valdybose, tiek stebėtojų tarybose) yra tie, kurie praeityje ir dabartyje neturi ryšių su įmone. Pavyzdžiui, nėra jos darbuotojai, konsultantai ar akcininkai. Nepriklausomas mąstymas yra tiek priklausomų, tiek nepriklausomų narių elgesio standartas. Šis standartas nurodo, jog bet kuris narys turi savo sprendimus priimti tik tinkamai įvertinęs jam pateiktą informaciją ir nepriklausomai nuo vidinių ar išorinių įtakų. Taigi, nepriklausomo mąstymo svarbiausia savybė yra gebėjimas analizuoti bei skeptiškai vertinti pateiktą informaciją, demonstruoti tvirtumą, leidžiantį kvestionuoti kitų nuomonę, veikti sąžiningai ir objektyviai, tinkamai įvertinus galimas sprendimų pasekmes.

Finansų įstaigų sektoriuje(ypač bankų) priežiūros institucijos griežtai reikalauja, kad visi valdybų ir stebėtojų tarybų nariai pasižymėtų nepriklausomu mąstymu. Kuo toliau, tuo labiau patikrinimų metu priežiūros atstovai teikia pastabas dėl nepakankamo nepriklausomo mąstymo kolegialiuose organuose. Kaip tai pasireiškia? Dažniausiai yra peržiūrimi susirinkimų protokolai. Jei juose nėra užfiksuotų diskusijų, dalyvių kvestionavimo, atskirųjų nuomonių ir pan., bus traktuojama, kad šie nariai nepriklausomo mąstymo neturi.

Kodėl tai yra svarbu? Priežiūros institucijos norėtų, kad finansų įstaigose vidaus kontrolė veiktų taip gerai, kad jos atėjusios neturėtų kur pirštu rodyti. Vidaus kontrolės reikšminga dalis (o gal net ir svarbiausia) yra sprendimus priimantys organai, pas kuriuos ateina visa esminė informacija. Būtent jie – valdybų ir stebėtojų tarybų nariai – turi turėti drąsos ir stiprybės efektyviai bei tinkamai įvertinti jiems teikiamą informaciją, uždavinėti klausimus, ginčyti kitų valdymo organo narių siūlomus sprendimus ir atsispirti grupiniam mąstymui. Tik tada įstaiga galės laiku identifikuoti trūkumus ir juos ištaisyti.

Turi turėti specifinių įžvalgų

Be to, ne mažiau svarbu, ar šie žmonės turi pakankamai žinių ir patirties įvertinti informaciją, jos svarbumą ir poveikį. Juk neduosite teisininkui spręsti marketingo užduoties ir atvirkščiai. Lygiai taip pat ir bendrovės organų nariai itin detaliai turėtų vertinti jų sričiai priskiriamą informaciją. Todėl į valdybas ar stebėtojų tarybas turėtų būti skiriami asmenys, kurie turi sektoriui, rinkai ir pan. aktualios patirties. Taip pat, galima formuoti komitetus, pavyzdžiui finansų, kuriuose paskiriami žmonės, turintys atitinkamos patirties. Tada pirmiausia vertinimą atlieka tokie komitetai. Tik tai nereiškia, kad kiti nariai, neturi taikyti nepriklausomo mąstymo. Greičiau likusiems nariams toks vertinimas duoda saugumo jausmą ir specifines įžvalgas.

Taigi, jei nepriklausomo mąstymo kriterijus labai svarbus priežiūros institucijoms, dėl tų pačių priežasčių tai turėtų būti svarbu ir kitoms suinteresuotoms šalims. Pirmiausia – akcininkams, nesvarbu kokioje srityje/sektoriuje veikia jų įmonės. Būtent akcininkai yra tie asmenys, kurie patiki profesionalams prižiūrėti ir puoselėti jų svajonių, investicijų ir saugios ateities įgyvendinimą. Atitinkamai, akcininkai valdybose turėtų norėti matyti asmenis, kurie pasižymi nepriklausomu mąstymu. Ir lygiai taip pat, kaip tai pagrindžiančių įrodymų prašo priežiūros institucijos, akcininkai taip pat turėtų prašyti susipažinti su protokolais ir pan.

Jei prasidėtų atsakingų paieškos

Patys organų nariai taip pat neturėtų aklai vaikytis pozicijos. Juk bet kokia pozicija, o ypač organo narių, turi ir atsakomybės naštą. Norit bendrovės organų nariams pritaikyti atsakomybę už jų priimtus sprendimus gali būti taikoma verslo sprendimo taisyklė (business judgment rule). Kitaip tariant, atsakomybė gali būti netaikoma ar sušvelninta, jei priimat sprendimus asmuo veikė laikydamasis fiduciarinių pareigų (iš esmės, siekiant geriausio bendrovės intereso). Mąstymo nepriklausomumas yra viena iš šios pareigos dedamųjų. Taigi, nesėkmės atveju, atsidūrus karštojoje kėdėje, nepriklausomas mąstymas tampa ne tik gerąją praktiką, bet ir gynybos mechanizmu.

Papildomai, kolegialūs organai, kurių nariai vadovaujasi nepriklausomo mąstymo kriterijumi, gali veikti ir kaip vadovų atskaitingumo bei efektyvumo skatinimo priemonė. Nereikia pamiršti, jog patys valdybų ar stebėtojų tarybų nariai informacijos apie bendrovę nerenka, ji jiems pateikiama bendrovės vadovų. Mąstydami nepriklausomai nariai pateiktą informaciją turėtų išvarstyti iki siūlelių. Tada kartu su vadovų komanda kruopščiai išnagrinėti likusius klausimus, kvestionuoti pateiktus pasiūlymus. Tokiu būdu vadovai kiekvieną kartą yra priversti pasitemti teikiant informaciją, o ne tik aklai pateikti duomenis.

Verslas nemėgsta biurokratijos. Verslas nori šuoliuoti į priekį, būti „LEAN“ ir tikrai negaišti laiko popierizmui. Tokio mąstymo padarinys labai dažnai yra situacijos, kai kažkas susėdo, nusprendė, o popieriuje yra užfiksuota tik tiek, kiek formaliai reikalaujama. Jeigu visgi šuoliuoti į priekį nepavyksta, akcininkų pinigai baigiasi, o papildomai duoti nesinori, prasideda paieškos atsakymų (ir atsakingų), kur buvo suklysta. Tokius atsakymus rasti gali būti sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, jei įmonėse nėra protokoluojamos ir fiksuojamos diskusijos ir priežastys, kodėl vieni ar kiti sprendimai buvo priimti bei kokios galėjo būti jų alternatyvos. Tai gali būti svarbu ieškant kaltų ir tikintis teisminiu keliu gauti žalos atlyginimą. Tai gali būti daug svarbiau siekiant nekartoti praeities klaidų.