Ką turite žinoti apie juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę Lietuvoje?

13. kovas, 2017

Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė egzistuoja ne visose valstybėse. Lietuvos Respublikoje šis institutas taip pat yra gana naujas. „Ellex Valiunas“ ekspertai atsako į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie juridinių asmenų atsakomybę Lietuvoje.

Ar Lietuvoje galima juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė?

Taip. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė Lietuvos baudžiamojoje teisėje atsirado įsigaliojus 2003 m. gegužės 1 d. naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (BK). Šis aspektas yra vienas ryškiausių ir pagrindinių Lietuvos teisinės sistemos reformų, atspindinčių modernių teisinių idėjų įgyvendinimą siekiant reformuoti Lietuvos baudžiamąją teisę.

Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinių asmenų (dažniausiai to juridinio asmens darbuotojų) atsakomybės.

Už kokius darbuotojų veiksmus (neveikimą) kyla juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė?

Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė už fizinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas kyla tik tuo atveju, kai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, padarė nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais ir turėjo teisę:

atstovauti juridiniam asmeniui; arba
priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba
kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Jeigu dėl juridinį asmenį kontroliuojančio asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens darbuotojas ir jeigu veika buvo padaryta juridinio asmens naudai, baudžiamoji atsakomybė taip pat kyla juridiniam asmeniui.

Pažymėtina, kad pagal naujausius BK pakeitimus juridinis asmuo gali atsakyti ir už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmojo juridinio asmens naudai jo nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros.

Pabrėžtina, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.

Už kokius nusikaltimus verslo sektoriuje juridiniams asmenims kyla baudžiamoji atsakomybė?

Lietuvos Respublikos BK yra apibrėžiamos net 262 nusikalstamos veikos, iš jų 127 užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Pagrindinės ir dažniausiai pasitaikančios tokio pobūdžio nusikalstamos veikos yra:

nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas, pinigų ar vertybinių popierių klastojimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija, mokesčių nesumokėjimas);
nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (sukčiavimas, turto iššvaistymas, neteisėtas praturtėjimas);
korupciniai nusikaltimai (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas);
nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims ar informacinei sistemai, neteisėtas disponavimas elektroniniais duomenimis ir įrenginiais);
nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (kontrabanda, muitinės apgaulė);
neatsargūs nusikaltimai (sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas, kilę dėl veikos, pažeidusios teisės aktų nustatytus saugumo reikalavimus).

Atkreiptinas dėmesys, kad privatus juridinis asmuo gali būti teisiamas už kyšio reikalavimą ir (arba) priėmimą, kaip jis apibrėžiamas BK 225 str., tik tuo atveju, jei jo vadovas ar atsakingas darbuotojas bus prilyginamas valstybės tarnautojui pagal BK 230 str. Dabar galiojanti šio straipsnio abstrakčioji formuluotė ir teismų praktika, ją taikant, nepaisant analogijos negalimumo baudžiamojoje teisėje, prilygina asmenį, dirbantį privačiajame juridiniame asmenyje arba turintį teisę veikti juridinio asmens vardu, valstybės tarnautojui. Tai labai kritikuoja teisės mokslininkai ir praktikai. Bet, kita vertus, tai ypač pabrėžia griežtas Lietuvos valstybės priemones kovai su korupciniais nusikaltimais, nes tokia praktika leidžia iš esmės bet kurį asmenį teisti už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Į kokias aplinkybes atsižvelgiama skiriant kriminalines bausmes?

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją. Taip pat aktualūs ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, t. y. aiškinamasi kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės iškėlimo atveju aktuali ir jo turtinė padėtis, kitos charakteristikos, neatsiejamos nuo juridinio asmens, pavyzdžiui, reputacija.

Jeigu veika padaroma bendrininkaujant dviem ar daugiau asmenų, taip pat nustatoma ir asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis.

Be abejo, vienas svarbiausių aspektų, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmes, yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas. BK atskiruose straipsniuose reglamentuojamos abiejų minėtų formų aplinkybės.

Svarbiausios atsakomybę lengvinančios aplinkybės:

prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, pagalba aiškinant veiką ar joje dalyvavusius asmenis;
kaltininko pagalba nukentėjusiajam arba aktyvios pastangos išvengti sunkesnių padarinių;
ypač prasta turtinė padėtis;
veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos.

Pagrindinės sunkinančios aplinkybės:

bendrininkavimas;
chuliganiškos ar savanaudiškos paskatos;
veika padaryta pasinaudojant kito asmens silpnumu (mažametis asmuo, neįgalus ar senas žmogus, bejėgiška psichologinė būklė);
atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė asmens gyvybei.

Kokios bausmės gresia?

BK reglamentuotos ir juridiniams asmenims už padarytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės:

bauda (ji gali siekti iki 1 900 000 Eur);
juridinio asmens veiklos apribojimas (nuo vienų iki penkerių metų uždraudžiama juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla arba įpareigojama uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį);
juridinio asmens likvidavimas (juridinis asmuo įpareigojamas per teismo nustatytą terminą nutraukti visą savo veiklą).

Ar gali būti skiriama papildomų poveikio priemonių nusikaltusioms įmonėms?

Taip. Viena iš papildomų poveikio priemonių, skiriamų nusikaltusiems juridiniams asmenims, numatoma BK, yra turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamai veikai panaudoti įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatas. Tokio tipo turtas, priklausantis kaltininkui, visais atvejais turi būti konfiskuojamas.

Taip pat juridiniams asmenims gali būti taikoma ir viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekse, – nuosavybės teisės apribojimas.

Kada juridinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės?

Vienas iš pagrindų, kuriam esant juridinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra susitaikymas su nukentėjusiuoju. Tačiau kaltininko susitaikymas su nukentėjusiuoju nėra besąlyginis pagrindas atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Bet kokiu atveju svarstyti juridinio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu galima tik tada, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus, arba apysunkis tyčinis nusikaltimas. Taip pat atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės būtina nustatyti šias papildomas sąlygas:

prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką;
žalos atlyginimas arba pašalinimas, arba tokio tipo susitarimas;
susitaikymas su nukentėjusiuoju;
pagrindas teismui manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taip pat juridinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus atvejus, kai padarytas sunkus arba labai sunkus tyčinis nusikaltimas. Kitos būtinosios sąlygos taikant laidavimą yra šios:

veika padaryta pirmą kartą;
prisipažinimas ir gailėjimasis;
žalos atlyginimas arba pašalinimas, arba įsipareigojimas atlikti tokius veiksmus;
egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltininkas atlygins arba pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kokie yra svarbiausi teisės aktai kovojant su korupcija verslo sektoriuje?

Vieni svarbiausių nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių kovą su korupcija, be BK, yra:

Korupcijos prevencijos įstatymas;
Viešųjų pirkimų įstatymas;
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas;
Labdaros ir paramos įstatymas;
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas.

Lietuva ratifikavo daug svarbiausių tarptautinių sutarčių, skirtų kovai su korupciniais nusikaltimais:

2003 m. JT Konvencija prieš korupciją (ratifikuota 2006 m.);
Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos (ratifikuota 2002 m.);
Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos (ratifikuota 2002 m.).

Ar juridiniams asmenims kyla baudžiamoji atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, įvykdytus užsienyje?

Taip. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus. Kadangi tarp pastarųjų yra numatyti ir korupciniai nusikaltimai, už tokio pobūdžio veikas asmenys atsako, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, netgi neatsižvelgiant į nusikaltimo padarymo vietą ir į tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus. Taigi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims baudžiamoji atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus kyla net ir tuo atveju, jeigu jie įvykdyti užsienio valstybėse.

Kokių prevencinių priemonių turėtų imtis privatūs juridiniai asmenys, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės?

Be abejo, efektyviausiai juridiniams asmenims imtis tokių veiksmų, kurie viešintų kovą su korupcija, atkreiptų darbuotojų dėmesį į įvairias tokio tipo programas, jų stebėseną ir įgyvendinimą. Taip pat juridiniai asmenys turėtų rengti kruopštesnes darbuotojų, agentų, atstovų ir partnerių atrankas, siekdami sumažinti korupcinių nusikaltimų riziką. Be kita ko, pravartu skatinti darbuotojus viešinti rizikas arba žinomus abejotinus atvejus, susijusius su korupcija. Pagaliau viena iš efektyviausių prevencinių priemonių yra konsultacijų su specialistais (teisininkais, auditoriais, lobistais, verslo etikos žinovais ir kt.) ir reguliarus mokymų organizavimas.

Reikia eksperto patarimo?

Jums patars partneris Raimundas Lideika

+37052681861