Kita bankroto pusė: vertingos pamokos ir verslui, ir valstybei

2018-02-05
 
Pusė Lietuvoje įsteigtų įmonių bankrutuoja per pirmuosius penkerius metus, rodo statistika. Nors vadovėliuose pažymima, kad bankrotas yra natūrali verslo ciklo dalis, tačiau Lietuvoje bankrotas turi stiprų neigiamą atspalvį. O tai verslui trukdo mokytis iš savo ar svetimų nesėkmių.
 
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos direktorės doc. dr. Astos Klimavičienės teigimu, neigiamą bankroto įvaizdį Lietuvoje lemia viešumoje dažnai pasirodanti informacija – skirtingos klestinčių verslininkų, startuolių sėkmės istorijos. O apie nesėkmes retas linkęs atvirauti ir dalytis patirtimi. Todėl bankrotas yra suvokiamas gana paviršutiniškai ir vienpusiškai.
 
Gėdos jausmas kliudo mokytis
 
Pasak universiteto docentės, Lietuvoje vyraujantis požiūris į bankrotus lemia, kad „nesėkmės istorijos“ dažnai lieka paraštėse ir netampa istorijomis, iš kurių būtų galima pasimokyti. „Kai vyrauja neigiamas požiūris į bankrotus, dalis gyventojų apskritai nedrįsta imtis savo verslo, nors galvoje turi puikių idėjų. Juos atgraso vien mintis, kad, nesėkmės atveju, sulauks aplinkinių žmonių pasmerkimo“, – samprotauja dr. Klimavičienė.
 
„Jei bankrotas laikomas asmenine tragedija ir gėda, tokia patirtimi verslininkai nenorės dalytis su kitais. Apmaudu, kadangi pradedančiajam verslininkui būtų labai naudinga išgirsti, ką bankrutavusios įmonės savininkas išmoko iš šios patirties, ką laiko pagrindinėmis savo klaidomis, kurių nebekartotų kitą kartą“, – sako dr. Klimavičienė.
 
Pasak ISM lektorės, apie bankroto administratorius dauguma visuomenės narių išgirsta dviem atvejais. Pirmasis – kai tai paliečia juos asmeniškai, pavyzdžiui, bankrutavo įmonė, kurioje dirbo žmogus ar jo artimieji. Antrasis – stambios įmonės bankrotas, apie kurį išsamiai informuoja žiniasklaida: „Tokiais atvejais labiausiai įsimena ne tiek proceso eiga, kiek sensacingai skambančios detalės. Pavyzdžiui, nemaža dalis visuomenės iš banko „Snoro“ bankroto įsidėmėjo ne bankroto administratoriaus veiklą, o  pirmajam administratoriui ir jo komandai mokėto atlyginimo dydį.“
 
Bankrotas subręsta ne per dieną
 
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos (AVNT) direktorius Audrius Linartas teigia, kad bankrotą dažniausiai lemia kompleksinė sprendimų ir aplinkybių seka, tad bankrotas yra ne įvykis, o pakankamai ilgai trunkantis procesas.
 
AVNT duomenimis, per 2017 m. bankroto procesai buvo pradėti 2951 įmonei. Tai 219 įmonėmis arba 8 proc. daugiau nei 2016 m. Didžioji pastaraisiais metais bankrutavusių įmonių dalis veikė prekybos, statybos, apdirbamosios gamybos sektoriuose.
 
„Šiuo metu daugiau bankroto procesų inicijuoja Sodra ir VMI su tikslu per bankroto procesą išnaudoti paskutinę galimybę valstybei kaip kreditoriui atgauti bent nedidelę gautinų sumų dalį. Šiais atvejais paprastai tai būna nedidelės ir jau ilgą laiką veiklos nevykdančios įmonės, taigi veiksniai, nulėmę bankrotą, atsirado ne šiuo laikotarpiu, o kur kas anksčiau“, – pabrėžia ponas Linartas.
 
Tikslas – efektyvumas ir skaidrumas
 
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris Povilas Žukauskas pastebi, kad bankroto administravimas per 25 metus Lietuvoje tapo labiau civilizuotas: „Atsirado daugiau profesionalų administratorių, kurie siekia tinkamai atlikti savo pareigas, formuojasi tinkamesnė teisinė bazė, reglamentuojanti bankroto procesus, teismai puikiai atlieka savo darbą aiškindami teisės normas, bankrutuojančių įmonių kreditoriai tapo aktyvesni bei griežčiau prižiūri administratorių darbą“.
 
Teisininkas pažymi, kad efektyviam ir skaidriam bankroto procesui užtikrinti yra svarbu, kad buvusi įmonės vadovybė bendradarbiautų su bankroto administratoriumi. Tiek buvusios vadovybės, tiek bankroto administratoriaus tikslas turėtų būti vienas – efektyvus ir skaidrus bankroto proceso organizavimas, bankrutuojančios įmonės tinkamas atstovavimas bei maksimali grąža kreditoriams.
 
Ponas Žukauskas pastebi, kad vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai buvusi vadovybė visiškai nebendradarbiauja su bankroto administratoriais, neperduoda įmonės turto ir/ar dokumentų ir panašiai. „Galbūt verslininkai nevisiškai suvokia, kad tokiu būdu tik menkina savo reputaciją? Juk pasitikėjimas tokiais verslininkais tampa daug mažesnis, o potencialūs naujo verslo partneriai daug atsargiau vertina galimą bendradarbiavimą. Nereikėtų pamiršti, kad įmonės bankrotas yra tam tikras įmonės egzistavimo etapas (kad ir paskutinis). Tad buvusios tokios įmonės vadovai neturėtų pamiršti, kad ir šiame įmonės egzistavimo etape jų vaidmuo yra svarbus“, – dėsto „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris.
 
Anot p. Žukausko, visoje Europos Sąjungoje aktyviai skatinamas požiūris, kad bankrotas nebūtų suprantamas kaip verslo žlugimas, bet kaip galimybė pradėti naują verslą.
 
„Tai atsispindi ir Lietuvos teisiniame reglamentavime, kuriame inicijuota bankroto byla gali būti užbaigiama, jei skolininkas atsiskaito su kreditoriumi; susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, galima kreiptis dėl įmonės restruktūrizavimo (jeigu įmonė nėra nemoki); leidžiama vykdyti ūkinę-komercinę veiklą bankroto proceso metu, jei jos vykdymas mažina nuostolius; bankroto proceso metu tinkamai realizavus turtą bei perplanavus verslą gali paaiškėti, kad įmonė geba atsiskaityti su kreditoriais ir gali toliau vykdyti verslą; tinkamai likvidavus įmonę, galima steigti naują ir plėtoti verslo idėją“, – vardija teisininkas. 
 
Lyderiais tapo išmokę atsitiesti
 
Profesionaliai atliktos bankroto administravimo procedūros didina pasitikėjimą sistema, taip pat padeda keisti visuomenės požiūrį į bankrotą. Savo ruožtu doc. dr Klimavičienė siūlo prisiminti legendinių JAV asmenybių Walto Disney ir Henry Fordo patirtis, kurios yra įkvėpusios milijonus amerikiečių.
 
„Pirmoji garsaus animacijos kūrėjo įmonė bankrutavo 1923 metais, tačiau W. Disney nenuleido rankų. Dar tais pačiais metais, pasiskolinęs pinigų iš savo artimųjų, jis įkūrė naują įmonę, kuri vėliau į pasaulį paleido Peliuką Mikį, Ančiuką Donaldą ir kitus garsius Disney personažus. Įmonė išaugo į mums puikiai žinomą tarptautinę žiniasklaidos ir pramogų verslo milžinę „The Walt Disney Company“. Kitas pavyzdys – Henry Fordas. Net ne viena, o dvi jo automobilių įmonės bankrutavo. Tik trečiuoju bandymu verslininkui pavyko – 1903 m. įkurta „The Ford Motor Company“ buvo sėkminga ir išaugo į vieną didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų“, – sako ISM lektorė. Ji atkreipia dėmesį, kad bankrotas nebūtinai reiškia įmonės likvidavimą. „Pavyzdžiui, JAV įmonių bankroto procedūra pagal 11–ąjį JAV Bankroto kodekso skyrių dažnai vadinama „bankroto apsauga“ ir suteikia galimybę įmonei reorganizuotis. Dvi didžiausios avialinijų bendrovės „American Airlines Group“ ir „Delta Air Lines“ prieš kelerius metus buvo paskelbusios bankrotą pagal šį skyrių. Tačiau abi įmonės per dvejus metus sėkmingai buvo reorganizuotos ir „pakilo“ iš bankroto, vėl dirbo pelningai“, – teigia doc. dr. Klimavičienė. Pasak Finansų programos direktorės, ne veltui amerikiečių verslininkai lyg mantrą mėgsta kartoti žodžius, kad stiprus ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla.