Nuo š. m. liepos ES suvienodintos elektroninio parašo, elektroninių spaudų ir elektroninių laiko žymų sampratos bei reguliavimas. Tai reiškia, kad lietuviškas e. parašas turėtų galioti visoje ES, o mūsų įstaigos ir įmonės turėtų priimti kitų Bendrijos šalių e. parašus.
Elektroniniu būdu sudaryti ir elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai populiarėja. Valstybinės institucijos komunikaciją dėl daugelio viešųjų paslaugų yra perkėlusios į elektroninę erdvę, fiziniai ir juridiniai asmenys sudaro sandorius elektroniniu būdu. Su Lietuvoje išduotu el. parašu jau kuris laikas galima pasirašyti dokumentus pateikiamus ne tik Lietuvos, bet ir, pavyzdžiui, Estijos juridinių asmenų registrui. Tačiau tokių pavyzdžių nedaug. Iki šiol ES valstybės nebuvo įpareigotos pripažinti kitoje ES valstybėje išduoto el. parašo, todėl tokie parašai daugiausia naudojami tik nacionaliniu mastu. Tai nulėmė skirtingas, taip vadinamos e-Parašo direktyvos įgyvendinimas ir teisinio reguliavimo specialiose sferose stoka.
Tačiau spartinant ES valstybių integraciją skaitmeninėje rinkoje, visuotinai ir tiesiogiai taikomu tampa dar prieš 2 metus priimtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (e-IDAS Reglamentas). Juo įtvirtinama elektroninių parašų, elektroninių spaudų, elektroninių laiko žymų teisinė sistema, sureguliuojamas elektroninio registruoto pristatymo paslaugų ir interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikavimas. Didelis dėmesys teikiamas komunikacijos ir asmens duomenų saugumui.
Elektroninis spaudas – patikimas būdas identifikuoti juridinį asmenį ir greitai patvirtinti dokumentus
Reglamentas įtvirtina elektroninio spaudo išdavimo ir naudojimosi tvarką, juo patvirtinant dokumento kilmę ir vientisumą. Elektroninio spaudo paslauga Lietuvoje dar neteikiama. Kaip numato reglamentas, elektroninis spaudas nėra būtinybė – tuomet, kai operacijai atlikti reikalingas juridinio asmens kvalifikuotas elektroninis spaudas, lygiai taip pat turėtų būti priimamas to juridinio asmens įgaliotojo atstovo kvalifikuotas el. parašas.
Elektronine laiko žyma užfiksuojamas sandorio sudarymo ar dokumento pasirašymo laikas
Lietuvoje laiko žymos jau nėra naujiena – ją valstybinės institucijos ir kai kurios įmonės naudoja nuo 2000 metų. Laiko žymų naudojimas nėra privalomas, tačiau itin praktiškas, kuomet būtinas elektroniniu būdu sudaryto sandorio ar kito dokumento patikimas datos patvirtinimas. Kvalifikuoto el. parašo laiko žyma taip pat yra įrodymas, kad kvalifikuotas el. parašas buvo sukurtas iki žymoje nurodyto laiko.
Iki e-IDAS reglamento įsigaliojimo skirtingose ES šalyse laiko žymų reguliavimas buvo skirtingas.
Kvalifikuotai elektroninei laiko žymai bus taikoma prezumpcija dėl datos ir laiko, kurie joje nurodomi, tikslumo ir duomenų, su kuriais susieta data ir laikas, vientisumo. Taigi laiko žymų naudotojai skatinami rinkti kvalifikuotas ir patikimas laiko žymas, išduodamas patikimų paslaugų teikėjų. Tačiau bet kuriuo atveju, bus draudžiama nepripažinti elektroninių žymų ir jų, kaip teisminio įrodymo tinkamumo, vien todėl, kad žyma neatitinka kvalifikuotoms elektroninėms laiko žymoms keliamų reikalavimų.
Taigi praktikoje tiek kvalifikuota, tiek nekvalifikuota laiko žyma turės teisinę galią. Tačiau kilus ginčui dėl dokumento turinio ir žymos datos vientisumo (t. y. kad būtent ta laiko žyma patvirtina būtent tą dokumentą) arba laiko patikimumo (t. y. dėl to pagal kokį laiką sureguliuota laiko žyma), skirtųsi įrodinėjimo našta. Kvalifikuota laiko žyma savo dokumentus patvirtinęs fizinis ar juridinis asmuo būtų ramesnis, nes būtent oponentui tektų sunkai įveikiama pareiga paneigti kvalifikuota laiko žyma patvirtintą dokumento pasirašymo laiką.
Elektroninis parašas be sienų
El. parašo reglamentavimas taip pat numato naujovių. Svarbiausia jų – galimybė Lietuvoje išduotu parašu pasirašyti dokumentus, teikiamus kitų šalių viešosioms įstaigoms ar asmenims. Reglamente skiriamas įprastas, pažangusis ir kvalifikuotas el. parašas, kurie skiriasi savo patikimumo laipsniu.
Tiesiog el. parašas yra elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas. Bendriausia prasme, tai gali būti e-dokumente užrašytas žmogaus vardas ir pavardė. Tokio parašo patikimumas nėra didelis.
Pažangusis el. parašas atitinka nacionaliniam reguliavimui jau žinomą saugaus el. parašo apibrėžimą. Pažangus el. parašas turi būti vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu, pagal jį galima nustatyti pasirašančio asmens tapatybę; sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti ir susietas su juo pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas.
Kvalifikuotas elektroninis parašas – pažangusis el. parašas, sukurtas naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą ir patvirtintas kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu.
El. parašo sertifikatas yra tarsi parašo „pasas“, t.y. patvirtinimas, kuris susieja parašo duomenis su pasirašančiu asmeniu ir leidžia nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Jame nurodomas, pavyzdžiui, asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, lytis, pilietybė. Kvalifikuotiems elektroninių parašų sertifikatams Reglamentas numato privalomus reikalavimus, tačiau valstybėms narėms nedraudžia sertifikatuose numatyti neprivalomų papildomų specifinių požymių – pavyzdžiui, papildomos informacijos apie asmenį.
El. parašo sertifikatas yra tarsi parašo „pasas“, t.y. patvirtinimas, kuris susieja parašo duomenis su pasirašančiu asmeniu ir leidžia nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Jame nurodomas, pavyzdžiui, asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, lytis, pilietybė. Kvalifikuotiems elektroninių parašų sertifikatams Reglamentas numato privalomus reikalavimus, tačiau valstybėms narėms nedraudžia sertifikatuose numatyti neprivalomų papildomų specifinių požymių – pavyzdžiui, papildomos informacijos apie asmenį.
Elektroniniai dokumentai – tai ne tik tekstas, bet ir garsas ar vaizdas
Reglamentas primena, kad dokumentais pripažįstamas ne tik užfiksuotas tekstas, bet ir garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašas. Arba tiksliau – bet koks turinys, saugomas elektronine forma.
Reglamente nustatomas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio dokumento teisinės galios tik dėl to, kad dokumentas yra elektroninis. Praktikoje tai reiškia, kad esant originaliai pasirašytam elektroniniam dokumentui, valstybinės institucijos neturėtų reikalauti popierinės jo kopijos.
Elektroninio registruoto pristatymo paslauga
Reglamente numatyta ir Elektroninio registruoto pristatymo paslauga. Jos pagalba numatyta galimybė perduoti teisminius ir neteisminius dokumentus elektroninėmis priemonėmis. Privalumas – suteikiami patikimi duomenų išsiuntimo ir gavimo įrodymai. Duomenys apsaugomi nuo praradimo, vagystės, sugadinimo arba neteisėto pakeitimo rizikos.
Lietuvoje registruoto elektroninio pristatymo paslaugos jau yra teikiamos Lietuvos pašto. Per elektroninę pristatymo sistemą galima internetu pateikti oficialius dokumentus valstybės institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Tokiu būdu realiuoju laiku vykdomas susirašinėjimas tarp valstybės institucijų ir fizinio ar juridinio asmens. O elektroninės siuntos pristatymas elektroninio pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruotojo laiško įteikimą.
Esminė naujovė, kurios verta laukti – tai galimybė elektroniniu būdu siųsti registruotoms siuntoms prilyginamus laiškus elektroniniu būdu savo verslo parneriams ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.
Nacionaliniai teisės aktai Reglamento įsigaliojimui nėra parengti
Siekiant galutinai suderinti nacionalinį teisinį reguliavimą su reguliavimu, numatytu Reglamente, turės būti priimtas Patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas, o Elektroninio parašo įstatymas turėtų būti pripažintas netekusiu galios. Kol kas Patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas dar tik derinimo stadijoje, o Elektroninio parašo įstatymas dar nepanaikintas. Oficialiai jis neteks galios įsigaliojus Patikimumo paslaugų užtikrinimo įstatymui. Bet kuriuo atveju Reglamentas yra visuotinai ir tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl jo nuostatos nuo š. m. liepos 1 d. turi prioritetą nacionalinių įstatymų atžvilgiu.
Patikimumo užtikrinimo paslaugų politikos strateginius tikslus ir jiems pasiekti būtinas priemones nustato Vyriausybė. Šių paslaugų politiką formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Susisiekimo ministerija, o patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūros įstaiga yra Ryšių reguliavimo tarnyba. Ji atsakinga už nacionalinio patikimo aptartų paslaugų teikėjų sąrašo sudarymą, tvarkymą, skelbimą ir kitokią patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūrą. Ateityje Ryšių Reguliavimo Tarnyba turėtų bendradarbiauti su duomenų apsaugos institucijomis, pavyzdžiui, teikdama informaciją apie saugumo incidentus ir asmens duomenų naudojimo pažeidimus.
Realios naudos teks palaukti
Norint patirti Reglamente numatomų naujovių naudą, yra svarbus tiek Lietuvos viešosios valdžios institucijų, tiek atitinkamų paslaugų teikėjų pasirengimas teikti Reglamente numatomas paslaugas. Visi patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai turėtų vadovautis gerąja saugumo praktika, atitinkančia su jų veikla susijusią riziką. To verta laukti, nes tinkamai vykdomas Reglamentas žymiai supaprastins daugelį procedūrų tiek fiziniams asmenims, tiek verslui, tiek viešosios valdžios institucijoms ir užtikrins saugesnį apsikeitimą informacija.
Praktikoje naujasis reglamentavimas fiziniams asmenims supaprastins persikėlimą į kitą ES šalį ar tuoktuves užsienyje, mokesčių deklaravimą, registraciją į studijas užsienyje ir pan. Pacientams – užsienyje saugiai patikrinti savo medicininius įrašus internete arba leisti gydytojui su jais susipažinti. Bendrovėms paprastės dalyvavimas ES viešuosiuose pirkimuose, bus paprasčiau įregistruoti verslą kitoje ES šalyje ir teikti internetines metines ataskaitas. Valstybinio valdymo institucijoms sumažės administracinė naštą ir didės efektyvumas, teikiamų paslaugų kokybė, mažės kaštai.
Minėtas naujoves verslui verta sutikti atvirai ir tuo pačiu apdairiai. Dokumentų pasirašymas e- parašu ir tvirtinimas e-spaudu netolimoje ateityje bus toks pats dažnas ir įprastas kaip komunikacija el. paštu. Tačiau kaip ir renkantis el. pašto paslaugos teikėją, taip ir nutariant pasirašyti ar tvirtinti dokumentus elektroniškai, svarbu įsitikinti, kad e- parašo, spaudo ar laiko žymos paslaugos teikėjas yra patikimas. Įsitikinti konkrečių paslaugų patikimumu padės patikimumo užtikrinimo sistema, kurią be jau minėto e-IDAS Reglamento, įtvirtins ir LR Patikimumo paslaugų užtikrinimo įstatymas, kurio projektas šiuo metu yra derinimo stadijoje.
