Lietuvoje priimtas Sutelktinio finansavimo įstatymas
LR Seimas priėmė Sutelktinio finansavimo įstatymą (kurį dar turi pasirašyti Prezidentė), kuris padės šalyje spartinti finansinių technologijų (FinTech) plėtrą. Mažiau nei po mėnesio (2016 m. gruodžio 1 d.) įsigaliosiantis Sutelktinio finansavimo įstatymas sudarys palankias sąlygas verslo finansavimui per skolos ir nuosavų lėšų sutelktinio finansavimo platformas.
Sutelktinio finansavimo platformoms nustatytos „lubos“
Sutelktinio finansavimo įstatyme nenustatyti jokie apribojimai per sutelktinio finansavimo platformas surinktų lėšų sumoms. Tačiau kuo didesnė siekiamų sudaryti finansavimo sandorių suma, tuo daugiau įsipareigojimų tenka projekto savininkams ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriui (toliau – operatorius). Pavyzdžiui, jeigu bendra per sutelktinio finansavimo platformą surinkta finansavimo suma per 12 mėnesių yra:
- nuo 100 tūkst. EUR iki 5 mln. EUR, potencialiems investuotojams turi būti pateiktas informacinis dokumentas apie projekto savininką ir finansavimo sandorius;
- 5 mln. EUR arba daugiau, lėšos investicijoms gali būti renkamos tik išleidžiant vertybinius popierius.
Be to, Sutelktinio investavimo įstatyme investicijoms nenustatytos „lubos“, kadangi pirminis siūlymas kiekvienam investuotojui nustatyti 1 000 EUR viršutinę ribą 12 mėn. laikotarpiui buvo atmestas. Tačiau prieš sudarant pirmą konkrečios rūšies finansinį sandorį operatorius privalo atlikti tinkamumo įvertinimą ir įsitikinti finansinio sandorio rūšies tinkamumu investuotojui. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą dėl investicijų priima investuotojas; operatorius tik turi pareigą informuoti investuotoją apie riziką, susijusią su atitinkamomis investicijomis. Reikalavimas atlikti tinkamumo įvertinimą netaikomas informuotiesiems investuotojams.
Operatoriui nustatyti reikalavimai
Subjektas, siekiantis valdyti sutelktinio finansavimo platformą, privalo:
- turėti Lietuvoje įregistruotą buveinę, nebent jis turi teisę teikti tarpininkavimo paslaugas pasinaudodamas įsisteigimo laisve (įregistruojant vietos filialą) arba laisve teikti paslaugas;
- vykdyti tam tikrus operatoriui nustatytus norminius reikalavimus (įskaitant kapitalo pakankamumo, rizikos valdymo, valdymo reikalavimus);
- įsiregistruoti Lietuvos banke (ši procedūra trunka iki 30 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos).
Finansavimo investuojant atveju, operatorius laikomas finansų patarėju, kuris gali tik teikti sandorių vykdymo paslaugas ir teikti tik rekomendacijas dėl investicijų, susijusias su sutelktinio finansavimo sandoriais. Sutelktinio finansavimo platformų operatoriai turi teisę teikti paslaugas tik Lietuvoje (be teisės šią veiklą vykdyti kitose EEE valstybėse narėse). Kai sutelktinio finansavimo platformos operatorius pageidauja teikti kitokias nei minėta investicines paslaugas, jis privalo pateikti prašymą išduoti investicinės įmonės licenciją, kurios galiojimas vėliau gali būti išplėstas į kitas EEE valstybes nares.
Operatoriaus rizikos valdymas
Paprastai, siekiant apriboti operatoriaus verslo riziką:
- operatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 000 EUR arba nuosavas kapitalas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 % investicijų, finansuojamų per sutelktinio finansavimo platformą (taikant didesnį dydį); arba
- operatorius privalo turėti kitokios rūšies garantiją (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos išduotą garantiją arba laidavimą). Minimali užtikrinimo suma nustatyta Sutelktinio finansavimo įstatyme.
Kai operatorius teikia kitas finansines paslaugas, privaloma vykdyti tokiai veiklai taikomus kapitalo reikalavimus.
Įdiegus sparčią el. pinigų (mokėjimų) institucijų licencijavimo tvarką ir gaunant reguliavimo institucijos (Lietuvos banko) pagalbą, Sutelktinio finansavimo įstatymas neišvengiamai paskatins finansinių technologijų įmones steigtis Lietuvoje.
