Lūžio taškas – Europos Sąjunga: kaip pasikeitė Lietuvos verslas?

2017-11-30

 

Apžvelgdami 25-erius nepriklausomos Lietuvos verslo metus skirtingų sričių ekspertai šį laikotarpį skaido į etapus: nepriklausomybės pradžią, Lietuvos pasirengimą stoti į Europos Sąjungą (ES), narystės ES pradžią ir šiandieną. Specialistų teigimu, būtent narystė ES Lietuvos verslui atvėrė didžiąsias perspektyvas: sudarė palankias sąlygas verslo pradžiai ir plėtrai, užsienio investuotojams, teisinės sistemos tobulinimui.

 

 

2017-aisiais Lietuvos ekonomika kilo itin sparčiai – BVP išaugo net 3,8 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius dvejus metus tokia tendencija tik tęsis – BVP išliks arti 3 proc. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, tai – įspūdingos ekonominės transformacijos, kuri prasidėjo 2004-aisiais Lietuvai įstojus į ES, tęsinys. „Verta prisiminti, kad Lietuvai įstojus į ES, šalies BVP tesiekė 50 proc. ES vidurkio, o 2015 m. Lietuvos BPV, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė jau 74 proc. ES vidurkio“, – sako p. Pranckevičius.

Europos Komisijos Lietuvoje vadovas neabejoja, kad toks šalies ekonomikos augimas pirmiausia yra lietuvių verslumo ir darbštumo išdava, tačiau be narystės ES jie būtų sunkiai pasiekiami.

„Būtent ES prisidėjo prie palankios ekonominės aplinkos kūrimo Lietuvoje. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad narystė ES sudarė puikias sąlygas Lietuvos verslui augti, plėstis ir eksportuoti į kitas ES šalis. Bendroji ES rinka suteikia Lietuvos verslui nevaržomą prieigą prie 500 mln. vartotojų visose ES šalyse. Tai yra bene svarbiausias šios ekonominės integracijos privalumas, kurį aiškiai mato ir lietuviai. Remiantis naujausiais 2017 m. „Eurobarometro“ duomenimis, net 79 proc. lietuvių mano, kad didžiausias ES laimėjimas yra laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas“, – sako p. Pranckevičius.

Tuo tarpu verslo asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad narystės ES įtaka Lietuvos verslui buvo įvairialypė. „Viena vertus, didelę naudą verslas gavo tiesiogiai, per ES struktūrinių fondų investicijas į šalies ūkio, infrastruktūros modernizavimo, kitus projektus. Kita vertus, gerokai svarbesnė nauda yra netiesioginė – Lietuvai tapus atviros ES rinkos dalimi, įmonėms tapo paprasčiau plėsti veiklą užsienyje, ypač Vakarų valstybėse, pritraukti verslo partnerių iš užsienio veiklai čia, Lietuvoje. Prisijungimas prie Šengeno erdvės gerokai supaprastino transportą ir logistiką“, – sako p. Skyrienė.

 

„Investors‘ Forum“ vadovė atkreipia dėmesį, kad didelę naudą narystė ES atnešė rinkodaros sričiai, mat suteikdama galimybę lietuviškoms prekėms naudoti ženklinimą „pagaminta ES“, leido didinti Lietuvoje gaminamų prekių vertę ir paklausą. „Galiausiai, svarbus žingsnis investiciniam klimatui gerinti buvo Lietuvos įsiliejimas į Euro zoną, dėl kurio sumažėjo finansinių transakcijų kaštai bei skolinimosi rizika“, – sako p. Skyrienė.

 

 

Vis dėlto, pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, narystės ES atneštų vaisių Lietuvos verslininkams reikėjo palaukti. Eksperto teigimu, pasiruošimo stojimui į ES metu Lietuva perdėm sureikšmino ES paramą ir per menkai įvertino atsiveriančias naujas eksporto rinktas, o juk ES vartojimo rinka sudaro ketvirtadalį pasaulinės rinkos. 

 

„2004-2007 metus vadinčiau neišnaudotų galimybių metais, nes didelis dėmesys buvo skiriamas ES paramos įsisavinimui ir sparčiai augančiai vietos rinkai, taip pat Rusijos rinkai dėl sparčiai augančių naftos kainų ir didesnių maržų. 2008-2009 metus vadinčiau šalto dušo metais, kuomet buvo suvokta, jog užsižaidėme savo smėlio dėžėje ir nepakankamai išnaudojome ES narystės privalumus. 2010-2014 metus vadinčiau investicijų ir eksporto proveržio metais, kurie simbolizavo augančius eksporto srautus iš Lietuvos į ES bei augančius investicijų srautus iš ES į Lietuvą. Šis laikotarpis pasiekė kulminaciją 2014 metų pabaigoje, kuomet Rusijos krizė privertė Lietuvą dar labiau atsigręžti į Vakarus“, – sako p. Mauricas.

 

Tuo tarpu 2015-aisiais, pasak p. Maurico, prasidėjo dvilypio augimo metai, kurie, prognozuoja, tęsis iki 2019-ųjų. „Tai metai, kai privatus sektorius toliau naudojasi laisvo prekių ir kapitalo judėjimo privalumais, o viešasis sektorius ir Lietuvos periferiniai regionai – daugiausiai ES paramos teikiamomis naudomis. 2020 metais įvyks dar vienas pokytis dėl ženkliai mažėsiančios ES paramos (ypač Vilniaus regionui), tad priklausomybė nuo ES paramos mažės“, – prognozuoja ekonomistas.

 

 

Svarbiu privalumu Lietuvos narystė ES tapo užsienio investuotojų atžvilgiu. Tačiau ir čia, pasak p. Skyrienės, reikėjo laiko. „Sparčiau užsienio bendrovių investicinių projektų šalyje ėmė daugėti nuo 2008-2009 metų. Turint omenyje tiek gerai žinomus pavyzdžius, tokius kaip bendrovių „Barclays“ ar „Western Union“ investicijos Lietuvoje, tiek pačias naujausias žinias apie „Continental“ ir „Hollister“ gamyklų steigimą, akivaizdu, kad užsienio kapitalo įmonės Lietuvą laiko perspektyvia šalimi investicijoms“, – sako p. Skyrienė.

 

Anot „Investors‘ Forum“ vadovės, narystė ES smarkiai palengvino verslo vystymą Lietuvoje, mat pasikeitė teisinės, administracinės aplinkybės: „Nors ne viena užsienio kompanija veiklą Lietuvoje pradėjo šaliai atkūrus nepriklausomybę ar paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, vis dėlto, iki 2004 m. į Lietuvą buvo žvelgiama atsargiai. Prisijungimas prie ES ir NATO investuotojams pasiuntė labai aiškų signalą, jog Lietuva pasirinko aiškią geopolitinę kryptį, tai saugi valstybė, pasiryžusi puoselėti europietiškas demokratines vertybes. Tai svarbu verslui – juk investuojama ne keliems mėnesiams ar metams, tad valstybės patikimumas, stabilumas, galimybė numatyti šalies politinę raidą, ateities verslo sąlygas dažnai atlieka lemiamą vaidmenį renkantis kryptį investicijoms.“

 

 

Vis dėlto vien faktas, kad Lietuva tapo ES nare, šalyje vyraujančio klimato nepakeitė. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Marius Juonys sako, kad kuriant palankesnes verslui sąlygas reikėjo padirbėti ir Lietuvai, visų pirma perimant principines ES teisines nuostatas. Be abejonės, reikšminga dalis darbų buvo atlikta dar stojimo į ES procese.

 

„Lietuvai įstojus į ES, sąjungos teisė tapo nacionalinės teisės dalimi, smarkiai palietusia daugelį mūsų teisės sričių. Pavyzdžiui, Lietuvos konkurencijos teisė iš esmės yra perrašytos ES konkurencijos taisyklės. ES konkurencijos teisės nuostatas gali tiesiogiai taikyti tiek ES Komisija, tiek Lietuvos konkurencijos taryba ir teismai. Dėl to riba tarp „nacionalinio“ ir „europinio“ daug kur yra tiesiog išnykusi. Reguliacinėse teisės šakose, pavyzdžiui, elektroninių ryšių, energetikos, taip pat daug europinio elemento. Tas pats ir naujose teisinio reglamentavimo srityse, tokiose kaip duomenų apsauga“, – sako p. Juonys.  

 

Eksperto teigimu, ES uoliai skatina valstybes nares atverti savo rinkas – siekia sukurti vientisą rinką, todėl bendrinės ES teisės pagalba šalinami bet kokie tarpusavio prekybos barjerai.

 

Ypač p. Juonys pabrėžia pokyčius valstybės pagalbos srityje: „Iki 2004-ųjų Lietuva formaliai turėjo nacionalinės valstybės pagalbos taisykles, kurias taikė Konkurencijos taryba. Žinoma, tos taisyklės iš esmės buvo perimtos iš tos pačios ES, tačiau tai buvo valstybės atsakomybės sritis. Įstojus į ES, jurisdikciją valstybės pagalbos srityje perėmė Europos Komisija. Dabar  visi šie klausimai sprendžiami Briuselyje. Nacionalinės valstybės pagalbos taisyklės galioti nustojo.“

 

Santykinai mažiau europinės integracijos paveiktomis, pasak p. Juonio, išliko verslui aktualios tradicinės teisės šakos, tokios kaip darbo ar komercinė teisė, taip pat mokesčiai. Ten daugiau erdvės palikta nacionaliniam reglamentavimui. Be abejonės, pakitusi teisinė sistema atvėrė platesnes galimybes ne tik verslo kūrėjams, bet ir visai visuomenei: ES steigimo sutartyje įtvirtintos nuostatos gina ne tik verslo interesą steigtis, konkuruoti, prekiauti, bet ir ES  piliečių teises ir laisves.