Mokesčių įstatymų pakeitimai 2022 metams

Ateinančių 2022 metų pradžia nepasižymės gausiai besikeičiančiu mokestiniu reglamentavimu. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalios mokesčių įstatymų pakeitimai, susiję su gyventojų pajamų apmokestinimu, taip pat akcizų didinimu. Be to, 2022 m. pradžioje nustos galioti Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei dvejus metus nuo išstojimo iš Europos Sąjungos taikytos mokesčių įstatymų nuostatos, kurios taikomos Europos Sąjungos valstybėms narėms.

2022 metų viduryje įsigalios nuostatos dėl loterijų ir lošimų mokesčio didinimo, tačiau tuo pačiu reikia pažymėti, kad nebeliks fiksuoto mokesčio už lošimo automatus bei ruletes, kortų arba kauliukų stalus.

Labai tikėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. mažai besikeičiantį mokestinį reglamentavimą galėjo lemti dvi pagrindinės priežastys:

• 2021 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 4 dalies nuostatos, pagal kurias su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susiję mokesčių įstatymai, kuriais nustatomi nauji mokesčiai, nauji mokesčio tarifai arba kuriais iš esmės keičiamas mokesčių teisinis reguliavimas, gali įsigalioti ir anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, prieštarauja Konstitucijai. Nors minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas oficialiai bus paskelbtas ir įsigalios 2022 m. liepos 1 d., naujuose mokesčių įstatymų pakeitimų projektuose jau numatomas vėlesnis jų įsigaliojimas;
• Finansų ministerijos vykdoma mokesčių peržiūra, po kurios, kaip skelbiama, mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2023 m. pradžios.

Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo 2022 m. sausio 1 d.:

1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)

Nuo 2022 m. sausio 1 d. maksimaliai taikytinas mėnesio NPD auga nuo 400 iki 460 eurų. Didesnis NPD bus taikomas asmenims, uždirbantiems iki 1 VDU (1 678 eurų) per mėnesį. Uždirbantiems daugiau – NPD taikymas nesikeis, t. y. jų NPD bus skaičiuojamas kaip 2021 m.

2. Minimalioji mėnesinė alga (MMA)

Patvirtinta MMA – 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis (MVA) – 4,47 euro. 2022 m. padidėjus MMA ir MVA, keisis ir neapmokestinamų GPM dienpinigių į užsienį dydžiai. GPM bus neapmokestinama visa Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį bus lygus arba didesnis už 1 204,50 EUR (730 Eur x 1,65).

3. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Iš 2022 m. gyventojo gautų pajamų GPM tikslais nebegalės būti atimamos sumos, sumokėtos už (i) paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar jo sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, (ii) suteiktas lengvųjų automobilių remonto, (iii) nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo. Numatyta lengvata buvo taikoma tik apmokestinant 2019, 2020 ir 2021 metų mokestiniais laikotarpiais gautas pajamas.

4. Pajamų natūra deklaravimas – automobiliai

Valstybinė mokesčių inspekcija po 2021 m. vykdytos plataus masto akcijos, siekiant pažaboti įmonių darbuotojų / akcininkų piktnaudžiavimą naudojantis įmonės lengvaisiais automobiliais, papildė metinę GPM312 deklaraciją, kurią teikiant už 2022 m. ir vėlesnius mokestinius metus turės būti deklaruojamos išmokos natūra už asmeniniais tikslais naudojamą kitam asmeniui priklausantį automobilį.

5. Akcizai

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalios nauji padidinti akcizų tarifai, kurie bus taikomi alui, vynui, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam, kaitinamajam, neapdorotam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui.

Pavyzdžiui:

• akcizas alui padidės apie 10% (nuo 7,11 euro iki 7,82 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais už produkto hektolitrą);
• vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 procento stiprumo akcizas padidės apie 19% (nuo 65,46 euro iki 78,00 euro už produkto hektolitrą);
• cigarams ir cigarilėms padidės apie 20% (nuo 55 iki 66 eurų už kilogramą).

Taip pat mažų alų gaminančių įmonių 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus kiekiui bus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas. Tik neaišku, ar šia lengvata džiaugiasi Lietuvos mažieji aludariai, nes ši lengvata bus taikoma ir užsienio mažiesiems aludariams, kas tikėtina, jog lems konkurenciją., kadangi parengtose lengvatos taikymo taisyklėse (projektas) numatoma, kad akcizų lengvata kalendoriniais metais Lietuvos Respublikoje importuotam užsienio mažų alaus įmonių pagamintam alui gali būti pritaikyta tik kalendoriniams metams pasibaigus.]

2022 metų eigoje įsigaliosiantys pakeitimai:

1. Dėl Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Jungtinė Karalystė)

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos (ES) ir Europos atominės energijos bendrijos. Atitinkamai, nuo 2022 m. sausio 31 d. nustos galioti laikinas Pelno mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Rinkliavų įstatymo ir Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nuostatų taikymas Jungtinei Karalystei tokia pačia apimtimi kaip ir ES valstybėms narėms.

Pavyzdžiui:

• PMĮ 56¹ 4 dalis numato ES vieneto galimybę perduoti mokestinius nuostolius (ar jų dalį) Lietuvos vienetui, atitinkamai, po 2022 m. sausio 31 d. Jungtinės Karalystės vieneto nuostoliai Lietuvos vienetui nebegalės būti perkelti.
• GPMĮ 17 straipsnyje yra numatyta lengvatų, susijusių su Europos Ekonominės Erdvės valstybėmis, pvz., neapmokestinamos darbuotojo naudai darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartį, jeigu įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos Ekonominės Erdvės valstybėje. Atitinkamai po 2022 m. sausio 31 d. įmokos, perverstos į Jungtinėje Karalystėje įregistruotą gyvybės draudimo bendrovę, nebus GPM lengvatos objektas.
• Po 2022 m. sausio 31 d. parama pagal LPĮ nebebus pripažinti tie atvejai, kai ji bus teikiama Jungtinėje Karalystėje įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

2. Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas

Nuo 2022 m. liepos 1 d. organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 13 procentų mokesčio tarifas (didėja nuo 5 procentų).

Projektų stadijoje esantys pakeitimai:

1. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalios naujas vidutinis darbo užmokesčio (VDU) dydis, taikomas GPM ir SODRA įmokų skaičiavimui

Seime šiais metais dar turi būti svarstomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Jame numatyta, kad vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų 2022 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, bus lygus 1 504,10 euro. Dėl to GPM keisis pajamų ribos, kurioms taikomi 15%, 20% ir 32 % GPM tarifai bei SODRA „lubos“ (tiek dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek savarankiškai).

2. Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimų projektais siūloma:

• naikinti išimtį, pagal kurią mokesčių įstatymus galima keisti kartu priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą;
• nustatyti, kad mokesčių administratorius, per nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus MAĮ 88 str. 5 dalyje nustatytoms palūkanoms, mokamoms pagal mokestinės paskolos sutartis, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Šio pakeitimo reikėjo jau anksčiau, nes dabar galiojančioje MAĮ 87 str. 9 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius, per nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui. Reikia pažymėti, kad aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių nebuvo nuo 2015 m. II ketvirčio, todėl buvo visiškai neaišku, kokios palūkanos mokesčių mokėtojo naudai turėjo būti skaičiuojamos, kai mokesčių administratorius laiku negražina mokesčių mokėtojui tenkančią mokesčio permoką;
• nustatyti, kad paslaptimi nėra laikoma informacija apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio patikrinimo (mokestinio tyrimo) faktą. Jeigu tokia informacija nebebus laikoma mokesčio mokėtojo paslaptimi, gal tada reikėtų apsvarstyti, kad mokesčių administratorius oficialiai savo svetainėje skelbtų apie planinius ir neplaninius kontrolės veiksmus, pavyzdžiui, kaip tai daro Aplinkos apsaugos departamentas. Tada visiems būtų aišku, kas, kada ir ką ketina tikrinti;
• atsisakyti privalomos nuostatos apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus derinti su Finansų ministerija (siūlomas įsigaliojimas 2022 m. gegužės 1 d.). Šis pakeitimas yra sulaukęs nemažai mokesčių ekspertų komentarų. Iš vienos pusės, gal tai būtų naudinga, nes mokesčių įstatymų komentarai būtų parengiami ir paskelbiami greičiau (nes girdime, kad neretai mokesčių įstatymų komentarų atnaujinimas užtrunka dėl Finansų ministerijos užimtumo). Iš kitos pusės, keturių akių principas yra naudingas, kas leidžia išvengti klaidų ar nelogiškumų. Belieka laukti ir tikėtis, kad bus priimtas optimaliausias sprendimas;
• į Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus įrašyti tuos asmenis, kurie yra padarę Administracinių nusižengimų kodekse numatytus administracinius nusižengimus, už kuriuos šiems asmenims buvo paskirta ne mažesnė nei 1 500 eurų bauda (šiuo metu į Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus įtraukiami ir asmenys, padarę pakartotinį nusižengimą, neatsižvelgiant į paskirtą baudą) (siūlomas įsigaliojimas 2022 m. gegužės 1 d.);
• numatyti mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas kaupti, saugoti ir teikti duomenis apie tarptautines mokėjimo operacijas. Nurodyti duomenys turėtų būti kaupiami, saugomi ir teikiami VMI, kai mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį tam pačiam gavėjui vykdo daugiau nei 25 tarptautines mokėjimo operacijas (siūlomas įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d.).

3. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektais siūloma:

• numatyti papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio taikymo tęstinumą, numatant, kad jis bus taikomas ir po 2022 m. (siūlomas įsigaliojimas 2022 m. liepos 1 d.).
• numatyti hibridinio subjekto apmokestinimą. Lietuvos hibridinis subjektas apibrėžiamas kaip subjektas (išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą) arba darinys, kuriame daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal Pelno mokesčio įstatymą laikomos kito(-ų) asmens(-ų) pajamomis ir sąnaudomis, arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal Pelno mokesčio įstatymą laikomos kito(-ų) asmens(-ų) pajamomis ir sąnaudomis. Projektu siūloma, kad Lietuvos hibridinio subjekto gautų pajamų apmokestinimo tvarką taikytų jo dalyviai (siūlomas įsigaliojimas 2023 m. sausio 1 d.).
• nustatyti, kad į stambaus investicijų projekto apimtį patenkančioms pajamoms iš atitinkamo intelektinės nuosavybės turto naudojimo pelno mokesčio lengvata stambiems projektams taikoma tik tuomet, jei šios pajamos atitinka visus PMĮ 5 str. 7–10 dalyse (išskyrus PMĮ 5 str. 7 dalies nuostatą dėl pelno mokesčio tarifo dydžio taikymo) ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytus reikalavimus (kiek tai susiję su nuostolių iš šių pajamų traktavimu) (siūlomas įsigaliojimas 2023 m. sausio 1 d.).

4. Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma:

nustatyti, kad transporto priemonių registracijos mokesčio neturi mokėti gyventojai, registruojantys paveldėtą automobilį (siūlomas įsigaliojimas 2022 m. sausio 1 d.).

5. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį turėtų pakeisti Motorinių transporto priemonių taršos mokestis. Šiuo metu parengtame įstatymo projekte nurodoma, kad mokesčio objektu bus M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės su vidaus degimo varikliu, kurios duomenų šaltiniuose nurodytas išmetamas CO₂ kiekis (su tam tikromis išimtimis). Minėtas mokestis kasmet turės būti mokamas motorinės transporto priemonės, kuriai leidžiama dalyvauti viešajame eisme, valdytojo. Pirmaisiais metais (2023 m.), mokestį mokės tų motorinių transporto priemonių valdytojai, kurių CO₂ išmetimai viršys 130 g/km. Nuo 2026 m. šio mokesčio taikymo slenkstis turės pasiekti 100 g/km CO_2.

Be to, paskutiniame registruotame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekto variante jau nebesiūloma socialinio draudimo įmokas skaičiuoti ir nuo apdraustojo pajamų už atliktą darbą, gaunamų ne tiesiogiai iš darbdavio, o iš su juo susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas Pelno mokesčio įstatyme.

Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas

Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d nutarimu pripažino, kad tam tikrų mokesčių įstatymų pakeitimai, priimti 2019 m. pabaigoje kartu su 2020 metų biudžetu ir įsigalioję nepraėjus šešiems mėnesiams, prieštarauja Konstitucijai. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas oficialiai įsigalios 2022 m. liepos 1 d., todėl iki šių metų pabaigos turi būti priimti įstatymai, kuriais remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos mokesčių įstatymų normos galėtų būti taikomos nuo 2022 m. liepos 1 d. (t. y. nuo tada, kai oficialiai bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas ir juo pripažinti mokesčių įstatymų pakeitimai nebegalės būti taikomi). Minėtu nutarimu prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti šių įstatymų pakeitimai, priimti 2019 m. pabaigoje:

• Pelno mokesčio įstatymo;
• Loterijų ir lošimų įstatymo;
• Akcizų įstatymo;
• Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, ir
• Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir siekiant Pelno mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatų taikymo tęstinumą, yra parengti minėtų įstatymų pakeitimų projektai, pagal kuriuos analogiškas reglamentavimas bus taikomas ir nuo 2022 m. liepos 1 d.

Pabaigai

Įvertinant tai, kad Finansų ministerija šiemet subūrė Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupę, kurioje buvo diskutuotina dėl mokesčių pakeitimų, ir siekį visuomenei ir verslui pristatyti išdiskutuotus mokesčių įstatymų pakeitimų projektus, negausus mokestinių įstatymų pasikeitimų skaičius nuo 2022 m. sausio 1 d. neturėtų stebinti. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos iškomunikuotą norą, jog nauji mokesčių įstatymų pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d., mokesčių įstatymų pakeitimų projektų gausos ir jų svarstymo bei priėmimo Seime tikimasi sulaukti kitų metų pirmame pusmetyje, kadangi tik tuomet būtų suspėta sutilpti į numatytą šešių mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminą.